Vandens į griūvantį futbolo malūną dar pilstelėjo neblogas rinktinės pasirodymas 1996 m. Europos čempionato atrankos varžybose, kai savo grupėje ji užėmė trečiąją vietą. Dar solidžiau mūsų reprezentantai pasirodė po dvejų metų pasaulio čempionato atrankos cikle, taip pat užėmė 3-iąją vietą ir nuo antrąja buvusios Airijos atsiliko tik vienu tašku. Buvo įsivaizduojama, kad viskas gerai, pamiršus A lygoje sumažėjusį komandų skaičių ir išsekusius pamainos išteklius.

Vilniaus universiteto stipruoliai eilinį kartą nenugalimi Lietuvos aukštųjų mokyklų svarčių kilnojimo čempionate.

R. Grušui teko sudarinėti pirmojo ir antrojo ešelonų pirmenybių tvarkaraščius, kontroliuoti eigą. Tik po keliolikos metų šio pareigūno darbo krūvio dalį perėmė „Žalgirio“ ir „Nemuno“ draugijų futbolo federacijų instruktoriai.

Kongresą atidarė Futbolo komiteto pirmininkas S. Garbačiauskas ir pateikė tokią dienotvarkę: 1) Prezidiumo rinkimai, 2) Futbolo komiteto pranešimas, 3) dalyvavimas Paryžiaus Olimpiadoje, 4) pirmenybių rungtynių sistema, 5) tarpvalstybinės futbolo rungtynės 1924 metais, 6) aikščių klausimas, 7) apygardų ir apskričių sudarymas, 8) dalyvavimas pirmenybėse karo dalių ir ne sporto organizacijų, 9) propagandinių rungtynių ruošimas, 10) teisėjų klausimas, 11) futbolo organizaciniai reikalai, 12) einamieji reikalai, 13) sumanymai.

Minėdami garbingą mūsų futbolo jubiliejų, galime pagrįstai didžiuotis, kad ir lietuvių tauta viso pasaulio sporto karaliui atidavė pagarbą ir savo duoklę, už tai gaudama nepalyginamai daugiau. Buvo laikai, kai futbolą žaisdavo kaimiškose vakaruškose ir religinių švenčių proga, o sunkiais karo ir pirmaisiais pokario metais futbolas buvo pagrindinis kultūrinis renginys.

Švento Kazimiero – Lietuvos globėjo dienos proga, kovo 4-ąją, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulinės rinktinės sporto komplekse (Dariaus ir Girėno g. 50), Vilniaus miesto ir Lietuvos SAMBO federacijų prezidentų: VGTU docento, daugkartinio pasaulio ir Europos senjorų čempionatų nugalėtojo ir prizininko, sporto meistro Eugenijaus Kriškovieco ir tarptautinės klasės sporto meistro, įvairių tarptautinių varžybų nugalėtojo, biomedicinos mokslų daktaro Eduardo Rudo iniciatyva vyko 2012 metų Sostinės SAMBO imtynių čempionatas, kuriame galynėjosi per 80 sportininkų iš įvairių Vilniaus miesto sporto klubų bei aukštųjų mokyklų.

Rašydamas knygas apie futbolą (jau išleistos aštuonios), bandžiau naudotis aukštųjų mokyklų moksliniais darbais, tačiau juose radau tik jūrą drumsto vandenėlio. Todėl mane labai domino žymaus trenerio ir nemažo futbolo istorijos žinovo docento Algirdo Klimkevičiaus rašinių ciklai „Lietuvos sporto“ ir „Sporto“ laikraščiuose. Tikėjausi, kad autorius ne tik atkartos ankstesnių spaudinių pagrindines tiesas, bet ir išsamiai išnagrinės, detalizuos įvykių raidą, pateiks mūsų futbolo pergalių ir nesėkmių analizę, pažvelgs į sovietinio futbolo užkulisius, atvedusius mūsų futbolą į išsigimimą, kuris vis dar tebesitęsia.

Artūras Poviliūnas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) pasirengimą Londono olimpinėms žaidynėms įvertino 95 procentais. Likus 149 dienoms iki svarbiausio metų sporto įvykio planuojama, kad vasaros olimpiadoje rungtyniaus 62–65 Lietuvos sportininkai – apie 50 individualių sporto šakų atstovų ir vyrų krepšinio rinktinė. LTOK delegacija Londono olimpiniame kaimelyje jau apžiūrėjo namą, kuriame bus apgyvendinti lietuviai. Visai delegacijai kaimelyje rezervuotos 135 vietos, bet galutinis skaičius bus mažesnis, nes ne visi sportininkai įveiks atrankos barjerą.

