Vis dėlto--nors tinginys esu-- Neužmiršau aš senio Donkichoto-- Dar paliečiu jo drapanas,jo ietį pakilnoju,

Sugrįžo šiluma. Nutirpo sniegas. Nors šiandien švenčiam dar Naujus Metus. Bet laikas toks nešventiškai paliegęs. Po balą braidžioja tik murzinas lietus.

Alsuoja jau žemė, pabudusi Po ilgo, gilaus žiemos miego... Atnešusi džiaugsmą ir liūdesį, Ji velkasi žalią sermėgą.

Jau kitą dieną ima senti Ir tie Naujieji sutikti. Ne šventiškai reikės gyventi, Užgrius ir rūpesčiai kiti.

Dvylika patiekalų ! Žuvys, grybai, silkės ... Atsitraukti negaliu.  Alkanas kaip vilkas.

Šuoliuoja raitelis ant žirgo. Bet Lietuvoj arklių mažėja. Koks Herbas, jeigu mes susirgę, Į platų vieškelį išėję ?

Jei neišmokot ir nesugebate žaist šachmatais, Politika visai ne jūsų nosiai. Nebūsite jokiais ministrais, diplomatais. Ir taurės pergalės kaip gyvas nekilnosit.

Ir vėl iš "centro" beprotybė kliedi. Šlykštu klausyt tokios  kvailių kalbos. Patarinėja net nebeminėt Kalėdų. Tikriausiai greitai viską apribos.

Tai jau liga. Ne disputas. Ne dialogas. Šis užkratas jau kenkia net sveikam. Argi gyvenimas toks begaliniai blogas ? Su kuo kariaujame ? Dėl ko ? Kodėl ? Ir kam ?

Vakaronė - tikras rojus. Tikras rojus ! Sutinku. Bet gerai pavakarojus Rytą keltis per sunku.

Kam mokslo įstaigos ir universitetai, Jei pacienai bus sau patys daktarai. Vagystės bus iš anksto apmokėtos, O ekonomikos rezultatus nulems orai.

Neišmintinga viskuo pasikliauti. Net savimi pasitikėti negali. Baisesnis žodis už baisiausią jautį Klastingai pasitinka mus kely. Neišmintinga viskuo pasikliauti. Net savimi pasitikėti negali. Baisesnis žodis už baisiausią jautį Klastingai pasitinka mus kely. Neišmintinga viskuo pasikliauti. Net savimi pasitikėti negali. Baisesnis žodis už baisiausią jautį Klastingai pasitinka mus kely. Neišmintinga viskuo pasikliauti. Net savimi pasitikėti negali. Baisesnis žodis už baisiausią jautį Klastingai pasitinka mus kely. Neišmintinga viskuo pasikliauti. Net savimi pasitikėti negali. Baisesnis žodis už baisiausią jautį Klastingai pasitinka mus kely. Neišmintinga viskuo pasikliauti. Net savimi pasitikėti negali. Baisesnis žodis už baisiausią jautį Klastingai pasitinka mus kely. Neišmintinga viskuo pasikliauti. Net savimi pasitikėti negali. Baisesnis žodis už baisiausią jautį Klastingai pasitinka mus kely.

Visos akys - karvės, vilko, kūdikio- Vertos kuo didžiausios pagarbos. Tiktai jos ir gali mums paliudyti, Kad gyventi niekad nepabos.

Turguj viską tiktai perka. Turguje ne prievartauja. Tu galvoji apie tvarką ? Užmokėk. Parduos ir tau ją.

Diena, naktis jau susilygino. Tačiau diena toliau trumpės. Tiesos ir Laimės laukėm lydinio, Bet Laisvė mums jau nerūpės.

Ateina sutemos. Kasdien šviesos mažėja. Rudens nekaltinkim. Nėra čia jo kaltės. Tai mes, į tamsą iš šviesos išėję, Nematom, kas rytoj mus palytės.

Iškaltas vardas akmeny Antakalnio kalnely, Nors tu  dar vaikštai, gyveni, Bet ta juoda panelė Vis tiek ateis ir pabučiuos ...

Ir tau šis žodis. Nors galbūt nelaukei, Kad jį kas nors tau šiandien pasakys. Tik nebijok. Neglostysiu prieš plauką, Neversiu pažiūrėti į akis.

Gerai, kad du langai. Pro vieną saulė teka. Pro kitą leidžiasi. Jei debesų nėra. Džiaugiuos, kad man toks geras butas teko. Ir kad kišenė ne visai kiaura.

 Tai įvyks 2075 metais liepos 13 dieną   Pasauly gyvuliuos auksinis milijardas. Išnykę bus valstybių sienos, jų vardai. Jas pinigai, ne protas bus suardęs. Bet neatrodys, kad gyvenama gerai.