Poezija
01.05. Uždainuokim giesmę apie gyvenimo džiaugsmą!
Leopoldas Stanevičius
Vis dėlto--nors tinginys esu--
Neužmiršau aš senio Donkichoto--
Dar paliečiu jo drapanas,jo ietį pakilnoju,
Pakalbinu įkaušusį storulį Sančą Pansą,
Paklausinėju apie šauniąją Aldonsą Dulsinėją
Ir keliones po demonų valdomą žmonių padangę.
Storulis šypso:jei įpilsi dar didesnį kaušą vyno,
Aš tau,brolau,daug žygių apsakysiu:
Ir pakilimų--na,ne vien sparnais malūnų,
Ir nuopuolių,skriaudų šiame nuožmiam pasauly,
Kur viskas skęsta arba piniguos,
Arba skurde ir kraujyje tirščiausiam.
Kaip supratau,lig šiol šie vyrai dar kelionėj,
Nes daug velnių prisiveisė šioj žemėj...
Mat Judo giminė kasdieną plečiai,pulkuojas...
Atgal