Prieš keletą dienų gerų bičiulių, bendraminčių, artimųjų būryje daugkartinis Lietuvos, Europos, pasaulio svarsčių kilnojimo čempionatų nugalėtojas, rekordininkas bei kitų svarbių varžybų laimėtojas, prizininkas, sporto meistras, respublikinės (1984 m.) bei tarptautinės (1998 m.) kategorijos svarsčių kilnojimo varžybų teisėjas, Panevėžio apskrities svarsčių kilnojimo klubo (1996 m.) ir Lietuvos svarsčių kilnojimo federacijos (1998–2000 m) prezidentas, veterinarijos gydytojas Kazimieras Paltarokas atšventė savo garbingą jubiliejų – 70 metų.

Kaip taisyklė, jau nuo 1992 metų vasaros olimpinėse žaidynėse 15 olimpinių sporto šakų federacijos iškovoja teisę startuoti žaidynėse. Tai tradiciškai krepšinis, lengvoji atletika, šiuolaikinė penkiakovė, dviračių sportas, boksas, imtynės, plaukimas, stalo tenisas, buriavimas ir kitos. Šiai dienai mes jau turime 34 sportininkus, kurie iškovojo teisę startuoti Londone. Tikimės, kad olimpinėse žaidynėse turėsime per 50 sportininkų individualių sporto šakų ir vyrų krepšinio rinktinę.

Šiemet sukanka 80 metų, kai Lietuvoje kultivuojamas vandensvydis. Iš pradžių Lietuvoje šis žaidimas buvo vadinamas vandeniniu, vėliau – vandensvydžiu. Pirmieji vandensvydį pradėjo žaisti Klaipėdos „Poseidono“ klubo sportininkai. Pirmosios oficialios varžybos įvyko Klaipėdoje 1931 m., kai „Poseidono“ klubas priiminėjo dvi komandas iš Vokietijos: Tilžės „SK1910“ ir Įsruties „SVO“. Klaipėdiečiai tilžiečius nugalėjo 3:2, įsrutiečius 4:1. Tais pačiais metais Rygoje įvyko stambus tarptautinis turnyras, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos „Poseidonas“, kuris, finale 4:2 įveikęs Rygos „Baltiją“, tapo turnyro nugalėtoju.

Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Centrinė valdyba nesuteikė teisės Lietuvai rengti olimpinį vyrų krepšinio atrankos turnyrą. Dvylika komandų, tarp jų ir Lietuvos rinktinė, dėl trijų kelialapių į Londono olimpines žaidynes kitų metų liepos 2-8 dienomis kovos Venesuelos sostinėje Karakase.

Lietuvos jaunių (iki 19 metų) vaikinų krepšinio rinktinė Latvijoje vykstančio pasaulio čempionato finale sekmadienį 85:67 (18:13, 21:19, 23:15, 23:20) nugalėjo Serbijos krepšininkus ir pirmą kartą šalies istorijoje iškovojo planetos jaunių čempionato aukso medalius.

Praeityje žinomas sportininkas-sunkiaatletis, sporto meistras, nacionalinės kategorijos teisėjas, ilgametis Vilniaus universiteto sveikatos ir sporto centro dėstytojas-lektorius Rimantas Cijūnėlis liepos 11 d. švenčia garbingą jubiliejinį gimtadienį. Šios neeilinės progos išvakarėse, pabendravus su gerbiamu jubiliatu, nusprendėme plačiau bei išsamiau papasakoti apie jo nueito gyvenimo kelio vingius: mokymąsi, šeiminį gyvenimą, pedagoginę, sportinę bei visuomeninę veiklą vienintelio valstybės laikraščio Lietuvoje „Lietuvos Aidas“ skaitytojams.

2011 m. birželio 4 d. Kūno kultūros ir sporto departamente (Žemaitės g. 6, Vilnius) įvyko Lietuvos šachmatų federacijos visuotinis narių susirinkimas. Atvykęs į suvažiavimą, delegatams žodį tarė LR Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas, sveikinimus atsiuntė LR Seimo narys, buvęs federacijos vadovas Julius Sabatauskas bei LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis. Jie Lietuvos šachmatininkus pasveikino su pergalėmis pasaulio ir Europos čempionatuose, stipriausiai kontinento žaidėjai Viktorijai Čmilytei palinkėjo pasiekti dar daug gražių pergalių.

Gegužės 20-22 d. Elektrėnuose vyko 2011 m.  Atviras Lietuvos vandensvydžio čempionatas, skirtas šios sporto šakos Lietuvoje 80-osioms metinėms pažymėti. Dalyvavo  Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centro, Lietuvos jaunimo rinktinės ir Baltarusijos "Minsko" komandos. Pirmą varžybų dieną susitiko  "Minskas" - "Elektrėnų sporto centras. Rezultatas 20-5. "Baltic Amadeus" - Lietuvos jaunimo rinktinė - 19-7. Antrą dieną "Baltic Amadeus" susitiko su Elektrėnų sporto centro ekipa, o Lietuvos jaunimas su baltarusiais. Atkaklių kovų nebuvo. Vilniečiai 24-7 nugalėjo elektrėniškius, baltarusiai mūsų jaunimą - 24-3.