Nemažai žmonių Lietuvoje dėl labai greitų pokyčių darbo rinkoje paprasčiausiai nebespėja prisitaikyti. Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžė būtinybę visiems dirbantiems ieškoti galimybių mokytis ugdyti bendrąsias kompetencijas. Po karantino, kai įveiksime pandemiją, turėsime būti visiškai kitokie, mums reikės visiškai kitų kompetencijų, visų pirma, bazinių kompetencijų. Tikrai turėsime gebėti ir lengviau prisitaikyti prie kintančių darbo sąlygų, ir patys turėsime ištobulinti lankstumą, komandinį darbą, orientaciją į rezultatą, sprendimų priėmimą, greitą reagavimą, informacinių technologijų žinias, taip pat gebėti dirbti iš namų, dirbti kitomis sąlygomis, atviruose biuruose“, – sakė ji.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė įstatymą dėl Švietimo įstatymo straipsnių pakeitimų, užtikrinančių lygiaverčio starto galimybes ankstyvajame ugdyme. Nuotoliniu būdu su edukologų, pedagogų ir tėvų atstovais susitikęs valstybės vadovas aptarė pasirengimą įgyvendinti švietime prasidedančius pokyčius. „Simboliška, kad pasikalbėti apie Švietimo įstatymo pakeitimų įgyvendinimą virtualiai susitinkame Pasaulinę vaikų dieną, kuri Jungtinių Tautų iniciatyva minima siekiant atkreipti dėmesį į vaikų gerovę visame pasaulyje. Permainos Lietuvos ankstyvajame ugdyme – taip pat rūpinimosi vaikų gerove išdava. Atskirtis dėl ekonominių, socialinių, gyvenamosios vietos ar negalios veiksnių neturi pažeisti vaikų teisės gauti geriausią ugdymą ir švietimo pagalbą. Valstybė, žengianti socialinio teisingumo kryptimi, privalo prisiimti didesnius įsipareigojimus ir sudaryti lygiavertes galimybes vaikams gauti kokybišką ugdymą, nepriklausomai nuo to, kokioje šeimoje ar kuriame Lietuvos kampelyje jie gimė. Tikiu, kad tai padės skleistis kiekvieno gabumams, siekti geresnių mokymosi rezultatų ir ateity įgyvendinti įvairiausias svajones. Juk tai ir yra gerovės valstybės esmė“, – kalbėjo šalies vadovas, skatindamas visus susitelkti ir sukurti prielaidas kokybiškam lygiaverčio starto realizavimui.

Nepriklausomai nuo Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių derybų baigties, nuo 2021 metų sausio 1 dienos tarp šių šalių atsiras laisvo prekių judėjimo kliūčių, kurių šiuo metu nėra. Nuo kitų metų pradžios JK nebedalyvaus ES bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje bei nesinaudos ES tarptautinių susitarimų teikiamais pranašumais. Todėl su JK rinka dirbantis Lietuvos verslas turėtų rimtai domėtis laukiančiais pokyčiais – primena Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Kieno krauju išpirkta Lietuvos laisvė, apie pirmąjį žuvusį savanorį Povilą Lukšį žino kiekvienas mokinukas,   tačiau apie legendarinį  XX amžiaus, Lietuvos žygdarbį, savanorius, kurie sausio vidury kirto  vartus į jūrą

Siekiant  atkurtą Lietuvos valstybę, padaryti jūrine, iškirsti vartus į jūrą, išeiti į pasaulį, teko įvykdyti rizikingą, legendarinį žygį.  Mūsų jaunos valstybės įvykdytą skrydį į pamarį, kaip aukštą pilotažą, ilgai, neužmirš diplomatijos ir karinių žygių žinovai.

  Taip jau susiklostė, kad neturtingai jaunai, gražiai Ažuožerių kaimo Žekonių samdinei Marijai, kurią tiesiog vadino Mariote, likimas pametėjo pavainikį. 

Europos Komisija (EK) paskelbė 2021 m. Lietuvos biudžeto projekto vertinimą. Įvertinusi projektą bei remdamasi savo makroekonominėmis prognozėmis, EK teigia, jog Lietuva imasi tinkamų fiskalinių priemonių reaguodama į COVID-19 pandemijos raidos sukeliamą neigiamą poveikį šalies ekonomikai, žmonėms, sveikatos apsaugos sistemai.

