Europos Sąjunga
08 07. Beveik 6 proc. lietuvių planuoja netrukus emigruoti, 35 proc. apie tai susimąsto
Monika Mataitienė
5,9 proc. lietuvių rezga planus jau artimiausiu metu išvykti iš Lietuvos, 10 proc. apie tai dažnai susimąsto, o 25 proc. pagalvoja apie tai bent kartais.
Kaip parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atlikta apklausa, 38 proc. respondentų akys tradiciškai krypsta į Vakarų Europą, tačiau vis labiau įsitvirtina ir Skandinavijos kryptis.
Artimiausiu metu emigruoti dažniau ketina jauniausio amžiaus atstovai, vyrai, rajonų centrų ir kaimiškų vietovių gyventojai. Dažnai apie tai mąstantys nurodė taip pat vyrai bei jaunesnio amžiaus atstovai. Neketinantys išvykti iš Lietuvos dažniau teigė vyresnio amžiaus žmonės, moterys bei vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai.
Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės, lyginant šiuos tyrimus su pernai tos pačios bendrovės „Spinter" darytomis apklausomis, galima pastebėti, kad padaugėjo žmonių, kurie migruoti neketina. Anksčiau jų buvo apie 50 proc., o dabar - jau beveik 58 proc. Taip pat sumažėjo neapsisprendusiųjų. Šis skaičius sumažėjo nuo 12 proc. iki 1 proc.
„Faktas, kad dažniau nori emigruoti jaunimas, labai liūdina, bet tai realybė. Jie dažniau savo savo ketinimus ir įgyvendina, nes dažnai išvažiuoja studijuoti - dabar tai labai madinga ir populiaru, juolab kad kai kuriose šalyse mokytis netgi pigiau nei Lietuvoje. Be to, jaunuoliai dar neturi daug socialinių ryšių, savo šeimos, todėl jiems lengviau realizuoti savo norus. Jie greičiau susiranda ryšių svetur, o tuomet sugrįžti jau labai problematiška. Taigi jaunuolių išvykimas susijęs su realia grėsme, kad jie emigruos visam laikui", - teigė pašnekovė.
Nors apklausa parodė, kad moterys linkusios rečiau mąstyti apie emigraciją, ekspertės teigimu, pagal realią statistiką jos sudaro apie pusę emigruojančių žmonių. Anksčiau moterys dažniau išvažiuodavo paskui vyrus, tačiau krizės metu situacija pasikeitė - atsirado daugiau darbo pasiūlymų paslaugų srityje būtent moterims. „Aišku, joms sunkiau palikti vaikus, šeimą, be to, buvo darytas tyrimas, kuris parodė, kad vyras, palikęs šeimą, vaikus ir emigravęs, laikomas šeimos gelbėtoju, o tokia moteris visuomenės jau smerkiama", - aiškino A. Sipavičienė.
Pašnekovės taip pat nenustebino, kad apie emigraciją dažniau mąsto rajonų nei didmiesčių gyventojai. Anot jos, iš tiesų iš visur emigruojama vienodai, tačiau provincijoje, jei uždaromas vienintelis fabrikas, labai aišku, kad darbo čia nebus ir reikia važiuoti arba į didmiestį, arba emigruoti. Tačiau pastebėta, kad šiais laikais žmonės apsisprendžia emigruoti netgi lengviau nei vykti ieškotis darbo kitame mieste.
Kita vertus, tyrimai rodo, kad tarp noro, ketinimo ir jo įgyvendinimo slypi pakankamai gili praraja. „Dabar nepasakysiu tikslių skaičių, bet, pavyzdžiui, jei nori emigruoti 50 proc., ketina tai padaryti jau tik apie 10 proc., o tikrai išvyksta kokie 2 proc. Tačiau yra ir kitas lazdos galas. Žmonės, kurie niekada nemąstė apie emigraciją, atsiduria sudėtingose situacijose ir išvyksta", - teigė mokslininkė.
DELFI užsakymu atliktoje apklausoje taip pat buvo klausiama, į kokią šalį respondentai planuoja ar planuotų emigruoti. 38 proc. iš jų tradiciškai rinkosi Vakarų Europą, 19,8 proc. - Šiaurės Europą, o 8,5 proc. - JAV.
Paklausta, kuria kryptimi gali vystytis tolesnės emigracijos tendencijos, pašnekovė teigė, kad Lietuvoje prognozuoti vis sunkiau.
„Kažkada manėme, kad daugiau žmonių emigruoti jau negali, tačiau skaičiai vis didėjo. Jie labai šoktelėjo, kai pasikeitė privalomojo sveikatos draudimo tvarka. 2010 m. išvykimą deklaravo apie 83 tūkst., pernai - apie 54 tūkst. Jei po tiek žmonių kasmet išvažiuotų, Lietuvos greitai neliktų. Šie skaičiai yra nerealūs, jie akivaizdžiai susiję su privalomojo sveikatos draudimo deklaravimu. Tačiau abejonių kelia ir tris kartus išaugusi grįžtamoji migracija. Negali būti, kad pernai grįžo 15 tūkst. žmonių. Aš šiuos skaičius taip pat nurašyčiau deklaravimui. Gali būti, kad žmonės vėl prisideklaruoja Lietuvoje, nes nori čia gydytis, jiems pigiau. Taigi nauja sveikatos draudimo tvarka sujaukė visą migracijos statistiką", - įsitikinusi A. Sipavičienė.
Visgi tikėtis, kad emigracija sumažės, pašnekovės manymu, sunku. Vienintelis dalykas, kurio norėtųsi tikėtis, kad iš tiesų pradės didėti grįžtamoji migracija - žmonės pradės grįžti, tačiau dar ne artimiausiu metu. „Yra tam tikra grupė žmonių kurie grįžo, jiems čia labai sekasi ir jie pasakoja apie tai istorijas, kalba, kaip Lietuvoje gerai, kiek daug čia galimybių. Pasiklausius jų atrodo, kad visi tuoj subėgs atgal, tačiau iš tiesų tokių, kuriems taip sėkmingai susiklostė gyvenimas, yra tik vienas iš 100. Aš kol kas nematau sąlygų didėti grįžtamajai migracijai", - teigė mokslininkė.
Atgal
.jpg)
