Vyr. redaktoriaus straipsniai
2012 02 03. Svarbiausia - patirtis ir principingumas
Valstybės laikraščio vyr. redaktorius Algirdas Pilvelis kalbina Seimo narį, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininką Konstantą Ramelį.
Jūs nustebinote visą Seimą – aktyviai dirbate Seime, iš Jūsų teisininko patirties mokosi nemaža dalis Seimo narių. Jūs – posėdžių lankomumo pavyzdys. O kodėl Seimo salėje, svarstant Lietuvai svarbius klausimus, tebūna pusė išrinktųjų Seimo narių? Ar jiems svarbiausia vien vardas ir nemažas atlyginimas?
Manau, kad dauguma Seimo narių sąžiningai vykdo Seimo nario pareigas. Tačiau Seimo nario pareiga yra ne tik dalyvauti Seimo salėje, bet ir atlikti kitą darbą: darbas komitetuose, komisijose, darbas su rinkėjais, komandiruotės. Pasitaiko susirgimų. Tenka pripažinti, kad yra Seimo narių ir be priežasties praleidžiančių posėdžius. Tokį elgesį turi įvertinti rinkėjai.
Ar sekančios kadencijos Seime neužtektų 71 Seimo nario? O valdžia, sekdama Seimo pavyzdžiu, irgi turėtų sumažinti 30 proc. biurokratų armiją, nes Lietuvoje per milijoną gyventojų išvykę ieškoti duonos į kitas šalis, ir, greičiausiai, niekada jau negrįš. Be to, vienas milijardas litų per metus skiriama valdžios aparato išlaikymui.
Mano nuomone, Seimas galėtų būti sudaromas iš 71 Seimo nario, kurie būtų renkami vienmandatėse apygardose. Gyventojai balsuotų tiesiogiai už Seimo narį, kuriuo pasitiki.
Tokiu būdu būtų išrinkti tie Seimo nariai, kurie sąžiningai dirbtų ir atstovautų savo rinkėjus, nes rinkėjai balsuotų tiesiogiai už parlamentarą, būtent už tą, kuriuo jis pasitiki.
Žinoma, Seimo narių skaičiaus sumažinimas leistų sutaupyti nemažai mokesčių mokėtojų pinigų. Be to, vargu ar pablogėtų Seimo darbas. Veikiau atvirkščiai, būtų mažiau tuščių kalbų.
Kokia patirtis susiformavo Seime nuo kadencijos pradžios?
Jeigu atsakingai vykdai Seimo nario pareigas, tai darbo apimtis yra didžiulė, reikalaujanti ir žinių, ir gyvenimiškos patirties. Per daugiau nei 50 darbo metų įgijau pakankamai gerus darbo įgūdžius. Teisinės žinios ir darbo patirtis labai padeda Seimo nario darbe.
Dvasinės Seimo vertybės persiduoda rinkėjams?
Be abejo, Seimo nariai yra tarsi po padidinamuoju stiklu. Ir tai teisinga, nes iš Seimo daug tikimasi. Tačiau ne visai teisinga, kad rinkėjai visus Seimo narius, dirbi gerai ar blogai, vertina vienodai. Net už blogus Vyriausybės sprendimus kaltinami ir Seimo nariai.
Senojoje filosofijoje iki Kristaus buvo akcentuojama protas, širdis ir valia kaip būtinybė siekiant tikslo kiekvienam mirtingajam. Kristus patobulino filosofiją, pareiškė: tikėjimas, meilė ir viltis. Kiek Seime yra tikinčių tuo, ką daro gero savo buvimu Seime?
Aš manau, kad visi Seimo nariai apie save mano gerai. Tai rodo, kad artėjant eiliniams Seimo rinkimams Seimo narių aktyvumas gerokai padidėja, plinta populizmas, noras įsiteikti rinkėjams, kad dar kartą būtų išrinkti. Juk kai kurie „ilgaamžiai“ Seimo nariai, išrinkti pagal sąrašus, ko gero, jau kitą darbą, išskyrus Seimo nario, sunkiai įsivaizduoja.
AB „Snoras“ nacionalizuotas. Ar reikėjo tokio skuboto sprendimo, kai pasekmės nelauktos – piliečiai atsiima indėlius, nutraukdami sutartis su komerciniais bankais, ir atsisako pažadėtų palūkanų už laikytus pinigus. Kuris kitas komercinis bankas gali griūti taip pat staiga, klausiu kaip žmogaus, turinčio nuojautą?
