Sportas
02 10. „Žalgirį“ įsteigė Vytautas Didysis
Valstybės laikraščio vyr. redaktorius Algirdas Pilvelis kalbina Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentą Vytą Nėnių.
Biografija
Nėnius Vytas (1948 02 05, Kaunas), ledo ritulininkas, kūno kultūros ir sporto organizatorius. LSSR nusipelnęs treneris (1985), LSSR nusipelnęs kūno kultūros ir sporto darbuotojas (1988). 1973 baigė LVKKI ir įgijo fizinio auklėjimo dėstytojo specialybę. 1964-66 Kauno 11 PTM, 1966-67 Kauno fabriko „Raudonasis spalis“, 1968-69 Kauno dirbtinio pluošto gamyklos darbininkas. 3 k. Lietuvos ledo ritulio čempionas (1971-73), Lietuvos spartakiados ledo ritulio varžybų sidabro medalio laimėtojas (1975). Treneriai: J. Danilevičius (pirmasis), S.Martyšius, A. Mickus, Č. Kopūstas. 1973-77 LLKJS CK, 1977-81 LKP CK sporto organizatorius, 1981-87 KKSK pirmininko pavaduotojas, 1987 išrinktas „Žalgirio“ sporto draugijos Respublikinės tarybos pirmininkas, 1993-96 ir 2001-05 KKSD (Kūno kultūros ir sporto departamentas) gen. direktorius. „Žalgirio“ sporto draugijos prezidiumo (nuo 1981), Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų tarybos prezidiumo (1987-90), KKSK kolegijos (1982-90), LTOK atkūrimo grupės (1988) narys, LTOK viceprezidentas (nuo 1988), Lietuvos sporto fedederacijų sąjungos prezidentas (1992-93 ir 1996-2001), Baltijos šalių sporto tarybos pirmininkas (1993-96), Valstybinės sporto komisijos pirmininko pavaduotojas (2002-05), Vilniaus SK „Viltis-XXI“ prezidentas (nuo 1976). Lietuvos sporto plėtros programų (1993-98 ir 2005-10) rengimo vadovas, sporto draugijos „Žalgiris“ sporto bazių (Vilniaus „Žalgirio“ irklavimo bazės, Platelių „Žalgirio“ jachtklubo, Alytaus „Žalgirio“ sporto komplekso) renovacijos ir plėtros, sveikatingumo kompleksų (Kauno „Žalgirio“ sporto komplekso, Lietuvos žiemos sporto centro Ignalinoje biatlono šaudyklos, kalnų slidinėjimo trasų) statybos iniciatorius, rūpinosi Teniso asociacija Vilniuje, universalia sporto arena „Sportima“ Vilniuje (2001), V. Gerulaičio teniso asociacija. Prisidėjo prie ryšių su Europos ir pasaulio dirbančiųjų sporto organizacijomis plėtros, masiškumo ir sportinio meistriškumo ugdymo.
Apdovanojimai: Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius (2003), LTOK Garbės ženklas (1998), KKSD medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1998), KKSD 1 laipsnio ordinas su grandine (2008).
Gerb. Prezidente, „Žalgirį“ įkūrė Didysis Vytautas. Jūs – patriotas, garbingai atstovaujate „Žalgirį“.
