Vilniuje po ilgos ir sunkios ligos mus paliko žinomas žurnalistas, poetas, daugelio dainų autorius Vytautas Barauskas.

Eidamas aštuoniasdešimt šeštuosius metus, po ilgos ir sunkios ligos 2015m. kovo 11 d. mirė ALGIRDAS BERKEVIČIUS, pasipriešinimo okupaciniam režimui (1944-49 m.) Kauno organizacijos dalyvis, GULAGO tolimųjų Sibiro rytų katorgininkas ( 1949- 1956 m.) Vėliau Sibiro tremtinys (1957-1961 m.)

Vasario mėn. 12 d. Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos organizaciją, bendradarbiaudama su LK Kauno karininkų ramove, paminėjo Lietuvos laisvės armijos įkūrėjo ir vado Kazio Veverskio 70 žūties metines.

Vasario 12-ąją dieną suėjo metai kai į Amžinybę iškeliavo tremtinė, tautodailininkė, Šiaulių tremtinių choro I-oji metraštininkė Salomėja Jankevičiūtė–Škikūnienė. Palaidota Ginkūnuose, tremtinių kapuose šalia vyro tremtinio Petro Škikūno.

2015 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos (LR) Seimo rūmų konferencijų salėje įvyko monsinjoro Alfonso Svarinsko 90–ųjų gimimo metinių minėjimas. Šiai garbingai datai konferenciją surengė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas ir Lietuvos Respublikos Seimas. 2015 m.  sausio 21 d. monsinjorui Alfonsui Svarinskui būtų sukakę 90 metų.

Naktį iš vasario 5 į 6 netekome Laimos Stankevičiūtės. Prieš dvi savaites aš tvarkiau savo senus diskelius ir radau vieną aplankalą, pavadintą „Henrikas Rimkus“.

Nepaprasta suvokti, kad taip pavadintos eilėraščių ir nuotraukų knygos autorė Jelena Garliauskienė mus Paliko prieš metus...

Jau septyniasdešimt metų skiria mus nuo tragiškų įvykių, kurie vyko Mitabynės kaime, Panevėžio rajone. Vasario 2-oji nuo 1945-ųjų mūsų šeimai, gal net ir visam Mitabynės kaimui, – pati liūdniausia diena. Tada įvyko Savickynės tragedija.

Deja, šis žmogus mirė būdamas visai jaunas. Sulaukęs tik trisdešimt septynerių jis buvo sovietų nužudytas toli nuo savo Tėvynės. Ir tai buvo padaryta tik dėl to, kad labai mylėjo savo šalį, mylėjo savo žmones ir viską darė jų labui.

Šiomis dienomis iš Slovėnijos sostinės Liublianos atėjo liūdna žinia: po ilgos sunkios ligos mirė garsus, pelnęs pasaulinę šlovę slovėnų rašytojas ir teatro režisierius Žarko Petan (1929-2014) – daugybės prestižinių tarptautinių literatūrinių premijų laureatas bei nenuilstantis humanistinių idealų puoselėtojas. Jo knygos išverstos į dešimtis kalbų.

Sulaukęs 95 metų Baltimorėje (JAV) mirė garsus Lietuvos poetas, išeivis Alfonsas Nyka-Niliūnas

Gerbdami Lietuvos istoriją, brangindami jos praeitį, informaciją apie skaudžiausius istorijos įvykius, perduodame jaunajai kartai.

Kauno miesto savivaldybė iki 2018-ųjų - Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio - planuoja sutvarkyti visus jos teritorijoje esančius Lietuvos karių kapus. Šįmet bus tęsiami prieš keletą mėnesių pradėti Lietuvos kariuomenės karių kapų Panemunės kapinėse kryželių atstatymo darbai.

Kunigas Feliksas Ereminas (1890 01 07–1915 05 16–1962 10 27), dirbdamas Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo parapijoje yra išgelbėjęs žydaitę Rachelę Rozenbergaitę (1925 05 24–1987 07 16), ją pakrikštijo Reginos vardu, vėliau ją išleido į mokslus. Įgijusi akušerės specialybę, ištekėjo už Kodiko Šteimano (Codiko Shteimano) (1922 01 14–1983 11 06). 

Skapiškis (Kupiškio raj.) garsėja kuriančiais žmonėmis. Kol leido sveikata, gražiai siuvinėjo ir ne vieną savo darbų parodą surengė Vlada Klimkaitė, tautodailės darbais Skapiškį garsina Bronius Bickus, nors nei vienos dienos nesėdėjęs už staklių, nuostabius audimo raštus yra sukūręs Paulinas Kaluina, išleisdamas knygą „Motinos meilė audimo raštuose“, knygą apie Skapiškį yra išleidusi Skapiškio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Aliutė Elena Markevičiūtė, knygą, skirtą vienos gatvės istorijai – istorijos mokytoja Stasė Mažeikytė. 

Sukanka 60 metų, kaip sovietų okupantai pasmerkė Lietuvos Prezidentą generolą Joną Žemaitį-Vytautą sušaudymui.

Vėlinių išvakarėse 2014 m. Lietuvos kultūros sostinė Panevėžys gausių renginių programą papildė dar vienu sakralinės muzikos festivalio ,,Dangūs skelbia Dievo šlovę“ koncertu.

Raudondvario kapinėse, Kauno rajone, penktadienį buvo atšventintas restauruotas paminklas italų architektui Laurui Cezariui Anikiniui, o Kauno rajono muziejui perduotas keturiasdešimt metų dingusiu laikytas XIX a. horeljefas.

Tarpukario Lietuvos ministrų kabineto narių, enkavedistų sušaudytų prieš 72-ejus metus, atminimo įamžinimo siekiai per porą metų mažai tepajudėjo – juos pristabdė vienodo požiūrio stoka bei krizės metais ištuštėjusi valstybės kišenė.