VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

05 15. ECOFIN darbotvarkėje - 2013 m. ES biudžeto bei su finansų rinkų reglamentavimu susiję klausimai

Deimantė Milušytė

Antradienį Briuselyje vykusiame ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje buvo pristatytas 2013 m. ES biudžeto projektas, aptarti kredito reitingų agentūrų veiklos klausimai, 2012 m. visuomenės senėjimo ataskaita, ES klimato kaitos finansavimas. Buvo toliau diskutuojama dėl patikslintų reikalavimų kapitalui kredito ir kitoms finansų įstaigoms. Posėdyje dalyvavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

 ES ekonomikos ir finansų ministrams buvo pristatytas Europos Komisijos pateiktas 2013 metų ES biudžeto projektas. Svarbiausias būsimo biudžeto tikslas - remti Europos ekonomiką, kartu atsižvelgiant į nacionaliniu mastu taikomas griežtas taupymo priemones. 2013 m. ES biudžeto įsipareigojimai turėtų siekti 150,9 mlrd. eurų (palyginti su 2012 m. jie padidėtų 2 proc.). 2013 m. ES biudžeto mokėjimai turėtų siekti 137,9 mlrd. eurų (palyginti su 2012 m. jie išaugtų 6,8 proc.).

 ECOFIN tarybos posėdyje suformuotas bendras Tarybos požiūris dėl teisės aktų pasiūlymų, susijusių su kredito reitingų agentūrų veikla. Esminės pasiūlymų nuostatos yra skatinti kredito reitingų palyginamumą bei užtikrinti, kad valstybių reitingai būtų skaidresni ir nustatomi dažniau. Derybos dėl teisės aktų paketo bus pradėtos su Europos Parlamentu.

 Susitikime buvo toliau tęsiamos diskusijos dėl patikslintų kapitalo reikalavimų kredito ir kitoms finansų įstaigoms.

Taip pat buvo svarstomas derybų mandatas su trečiosiomis šalimis taupymo pajamų apmokestinimo klausimu. Priimtas Tarybos sprendimas, kuriuo EK įgaliojama Europos Sąjungos vardu derėtis dėl 2004 m pasirašytų susitarimų su Šveicarijos Konfederacija, Lichtenšteino, Monako ir Andoros Kunigaikštystėmis bei San Marino Respublika.

 Be to, pristatyta 2012 m. Visuomenės senėjimo ataskaitos ir patvirtintos Tarybos išvados šiuo klausimu. Ataskaitoje prognozuojama, kad fiskalinis visuomenės senėjimo poveikis daugelyje ES šalių narių bus žymus, nes su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos nuo 2010 m. iki 2060 m. ES išaugs 4,1 proc. BVP. Išlaidos pensijoms per tą patį laikotarpį ES išaugs 1,5 proc. BVP. Numatoma, kad daugiausia dėl demografinių pokyčių išlaidos sveikatos apsaugai ir ilgalaikei sveikatos priežiūrai iki 2060 m. ES išaugs 2,7 proc. BVP. Norint įveikti šiuos iššūkius, ES ir toliau imsis ryžtingų politikos veiksmų struktūrinių reformų srityje, tuo pačiu užtikrinant ilgalaikį ES valstybių narių viešųjų finansų tvarumą.

 Posėdyje patvirtinta 2010-2012 m ES klimato kaitos finansavimo ataskaita. Iki 2011 m. pabaigos ES ir jos valstybės narės yra skyrusios 4,68 mlrd. eurų klimato kaitos finansavimui besivystančiose šalyse.

Atgal