Esu giliai įsitikinęs, kad toks skubotas banko nacionalizavimas ir tuoj pat jo bankroto paskelbimas yra klaida. Visos Europos valstybės savo bankus gelbėjo juos dotuodamos. Ir šiuo atveju valstybė, nacionalizavusi banką, galėjo pabandyti jį parduoti. Keista, kad tokiu jautriu klausimu valstybė net nesugebėjo rasti savo piliečių, kurie galėjo sėkmingai vadovauti nacionalizuotam ar bankrutuojančiam bankui ir ne už tokį pasakišką atlyginimą. Gėda. Na, o jeigu ir toliau taip neatsakingai bus prižiūrimi ir audituojami bankai, o tarnybos aplaidžiai tirs pinigų srautus, tai bankrutuoti gali bet kuris kitas bankas.
Kaip vertinate laikinojo „Snoro“ administratoriaus Simono Freakley paskyrimą?
Vienareikšmiškai vertinu neigiamai, nes tokiu paskyrimu parodoma didžiulė nepagarba Lietuvos piliečiams, o ypač aukščiausiojo lygio specialistams. Atsakingai pareiškiu, kad Lietuvoje yra didelė grupė labai patyrusių teisininkų, kuriuos pripažįsta ir užsienis, ir jie tikrai gali teikti reikalingas konsultacijas - ir pigiau, ir žymiai kvalifikuočiau. Aš nežinau, kokio lygio specialistas yra paskirtas laikinasis banko administratorius, tačiau jei Lietuvos valdžia nepasitiki savo aukščiausiojo lygio šalies specialistais, tai reiškia, kad Lietuva pasmerkta ir ateityje samdyti specialistus iš užsienio bei savo ruožtu netenka galimybės ruošti savų specialistų.
Nuleidus AB „Snoro“ banko vėliavą latviai, estai, lenkai pareiškė nedalyvausią naujos Lietuvos atominės elektrinės statybose Visagine. O tą mūsų AE buvo numatyta baigti 2020 metų pavasarį. Kas lėmė, kad Lietuvos ekonomika per pastarąsias savaites krito net 4proc.?
Aš nesu ekonomistas, tačiau ekonomikos augimas ar nuosmukis priklauso nuo Vyriausybės sugebėjimo sudaryti sąlygas vystyti verslą, gauti padorų atlyginimą, skatinti darbo vietų kūrimą, o ne emigraciją. Vien didinant mokesčius, mažinant atlyginimus, atimant pensijas ekonomikos kilimo nepasieksi.
Ar Lietuvoje esama žmonių, kaip antai legendinis 1922-1929 m. Lietuvos banko valdytojas Vladas Jurgutis, kurio pastangomis prieškarinis litas tapo viena stabiliausių valiutų Europoje?
Tikiu, kad Lietuvoje yra daug protingų ir gabių žmonių, tik reikia sudaryti sąlygas jiems pasireikšti. Tvirtai žinau, kad Lietuvoje yra daug aukščiausiojo lygio teisininkų, tačiau Vyriausybė, atskiros ministerijos jų paslaugomis mažai naudojasi, tačiau negaili dešimčių milijonų užsieniečių konsultacijoms apmokėti. Kažkoks sunkiai suvokiamas nepasitikėjimas savo šalies specialistais.
Dėl atlyginimų – paprastas žmogus turi išgyventi iš 800 litų per mėnesį, kai kurie pensininkai turi išlaikyti savo vaikus ar anūkus, kai šie neturi/negali gauti darbo. Kodėl tokia atskirtis tarp valdžios gaunamų atlyginimų ir paprastų mirtingųjų, kurių neretas teigia, kad Lietuvos valdžia skelbia tautos genocidą? Pvz., 40 tūkst. vaikų auga ne savo šeimose, pas gimines, draugus, nes tėvai išvykę uždarbiauti į užsienį.
Pirmiausia, atlyginimas turi būti uždirbamas, o ne gaunamas, kaip įprasta nuo sovietinių laikų. Užsienio šalyse yra didžiuliai atlyginimų skirtumai. Visiškai sutinku, kad 800 litų mėnesinė alga yra skurdo alga, todėl visada balsavau už minimalios algos padidinimą. Tačiau nepritariu ir masiniam bėgimui į užsienį uždarbiauti. Kuo daugiau emigrantų, tuo labiau nyksta Lietuva. O ir patys emigrantai neretai pripažįsta, kad nors užsienyje uždirba gerokai daugiau, tačiau ir dirba gerokai daugiau ir neretai sunkiau.
Kaip sustabdyti emigraciją? Kokias įstatymų pataisas siūlytumėte priimti?
Manau, kad emigracija galima būtų stabdyti sudarant palankesnes sąlygas verslui, mažinant, būtent mažinant, mokesčius, dėl ko sumažėtų nelegalaus darbo, kiltų gyvenimo lygis. Pats laikas valdžiai atsisukti į žmogų, kol žmogus visai nenusigręžė nuo valdžios.
Dėkoju už nuoširdų pokalbį ir norėčiau palinkėti Jums pergalės 2012-ųjų metų Seimo rinkimuose toje pačioje vienmandatėje Švenčionių-Ignalinos rinkiminėje apygardoje.
Atgal
