Olandija – išsivysčiusi šalis su daugybe teisių ir privilegijų. Tas saldus žodis “laisvė” vilioja jaunimą ir atvykstančius turistus. Olandijoje daugybė kavinių, barelių, restoranų ir vadinamųjų “koffe schops”. Ten pateikiama ne vien kava ar arbata, bet ir lengvo pobūdžio narkotikai: kanabio žolė ir hašišas. Tai traukia jaunimo dėmesį, tačiau vyriausybė yra akla ir nemato, kaip žūsta jaunimas nuo alkoholio ir narkotikų. Paskutinių statistinių duomenų dėka pateikiu situaciją: 1 mln. gyventojų reguliariai vartoja alkoholį, 353 000 šeimų kenčia nuo alkoholio problemų. Kriminalinės statistikos duomenimis vien per Naujųjų metų naktį buvo 626 susidūrimai su policija.

Olandijoje gyvena 16 mln. žmonių. Tai šalis, žinoma kaip gerbūvio ir prabangos valstybė. Palyginus su kitomis ES šalimis, pats mažiausias bedarbių procentas - 3,2 proc. mažiau nei Danijoje (3,3 proc.). Tai skelbia eurostatistikos organizacijos, tačiau bankai yra sunerimę gilėjančia krize. Pagal paskutinius statistikos duomenis bedarbystė visoje Europos Sąjungoje buvo 16,4 mln. Tai truputį mažiau nei 2009 m. – 18,6 mln. Blogėjančios ekonominės sąlygos apsprendžia socialinį visuomeninį gyvenimą. Tik elitas gali lankyti teatrus, parodas, koncertus, nes bilietų kainos varijuoja nuo 50 iki 120 eurų. Kultūrinis gyvenimas, ypač provincijose, irgi apmiręs, nes kavinių savininkai neturi lėšų sumokėti muzikinėms grupėms.

Gruodžio 21-ąją sukanka treji metai, kai Lietuva tapo visateise Šengeno erdvės nare. 2007 m. gruodžio 21-ąją prie Lietuvos sienų su Lenkija ir Latvija buvo pakelti užtvarai - nebeliko dokumentų kontrolės, išnyko pasienio punktai. Pirmasis iš Latvijos į Lietuvą be pasienio tikrinimo lengvuoju automobiliu įvažiavo panevėžietis, kuris buvo nuvykęs į Rygos oro uostą pasitikti iš Airijos sugrįžusio sūnaus. Šis panevėžietis vairuotojas pirmasis be patikrinimo kirto Šengeno vidaus sieną iš Latvijos į Lietuvą.

Nuotraukose šis gražiai pražilęs vyras maloniai šypsosi. Jis gali didžiuotis puikia politiko karjera – buvęs Nyderlandų prekybos, gynybos ministras, nuo 1999 iki 2004 eurokomisaras, atsakingas už vidaus rinką, mokesčius ir muitų sąjungą. Bet 77 metų Fritsas Bolkesteinas nenori trauktis iš politikos. Nuo gruodžio 6 d. jo vardas skamba Vakarų šalių žiniasklaidoje, mūsų kaimynai lenkai taip pat paskelbė šią sensaciją – neseniai išėjusioje Izraelio rašytojo Manfredo Gerstenbergo knygoje „Het Verval“ („Smukimas“) cituojamas nestandartiniais posakiais garsėjantis Nyderlandų dešiniųjų liberalų politikas, kuris esą pasakė, jog žydai turi suprasti, kad jiems Nyderlanduose nėra ateities, jog jie savo vaikams turėtų patarti vykti į Ameriką ar Izraelį. Panašią mintį jis neseniai pakartojo viename laikraštyje, ir tada viskas prasidėjo...

Nors po Antrojo pasaulinio karo pabaigos eina jau septintas dešimtmetis, nors Vokietija seniai su kaupu atsilygino už žydų turėtą turtą, per tuos dešimtmečius šimtams tūkstančių buvusių geto, koncentracijos stovyklų kalinių mokėjo ir tebemoka pašalpas, suteikia pilietybę žydams iš buvusios SSRS teritorijos, stato sinagogas, bet internetinėje spaudoje nesunku aptikti balsų, kurie iki šiol įvairiu lygmeniu visaip kaltina vokiečius dėl šešių milijonų žydų nužudymo. Tai suprasti nėra lengva – juk Vokietija priklauso prie svarbiausių Izraelio politikos rėmėjų, balsuoja beveik prieš kiekvieną rezoliuciją, kurioje kritikuojamas Izraelis.

Bendrasis namų ūkių investicijų lygis per tą patį laikotarpį euro zonoje padidėjo nuo 8,8 iki 8,9 proc., ES - nuo 7,9 iki 8,1 proc.