Kai mane praėjusiais metais užsienio kolegos klausdavo, kuriais metais Žalgiris įsikūrė, atsakydavau - 1410 liepos 15 d. Pirmasis „Žalgirio“ pirmininkas buvo Vytautas Didysis, nuo tada aš esu dešimtasis. Draugija turi didžiulę, puikią istoriją tarybiniais laikais: tai buvo koncentruotas visas didysis ir mėgėjiškas sportas, žinomiausios sporto komandos - Vilniaus futbolo „Žalgirio“, Kauno krepšinio „Žalgirio“, Kauno rankinio „Granito“, Kauno moterų rankinio „Žalgirio“ - du kartus Europos taurės laimėtojos, Vilniaus rankinio „Eglės“ komanda, Vilniaus „Statyba“, „Kuro aparatūra“, moterų krepšinio komanda „Kibirkštis“, plaukikai olimpiniai čempionai Lina Kačiušytė ir Robertas Žulpa, olimpinis prizininkas Arvydas Juozaitis, daug lengvaatlečių, rankininkų, krepšininkų. Tai buvo didžiojo sporto Lietuvos elitas, tačiau „Žalgiris“ globojo ir mėgėjų sportą: stambiųjų įmonių Kauno „Pluoštas“, Vilniaus „Kuro aparatūra“, Kauno radijo gamykla, Šiaulių televizorių gamykla, Panevėžio „Ekranas“, Statybos tresto sporto mėgėjai ir daugelis gamybininkų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, didžiojo sporto klausimai buvo perduoti savarankiškoms sporto federacijoms, o „Žalgiris“ toliau plėtojo mėgėjų sportą. Mėgėjai susibūrė 105 sporto klubuose. Turime savo partnerius ir europinio mėgėjų sporto konfederacijoje, ir pasaulio neprofesionalaus sporto komitete. Mūsų klubinės mėgėjų komandos išvyksta į Europos ir pasaulio mėgėjų žaidynes, kurios vyksta Brazilijoje, Meksikoje, Izraelyje, Europos šalyse. Vyksta bendravimas, o sportas tampa ne rezultatų siekiu, o laisvalaikio praleidimu, sveikos gyvensenos formavimo įrankiu.
Draugija disponuoja sporto bazėmis, o per paskutiniuos 10 metų pastatyti nauji sporto kompleksai: Kaune „Žalgirio“ sporto centras - 6 sporto salių, kuriose vyksta krepšinio, teniso, aerobikos, kultūrizmo, atletinės gimnastikos varžybos ir pratybos; sukurtas sporto kompleksas Alytuje; įvykdyta rekonstrukcija ir išplėsta Platelių jachtklubo sporto bazė; Vilniaus irklavimo sporto bazė; kartu su verslo partneriais įrengėme teniso sporto kompleksą ir žaidimų sporto salę Klaipėdoje; Vilniaus teniso kompleksas; SEB arena. Pradėta rekonstrukcija Šiaulių jachtklube. Ruošiamos Trakų irklavimo bazės, Šiaulių slidinėjimo sporto bazės, Ignalinos žiemos sporto centro rekonstrukcijos.
Kiek draugijai buvo skirta lėšų ir finansavimo?
Iš principo draugija savo biudžetą formuoja gaudama paramos iš verslininkų, draugijos rėmėjų, kaupdama iš siūlomų paslaugų, o sporto priemonėms, kaip ir kitoms sporto organizacijoms, skiriama iš biudžeto. Šios lėšos sudaro 5 proc. vidaus biudžeto.
Pastoviai sporto mėgėjų pamėgtos vasaros ir žiemos žalgiriados sutraukia tūkstančius dalyvių, todėl vykdomos varžybos klubuose, rajonuose, apskrityse, o finalinės varžybos - liepos 15 d., žiemos žaidynės – sausio-vasario mėnesį.
Taip pat vykdome daug proginių varžybų, kurios skiriamos iškiliems sportininkams paminėti - Viktoro Artomono, Vasilijaus Matuševo, ilgamečio „Žalgirio“ pirmininko, šiuolaikinės penkiakovės varžybos, Algirdo Slanksnio irklavimo varžybos, taip pat vykdomos varžybos įvairių švenčių ir renginių paminėjimo proga.
Vasario 16 d. vyks finalinės partijų jaunimo sporto varžybos Vilniuje, „Žalgirio“ sporto bazėje.
Ar sportas labai nukentėjo dėl „Snoro“ nacionalizavimo?
Be abejo, nukentėjo, kadangi Lietuvos OK kauptos lėšos (Per 7 mln. litų, skirtų pasirengimui dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse) šiai dienai yra įšaldytos „Snoro“ banko sąskaitoje - kaip ir daugelio banko klientų galiojančių įstatymų rėmuose. Mes nematome tų pinigų jokių galimybių atgauti. Be abejo, tai bus didelis krūvis visiems: teks ieškoti papildomų šaltinių šiai spragai kompensuoti. Tikimės rėmėjų pagalbos, reklamos lėšų, be abejo, ir valstybinio biudžeto paramos.
