VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

08 03. Lietuva Mastrichto kriterijus greičiausiai tenkins, bet euro neturės

Daiva Kasputienė
 "Swedbank" ekonomistų skaičiavimais, ir Lietuva, ir Latvija kitų metų pradžioje greičiausiai tenkins Mastrichto kriterijus ir nuo 2014 metų galėtų pradėti išnaudoti visus narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje teikiamus privalumus. Tačiau tikėtina, kad Lietuva taip ir nepareikš oficialaus tikslo įsivesti eurą, o dar vienos galimybės gali tekti laukti ir iki kito dešimtmečio.
 Lietuvos ir Latvijos pažanga bus matuojama kitų metų kovo mėnesį, kai jau bus žinomi visi reikiami makroekonominiai duomenys. "Swedbank" prognozuoja, kad tuo metu abiejų Baltijos valstybių vidutinė metinė infliacija sieks 2,6 proc. Pagal EK prognozes, mažiausia infliacija pirmąjį 2013 metų ketvirtį bus Švedijoje (1,3 proc.), Airijoje (1,7 proc.) bei Ispanijoje (1,7 proc.). Taigi Mastrichto kainų stabilumo kriterijus bus apie 3,1 proc., todėl ir Lietuva, ir Latvija turėtų jį tenkinti.
 Deja, pasak "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuva pastaruoju metu priėmė kelis nepalankius sprendimus - stipriai padidinta dujų kaina gyventojams, didėja šildymo ir viešojo transporto kainos kai kuriuose didžiuosiuose miestuose. Visi šie sprendimai turės apčiuopiamos įtakos infliacijai ir gali ją padidinti iki pusės procentinio punkto. Guodžia tik tai, kad pasaulinės daugelio prekių ir žaliavų, išskyrus dėl sausrų kai kur brangusių grūdų, kainų tendencijos yra palankios.
 Latvijos biudžeto deficitas šiemet sieks 2,2 proc. BVP, todėl yra maža rizika, kad valstybės finansų stabilumo kriterijus kaimyninėje šalyje bus netenkinamas.
 "Lietuvos situacija mažiau palanki - prognozuojame, kad biudžeto deficitas sieks 3,0 proc. BVP, t. y. bus ties leistina riba. Tačiau net jei dėl nepalankių ekonominių tendencijų Europoje ir lėtesnio Lietuvos ekonomikos augimo ši riba būtų peržengta, Lietuva vis dar turėtų galimybę būti įvertinta teigiamai. Biudžeto deficito konvergencijos kriterijaus apibrėžimas nėra labai griežtas - pakankama pažanga gali būti laikoma tai, kad "biudžeto deficitas mažėjo ženkliai ir nuolat bei priartėjo prie 3,0 proc. ribos. Tai tiksliai atspindi Lietuvos pastarųjų trejų metų pažangą šioje srityje", - sako N. Mačiulis.
 Jo teigimu, politikai vengia priimti sprendimą ir net diskutuoti šia tema dėl pastaruoju metu sumažėjusio ir euro populiarumo, ir visuomenės pasitikėjimo bendros valiutos ateitimi. Rizika dėl euro ateities nėra neapčiuopiama, tačiau nepakankamai didelė, kad užmirštume ilgametį Lietuvos strateginį tikslą.
 Pasyvią atsakingų institucijų poziciją rodo ir Eurobarometro tyrimas - Lietuvoje net 60 proc. gyventojų mano, kad yra nepakankamai informuoti euro klausimu, blogesnė situacija yra tik Rumunijoje. Galbūt todėl tik 37 proc. gyventojų, mažiau nei kaimyninėse šalyse, mano, kad euro įvedimo pasekmės šalies ekonomikai būtų teigiamos. Vis dėlto, EK atlikto tyrimo duomenimis, 44 proc. gyventojų euro įvedimui pritaria, o 5 proc. yra neapsisprendę.
 N. Mačiulio teigimu, euro įvedimo nauda Lietuvai yra apčiuopiama ir nesunkiai suskaičiuojama. Litų keitimas į eurus (ir atvirkščiai) šalies gyventojams ir įmonėms per metus kainuoja daugiau kaip 50 mln. litų. Lietuvos valstybės, įmonių ir gyventojų užsienio skola sudaro 85 mlrd. litų. Dėl sumažėjusios šalies rizikos skolinimosi kaina galėtų sumažėti iki 0,5 procentinio punkto, o dėl to per metus būtų sutaupoma 425 mln. litų. Įvertinus dar ir įmonių išlaidas valiutos kurso rizikos draudimui, per metus Lietuva galėtų sutaupyti apie pusę milijardo litų.
 Įstojimas į euro zoną yra susijęs ir su kaštais - visų pirma, vienkartiniais, susijusiais su naujos valiutos spausdinimu, įmonių informacinių ir apskaitos sistemų pritaikymu naujai valiutai. Didžiausias finansinis įsipareigojimas būtų Lietuvos įnašai į Europos stabilumo mechanizmą. Lietuva prie šio fondo turėtų prisidėti proporcingai savo ekonomikos dydžiui - 0,3 proc., arba 830 mln. litų. Ši suma būtų pervedama per penkerius metus, arba po 166 mln. litų per metus. Taigi tiesioginė finansinė nauda būtų didesnė už kaštus. Be to, įnašai į ESM nebūtų negrąžintina Lietuvos pašalpa kažkuriai kitai valstybei, o juos reikėtų vertinti kaip investicijas - to fondo lėšos būtų Lietuvos finansinis turtas, galintis uždirbti pajamų. Dar svarbiau - Lietuva galėtų naudotis fondo lėšomis, jei kažkada ateityje vėl susidurtų su sunkumais ir nebegalėtų už priimtiną kainą skolintis finansų rinkose, sako N. Mačiulis.
 Pasak jo, atitikti kainų stabilumo kriterijų Lietuvai yra ir bus sudėtinga. Vidutinis prekių ir paslaugų kainų lygis Lietuvoje vis dar 38,7 proc. žemesnis nei ES vidurkis. Sparčiau nei ES augant produktyvumui ir atlyginimams, kainų augimas taip pat išliks spartesnis nei kitų regiono šalių. Be to, tarp 27 valstybių nuolat atsiras bent kelios valstybės, kuriose dėl individualių priežasčių kainų augimas bus itin žemas. Todėl Lietuva šį Mastrichto kriterijų gali tenkinti tik susidarius ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, neaugant atlyginimams arba stipriai krintant žaliavų kainoms pasaulinėse biržose. N. Mačiulis įsitikinęs, kad, nepasinaudojus dabartinėmis palankiomis aplinkybėmis, kitos galimybės gali tekti laukti ne vienerius metus.
 

Atgal