VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Vyr. redaktoriaus straipsniai

2012 01 06. Skelbkim mums brangią lietuvybę

Vyr. redaktorius Algirdas Pilvelis

Valstybės laikraštis „Lietuvos Aidas“ įsteigtas 1917 metų vasario 28  d. daktaro Jono Basanavičiaus.  1917 metų  rugsėjo 6 d. Antanas Smetona išleido pirmąjį „Lietuvos Aido“ numerį,  eidamas redaktoriaus pareigas. Sunku įsivaizduoti, kokių pastangų ir drąsos reikėjo laikraštį pavadinti „Lietuvos Aidu“. Drįstu atsiprašyti „Lietuvos Aido“ skaitytojų už apmaudžią klaidą laikraščio tituliniame puslapyje. Pripažįstu, kad tą klaidą padarė buvusi „Lietuvos Aido“ vyr. redaktorė Janina Grinbergienė. Pasitikėjau ja, manydamas,  kad ji, prieš  skelbdama šį faktą, jį patikrino bet, matyt, nežinojo, kas yra tikrasis „Lietuvos Aido“ steigėjas, nes ir „Lietuvos Aido“ vardas, o dabar ir prekiniu ženklu virtęs, gimė dr. Jono Basanavičiaus širdyje. Vikipedija rašo, kad „Lietuvos Aidą“, įkūrė Jonas Basanavičius kartu su Antanu Smetona, tačiau iš tikrųjų kaizerinės Vokietijos antspaudu patvirtintas „Lietuvos Aido“ vardas ir išduotas leidimas leisti ir platinti 1917 metų vasario 28 d. Taigi nuo 2012 metų sausio 11 dienos tituliniame lape bus tik dr. Jono Basanavičiaus pavardė.

Manau, kad valstybės laikraščiui „Lietuvos Aidas“ tai bus tik į gera, nes buvę komunistai ir visi kiti kairieji taip pat skaitys „Lietuvos Aidą“, nes jie negali imti į rankas laikraščio, kurio tituliniame lape spindi, jų akimis,  diktatoriaus, pasmerkusio sušaudyti keturis komunarus 1926 m. gruodžio mėn., Antano Smetonos pavardė.

Kita faktinė aplinkybė, susijusi su dr. Jonu Basanavičiumi, irgi išeis „Lietuvos Aidui“ į naudą: atšventus šiais metais 94-ąsias Vasario 16-osios metines,  po mėnesio  „Lietuvos Aido“ įkūrimo 95-ąsias metines, manau, kad Lietuvos vadovai tinkamai įvertins ir finansiškai parems valstybės laikraštį, švenčiantį savo 95-ąsias metines.

Teliko 5 metai iki „Lietuvos Aido“ įkūrimo 100-mečio. Duok, Dieve, man sulaukti šios datos būnant „Lietuvos Aido“ vyriausiuoju redaktoriumi. Pasigirsiu, kad iš visų „Lietuvos Aido“ redaktorių  - iki manęs buvusių ir ėjusių „Lietuvos Aido“ redaktorių pareigas - šiandien aš esu ilgiausiai juo dirbęs. Kiek širdies ir pastangų pareikalavo iš manęs šios pareigos, geriausiai žino ir supranta prof. Vytautas Landsbergis. Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) atkurtą valstybės laikraštį „Lietuvos Aidas“ teįstengė leisti nepilnus 10 metų. Per tą laiką  redaktoriais Vytautas Landsbergis buvo paskyręs Saulių Stomą, Janiną Grinbergienę, Saulių Šaltenį, Rimantą Varnauską buvo pakeisti penki vyr. redaktoriai, ir nuo 2000 m. balandžio 28 d., kai nupirkau 40 proc. paprastųjų vardinių akcijų iš konservatorių partijos tuometinio kultūros ministro Sauliaus Šaltenio, kasdien kovojau ir kovoju už „Lietuvos Aido“ išlikimą. Juk laikraščio vyriausiajam redaktoriui tenka dar ir kita ne mažesnė atsakomybė – jis turi rūpintis ir finansiniais reikalais, taigi du dalykai ir abu nepaprastai svarbūs, didelis darbas. Kaip įveikti  Lietuvos finansinę krizę, kad galėtume drauge kurti bendrąjį gėrį?

Skaitytojas ne visada jaučia, koks sąžiningumas yra man pavyzdys. Lietuvių tautos ateitis, Lietuvos gerovė – didis „Lietuvos Aido“ rūpestis. Gėrio, moralumo, tiesos, dvasingumo, nuoširdumo idėjų skelbimas, kova su savanaudiškumu, abejingumu – svarbiausias mūsų tikslas.  Nelengva liestis prie „Lietuvos Aido“ steigėjo dr. Jono Basanavičiaus išminties, doros, tiesos, teisingumo, drąsos, pasiaukojimo savo tautai, kilnios nenuilstamos veiklos, eiti drauge su savomis sampratomis, šviesti visuomenę, dalytis gėriu ir skausmu, kelti gyvybiškas dabarties problemas. Pamažu susikaupusią gyvenimo, visuomenės raidos, didžiųjų tiesų ir pareigų Tautai sampratą ir patirtį stengiuosi perteikti laikraščio puslapiuose drauge su jo bendradarbiais Lietuvos valstybės naudai.

Praėjo 95-eri metai, žmonės gyveno su ateities viltimis, grūmėsi su kliūtimis, negandomis. Laisvė  buvo iškovota, valstybės nepriklausomybė atkurta, įgyvendinta daugelis dr. Jono Basanavičiaus siekių. Ir vėl užgriuvo praradimai, netekta laisvės ir nepriklausomos valstybės, kovota, grumtasi, kol pasiekta dabartinė demokratiška Lietuvos valstybė.

Artėdami prie „Lietuvos Aido“ 95-ųjų įsteigimo metinių tikrai galime džiaugtis kasdieniniu geismu eiti į priekį  ir matyti pragiedrulius mūsų padangėje. Eiti neapkars, kol liks nors vienas „Lietuvos Aido“ skaitytojas. Bevaisė priešininkų pranašystė...  ir kartu klausimas – o kodėl A.Pilveliui prireikė tęsti „Lietuvos Aido“ leidybą? Prisimenu, kai 1989 metų birželio mėn. nupirkau 6 proc. akcijų konservatorių rankomis privesto iki bankroto, įstumto į beviltišką būklę „Lietuvos Aido“,  maniau, kad Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) atkreips dėmesį ir ieškos finansinių išteklių ir galbūt pakeis vyriausiąjį redaktorių R.Varnauską kitu, nestabdys šio laikraščio leidybos, tačiau, deja, jie buvo nusprendę visam laikui uždaryti valstybės laikraštį, kaip tuometiniai komunistai savo ruporą „Tiesą“.

Tikimės, kad „Lietuvos Aidas“, remdamasis savo bendradarbiais, ištikimaisiais skaitytojais, toliau gyvuos eidamas savo garbaus įsteigėjo dr. Jono Basanavičiaus pėdomis, lietuvių tautos ir jos valstybės labui.

Atgal