Artėja Londono olimpinės žaidynės. Kokio Jūsų kaip olimpinio komiteto viceprezidento nuomonė apie Lietuvos olimpinės delegacijos perspektyvas?
Kaip taisyklė, jau nuo 1992 metų vasaros olimpinėse žaidynėse 15 olimpinių sporto šakų federacijos iškovoja teisę startuoti žaidynėse. Tai tradiciškai krepšinis, lengvoji atletika, šiuolaikinė penkiakovė, dviračių sportas, boksas, imtynės, plaukimas, stalo tenisas, buriavimas ir kitos. Šiai dienai mes jau turime 34 sportininkus, kurie iškovojo teisę startuoti Londone. Tikimės, kad olimpinėse žaidynėse turėsime per 50 sportininkų individualių sporto šakų ir vyrų krepšinio rinktinę. Sąlygos ruoštis atrankos varžyboms ir startams olimpiadoje yra gana geros. Lėšos gautos iš valstybės biudžeto, o taip pat kooperuojasi olimpinis komitetas, savivaldybių, sporto šakų federacijos, esame dėkingi ir už rėmėjų paskirtas lėšas. Visi sportininkų poreikiai yra patenkinti.
Kuo buvo svarbūs metai, praleisti Sporto departamente ir kitose sporto organizatoriaus pareigose, plečiant sporto infrastruktūrą?
Norėčiau šitą visą veiklą suskirstyti į porą etapų. Pradėjus 1992 metais dirbti KKSD generalinio direktoriaus pareigose, matydami labai sunkią poblokadinę sporto bazės būklę, didžiausią dėmesį skyrėme sporto bazių renovacijai, rekonstrukcijai ir modernizavimui - Kauno stadionas ir sporto halė, Vilniaus futbolo centras „Sportima“, irklavimo bazė Trakuose ir Vilniuje, Klaipėdos ir Šiaulių stadionai, Panevėžio lengvosios atletikos maniežas.
Vėliau buvo imtasi fundamentalių sporto bazių statybų, reikalingų Europos krepšinio čempionatui organizuoti – susidarė palankios sąlygos Vilniaus mieste įtraukti privataus verslo kapitalą į „Siemens“ arenos statybą, 2004 metais pavyko gauti teisę naudoti Europos Sąjungos skirtas lėšas, buvo pradėta projektuoti ir statyti Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio ir Alytaus sporto kompleksus. Taip pat Druskininkuose valstybės biudžeto lėšomis buvo pradėtas statyti aukštos klasės sportininkų rengimo centras, susidarė palankios sąlygos ir suaktyvėjo privataus kapitalo investicijos į sporto kompleksus - tai didžiulis sveikatingumo kompleksų centras „Impuls“, teniso akademija Vilniuje, Klaipėdos jactklubo rekonstrukcija. Su apgailestavimu tenka prisipažinti, kad nepavyko įgyvendinti Vilniaus centrinio stadiono statybos.
Valdžiai pritrūko politinės valios, kad užbaigtų šį objektą.
Vakar nuvykote į Kauną pasveikinti Vladą Garastą jubiliejaus proga.
Puikiai pažįstu šį nuostabų sporto žmogų, teko bendrauti jam dar dirbant Biržuose, kada jis buvo Biržų sporto komiteto pirmininkas, po to vadovavo sporto mokykla, išugdė visą plejadą žymių sportininkų: A.Linkevičių, M.Lekerauską, V.Jankauską. Teko dalyvauti priimant sprendimą, kai jis buvo kviečiamas dirbti į Kauno „Žalgirį“ vyriausiuoju treneriu, tai buvo labai sėkmingas pasirinkimas, kadangi talentingam treneriui ir sporto organizatoriui buvo suteikta galimybė atskleisti save ir suteikti Lietuvai daug džiaugsmo. Ypatingai džiaugiuosi paskutiniais metais, kai krepšinio šeimoje atsirado nesutarimų, nesugebėjimo suvienyti ir pajungti visų pastangas bendram nacionaliniam tikslui. Tai vienas iš ryškiausių Lietuvos sporto žmonių, jam tikrai reikia padėkoti už visus metus atiduotus sportui.
