In memoriam
11 18. Gaivinama idėja pagerbti 1942-aisiais sušaudytus ministrus
Tarpukario Lietuvos ministrų kabineto narių, enkavedistų sušaudytų prieš 72-ejus metus, atminimo įamžinimo siekiai per porą metų mažai tepajudėjo – juos pristabdė vienodo požiūrio stoka bei krizės metais ištuštėjusi valstybės kišenė.
2012-ųjų rudenį minint aštuonių garsių tarpukario Lietuvos vyrų netekties sukaktį visuomeninės organizacijos šalies valdžią paragino įamžinti šią tragišką datą. Planuota išleisti ministrų biografijų knygą, gimtinėse pakabinti memorialines lentas, žūties vietoje įrengti ekspoziciją, surengti kilnojamąją parodą, tačiau iki šiol pavyko įvykdyti tik pastaruosius du įsipareigojimus.
Priežastys, trukdančios įgyvendinti iniciatyvą, trečiadienį aptartos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijoje. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovės Birutės Burauskaitės teigimu, didžiausia kliūtis užsibrėžtiems tikslams pasiekti – lėšų trūkumas. Pasak jos, gavus „iki 50 tūkst. litų“, remiant suinteresuotoms ministerijoms, būtų galima deramai įamžinti šių garbių žmonių atminimą.
1942-aisiais Sverdlovsko NKVD valdybos vidaus kalėjimo rūsiuose buvo sušaudyti aštuoni 1918–1940 metų Lietuvos ministrų kabineto nariai: ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, vidaus reikalų ministrai Petras Aravičius, Antanas Endziulaitis, Zigmas Starkus, susisiekimo ir užsienio reikalų ministras Voldemaras Vytautas Čarneckis, švietimo ministras Kazys Jokantas, krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys ir finansų ministras Jonas Sutkus, jie palaidoti drauge su kitomis politinių represijų aukomis šalia Sverdlovsko esančiame miške.