Lapkričio 3–18 d. vyko Lietuvos kariuomenės (LK) Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ (MPB „Geležinis Vilkas“) organizuojamos tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas 2020 II". Tarptautinės pratybos vyko LK Generolo Silvestro Žukausko poligone ir jo apylinkėse.  Pratybos skirtos įvertinti Rukloje (Jonavos raj.) dislokuotos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės ir Panevėžyje dislokuoto Karaliaus Mindaugo husarų bataliono pasirengimą veikti sąveikaujant su MPB „Geležinis Vilkas“ vadovybės štabu bei kitais NATO sąjungininkais ir partneriais. Pratybose dalyvavo virš 3500 karių iš Lietuvos ir 13 užsienio šalių.

Prieš 32 metus, 1988 m. lapkričio 13 d. virš Raudondvario pilies bokšto, buvo iškelta pirmoji Lietuvos trispalvė vėliava Kauno raj. Tą dieną Vilniuje vyko ir I-asis Lietuvos (Persitvarkymo) Sąjūdžio suvažiavimas. Tada džiaugiantis didelei miniai raudondvariečių, vėliavą iškėlė Sąjūdžio Raudondvario grupės narys Sigitas Abramavičius. Šiandien - 2020 m. lapkričio 13 d., kai siaučia Covid-19 virusas, paminėjome ir mes šį įvykį, tačiau daug žmonių negalėjome pakviesti. Ačiū Lietuvos Nepriklausomybės (Kovo 11-osios) Akto signatarui dr. Leonui Milčiui bei sąjūdiečiui Sigitui Abramavičiui, kurie mus liudijo apie šį įvykį ir linkėjo likiminius Lietuvos istorijos įvykius ir jų kainą priminti ateities kartoms...

Pagal Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (Recovery and Resilience Facility, RRF) Lietuvai yra numatyta 2,6 mlrd. eurų dotacijų. Šiuo metu prasideda diskusijos su Europos Komisija (EK) dėl RRF plano rengimo. Siekdama padėti atitaisyti koronaviruso pandemijos padarytą ekonominę ir socialinę žalą, paskatinti Europos ekonomikos atsigavimą ir išsaugoti bei kurti darbo vietas, 2020 m. gegužės 26 d. EK pateikė svarbaus Europos ekonomikos gaivinimo plano, grindžiamo visų ES biudžeto teikiamų galimybių panaudojimu, pasiūlymą. RRF planai taip pat turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms padidinti savo ekonomikos augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį bei socialinį atsparumą, taip pat prisitaikyti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos.

 I dalis. Teisinėje praktikoje dažnai tenka susidurti su netobulai parengtais įstatymais ir pareigūnų piktnaudžiavimu teise, kai vilkinami procesai naudingi tam tikrai bendrų grupuotei, o nukentėję asmenys galiausiai lieka kvailių vietoje, jog kreipėsi teisingumo, nes bylos baigiasi niekuo. Kodėl taip susiklosto? Atsakoma: pirma, - tai, kad įstatymus kuria neprofesionalūs asmenys, turintys neliečiamybės statusą, todėl veikiantys be atsakomybės ir materialiniais tikslais dėl ateityje savo darbo vietų išsaugojimo; antra, įstatymus įgyvendina sovietinio parengimo teisininkai, tarnaujantys vis dar senoviniais pagrindais tam, kas jiems nurodo taip veikti;

LSMU rektoriui Prof. dr. Rimantui Benečiui                                                       Dėl Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus Šarūno ŽUKAUSKO atminimo įamžinimo LSMU Prašome Jūsų  įamžinti  Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvio Šarūno ŽUKAUSKO   (1906-1976) atminimą tinkamoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto erdvėje (auditorijoje,  koridoriuje,  prie universiteto pastato, kiemelyje ar kt).

Daugelis Europos valstybių paskelbė geresnius, negu tikėtasi, trečio ketvirčio BVP rezultatus, tačiau ketvirtą ketvirtį dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos ekonomikos kryptis ir vėl pasikeitė. Ne išimtis ir Lietuva, kurios ekonomika ketvirtą ketvirtį vėl smuks, palyginti su trečiu ketvirčiu. Prognozuojame, kad paskutinį šių metų ketvirtį BVP bus maždaug 3,6 proc. mažesnis negu prieš metus. Tiesa, toks metinis nuosmukis turėtų būti kuklesnis negu buvo antrą ketvirtį.

