Poezija
11.16. NEIŠMINTINGA VISKUO KLIAUTIS
Kęstutis Trečiakauskas
Neišmintinga viskuo pasikliauti.
Net savimi pasitikėti negali.
Baisesnis žodis už baisiausią jautį
Klastingai pasitinka mus kely.
Ir baubdamas, riaumodamas užpuola.
Tačiau kariaut su juo nėra prasmės.
Jis toks galingas, kad sutrupins uolą.
Tu nelaimėsi. Visad - jis laimės.
VIEN ŠIPULIAI
Sulūžo vaikiškas žaisliukas.
Ir subyrėjo. Vien į šipulius.
Aš sunkiai augau. Nusiplūkęs.
Jausmus matuodamas ašigaliais.
Bet jie seniai seniai išblėsę.
Ledais pavirtę, žeidžia širdį.
Jie degė tol. kol buvom dviese.
Kol jie maitino mus ir šildė.
O šiandien - kam jie reikalingi.
Lyg šipuliai vaikystės žaislo.
Net vasarą tik snaigėm sningą,
O medžio lietūs nebelaisto.
Mes prasilenkiam kaip šešėliai.
Žodžius tylėjimas atstoja.
Jau niekad nebežaisim vėlei.
Tik šipulius nuspirsim koja.
NORS AGREMANAS JIEMS NEDUOTAS
Už mus jie sprendžia. Atstovauja.
Nors agremanas jiems neduotas.
Be reikalo mes tiesiam saują ...
Mums liks tik senas anekdotas.
Apie protingą brolį Joną.
Bet ar protingas būna trečias ?
Pirmam - ir pirmas milijonas.
O antras - Jono atsikračius.
IŠ SVETIMOS TAURĖS
Norėčiau jausti tavo gerą šilumą.
Ir prisiglaust. Ir tyliai pasėdėti.
Bet mes savęs, kaip ir kitų, nemylime.
Nenorim nieko jausti ir girdėti.
Tik tolstame.Į nežinią. Į nebūtį.
Netrokšdami nei dabarties, nei ateities.
Gimtus namus pavertę į bendrabutį,
Mes vegetuojame. Kol kojos išsities.
Bet ar kalti kiti ? Ne mes ? Ne patys ?
Ką geriame ? Iš svetimos taurės !
Jei patys būti savimi atpratome,
Nelaukime, kad bus geriau. Nepagerės.
GERKLĖS
O Jėzus Marija ! O Jėzus Marija !
Tos gerklės net žmogų nekramtę praryja.
O skelbiasi - kokios teisingos ir geros.
Nors vyksta baisiausias nepaskelbtas karas.
Žmogus jau žmogaus nebemyli, nekenčia.
Tai kokią gi pergalę ? Ką jis čia švenčia ?
KELIAS
Aš negėriau. Aš juk blaivas.
Tai kodėl toks kelias kreivas ?
Toks status. Ir toks duobėtas.
Ir toks siauras - maža vietos.
Kam man eiti tuo keliu ?
Pliumpt į lovą. Ir guliu.
Ar yra kas ranką kelia,
Kad taisyt reikėtų kelią ?
Ne. Visi į lovą krito.
Kaip ir aš- jie lauks ten ryto.
Kelias juk nepagerės,
Jei taisyt jo nenorės.
O gal mes verti - tik tokio.
Jei vis sakom: "Nieko tokio !"
