Poezija
11.05. ATEITIES VIZIJA
Kęstutis Trečiakauskas
Turguj viską tiktai perka.
Turguje ne prievartauja.
Tu galvoji apie tvarką ?
Užmokėk. Parduos ir tau ją.
Tėvą. Motiną. Tėvynę.
Protą. Sąžinę. Ir garbę.
Aviaciją. Laivyną.
Lazdą ubago. Ir terbą.
Viską. Net karaliaus sostą.
Šventą popiežiaus tiarą.
Kam gyventi atsibosta,
Tam net dangų atidaro.
Viską galima nupirkti.
Gaila tik, kad brangsta viskas.
Kai visi pradėjo sirgti,
Ėmė brangt ir obeliskas.
Tik žmogus visai bevertis.
Ar be kaukės, ar su kauke.
Nebėra su kuo jam tartis.
Nenutuokia, kas jo laukia.
Gal tik galimybių pasas
Jam suteiktų galimybę ?
Bet jis, vargšas, plikas, basas
Sau į užpakalį gnybia.
Jam atrodo, kad sapnuoja.
Bando, stengiasi nubusti.
Bet kad viskas atsiknoję.
Teks paklusti. Teks paklusti.
Kol galvojo, kol tikėjo,
Kad tik jis pasauly kietas,
Štai prie ko dabar priėjo-
Tik raketos. Vien raketos.
Krūvos pinigų šiukšlynų.
Baisios. Siekiančios Mėnulį.
Tik kai kur ant lauko plyno
Galimybių pasas guli ...
Jau išblukęs ir išgeltęs.
Niekam nebereikalingas.
Žemę kausto ledas, šaltis.
O žmogus kažkur pradingęs.
Niekas jo nepasigenda.
Niekas jau ir nebeieško.
Žemės vizija sugenda.
Gal ją kas gražiau nupieštų ?
Atgal