Iš Indijos Satišo Davano (Satish Dhawan) kosmoso centro sėkmingai paleista raketa-nešėja PSLV į žemąją orbitą iškėlė vienintelės Lietuvos kosminių technologijų bendrovės „NanoAvionics“ palydovą R2, gabenantį daiktų interneto (IoT) technologijų kūrėjos „Lacuna Space“ įrenginį. Ryšys su palydovu buvo sėkmingai užmegztas. „Ši užduotis yra dar vienas žingsnis siekiant kurti ne tik pavienius palydovus, bet ir palydovų spiečius – palydovų grupes, vienijamas bendrų užduočių. Dideliu postūmiu tapo bendradarbiavimas su Jungtinės Karalystės „Lacuna Space“, kuriančia daiktų interneto tinklus ir tinklų sąsajos technologijas – jie puikiai supranta, kokias galimybes atveria pritaikyta išmanių daiktų sistema. Džiaugiuosi, kad mūsų gaminama platforma M6P puikiai tiko tokiai sudėtingai užduočiai atlikti, o palydovas R2  tapo „Lacuna Space“  spiečiaus dalimi. Tai jau šeštasis mūsų įmonės „NanoAvionics“ sukurtas ir į kosmosą paleistas palydovas.“, – sakė „NanoAvionics“ vadovas ir bendrakūrėjas Vytenis Buzas.

Keiskime   LRVyriausybės sudėties  formavimo  daugiametę sistemą-netikusią patirtį  . Lietuvos bendruomenei ir jau Lietuvos jaunimui kelia susirūpinimą, LR Seimas Per Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmetį nesprendė, (per didelį savanaudiškumą), nepriėmė įstatymų, kurie įtakotų į Valstybės valdymą, kuriant gerovę  savo Tėvynėje Lietuvoje.

Kasacinis teismas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai skyrė 500 tūkst. eurų baudą už viešųjų pirkimų teisės pažeidimus vertinant ūkio subjektų pasiūlymus. Teismas konstatavo, kad Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rekonstrukcijos viešajame konkurse nebuvo užtikrintas tiekėjų lygiateisiškumas, pranešė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Lapkričio pradžioje Lietuvoje gyveno mažiau nei 2 mln. 795 tūkst. nuolatinių gyventojų. Per mėnesį jų sumažėjo 464. Statistikos departamento duomenimis, šių metų lapkričio pradžioje nuolatinių gyventojų buvo 944 daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Tai antrasis mėnuo iš eilės, kai fiksuojamas mėnesinis nuolatinių gyventojų Lietuvoje mažėjimas.

Nuo lapkričio 11 d. Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) pagalbą teiks daugiau Lietuvos karių ir jie dirbs dvejomis pamainomis – nuo 8 val. ryto iki 21 val. vakaro. Lietuvos kariuomenės parama NVSC didėja todėl, kad augant koronavirusu užsikrėtusių asmenų skaičiui, padidėjo ir veiklos, siekiant suvaldyti viruso plitimą, apimtys. Prie jau trečiąją savaitę Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės (Vilnius) karių savanorių, teikiančių pagalbą NVSC, prisijungia ir kariai savanoriai iš Dainavos apygardos 1-osios rinktinės (Alytus) bei Vyčio apygardos 5-osios rinktinės (Panevėžys). 

Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė Ramunė Stasiūnaitienė sako, kad branduolinės avarijos Astravo AE atveju, radioaktyvusis debesis Vilnių pasiektų per porą valandų. „Jeigu vis tik nutiktų taip, kad Baltarusijos AE įvyktų sunki branduolinė avarija, tai mes esame kartu su VATESI, Aplinkos apsaugos agentūros specialistais sumodeliavę kelis blogiausius scenarijus. Vieno blogiausio scenarijaus nebus, nes užtenka pasikeisti vienai scenarijaus sudedamajai daliai ir scenarijus gali būti dar blogesnis“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė R. Stasiūnaitienė. „Vidutiniškai radioaktyvusis debesis, priklausomai nuo vėjo krypties ir greičio, Vilnių pasiektų per porą valandų“, – sakė ji.