Lietuvos olimpinio komiteto pirmininkas Artūras Poviliūnas pasiūlė neleisti Lietuvos sporto užaugintai penkiakovininkei Donatai Rimšaitei dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse Rusijos komandos sudėtyje. Skaitytojai domisi, kodėl tokios žiaurios sankcijos vienai geriausių pasaulyje penkiakovininkių, juk sportininkė ištekėjusi už Rusijos nacionalinės rinktinės trenerio ir turi dvi pilietybes.
Ji pasirinko šį kelią. Donatai Rimšaitei buvo sudarytos vienos geriausių sąlygų šalyje ruoštis Londono olimpinėms žaidynėms, tačiau ji pasirinko kitą kelią, žinodama, kokie pavojai grės. Sporto organizacijų nuomonė turi būti gerbtina.
Ar labai sutrukdė Jūsų projektus šalta žiema?
Projektus sutrukdė, teko atidėti „Žalgirio“ žaidynių datas slidinėjimo rungtyse, kadangi priimta, kad esant žemesnei nei 15 laipsnių temperatūrai mėgėjų sporte varžybos nevykdomos.
Ar nekilo noras pasireikšti didžiojoje politikoje?
Artėjant Seimo rinkimams, aktyvios partijos siūlydavo tokią galimybę - dalyvauti vienmandatėse apygardose. Galėjau būti įrašytas į partijos sąrašus, tačiau aš save laikau organizatoriumi, sporto organizatoriumi, todėl stengdavausi padėti politikams suprasti, kad sportas yra tokia pati svarbi politikos dalis kaip ir daugelis kitų. Tikiuosi, kad politikai, netapę Seimo ar Vyriausybės nariais, nepamirš: sportui reikalingas ne tik geras noras, bet ir konkreti finansinė, organizacinė, politinė ir kitokia parama.
Kas Jus sieja su „Lietuvos Aidu“?
Pirmiausia – Algirdas Pilvelis, kadangi mes kartu dirbome Kūno kultūros institute. Aš buvau studentų sporto klubo „Atletas“ pirmininkas, o A.Pilvelis buvo vadovas instituto foto laboratorijos, kuri buvo labai reikalinga ruošiantis studijoms, dirbant prie kursinių darbų, disertacijų ir pan. Šiuo metu sieja tai, kad „Lietuvos Aidas“ – vienas iš tų leidinių, kurie niekada nepamiršta sporto, ir ne tiktai operatyviai pateikia informaciją, bes šiame laikraštyje mes surandame labai daug analitinės perspektyvinės medžiagos, kuri įdomi ne tik sporto organizatoriams, bet ir patiems sportininkams ir sporto mėgėjams.
Beje, institutas buvo prielaida sukurti šeimą su studijų drauge gimnaste Terese Vaučeskaite, kuri buvo Lietuvos gimnastikos rinktinės narė, ir man padovanojo dukterį ir sūnų, kurie irgi aktyviai reiškiasi sporto aikštelėse.
Jūs esate ir tarptautinės sporto žurnalistikos asociacijos (AIPS) narys.
Tai man yra tam tikras įpareigojimas ne tiktai susipažinti su spauda, bei ir aktyviai joje dalyvauti. Anksčiau dažnai rašydavau - netgi buvau gavęs „Tiesos“ laikraščio geriausio mėnesio straipsnio prizą už 1970 m. perspektyvinę medžiagą „Sporto klubas mano gatvėje“. Žinoma, tai iš tiesų buvo mėgėjų sporto forma, kuri šiandiena ir yra paplitusi mūsų šalyje, kada žmones pagal savo vietą, pagal pasirinktą sporto šaką buriasi į sporto klubus, kartu lanko pratybas, dalyvauja varžybose, renkasi šeimomis, su vaikais, tai šiandiena populiaru mūsų šalyje.
Dėkojame už pokalbį.
Atgal
