VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

06 08. EP apklausa: 59 proc. Lietuvos gyventojų siūlo kovoti su krize bendromis ES pastangomis

Gražvydė Paliukaitytė

Dauguma lietuvių ir apskritai europiečių linkę spręsti ekonomikos krizę kartu su kitomis ES šalimis, tačiau, palyginti su visais europiečiais, didesnė dalis Lietuvos gyventojų siūlo kovoti su krize mažinant jaunimo nedarbą, pažabojant biurokratiją ir skatinant verslumą. Lietuviai taip pat labiau linkę remti investicijas į ekonomikos gaivinimą, o ne tolesnį viešųjų išlaidų mažinimą. Tai atskleidė kovą Europos Parlamento užsakymu atliktas "Eurobarometro" tyrimas.

 Anot apklausos, 59 proc. Lietuvos ir 55 proc. visos ES gyventojų teigė, jog jaustųsi labiau apsaugoti, jeigu jų šalis derintų krizės įveikimo priemones su kitomis ES šalimis. Euro zonos šalių ir jai nepriklausančių valstybių gyventojų nuomonės šiuo klausimu sutapo. Dauguma apklaustųjų Lietuvoje ir visoje ES pritartų ES ir valstybių valdžios institucijų konsultacijoms dėl valstybės biudžeto, bendroms ES taisyklėms dėl valstybių skolų, taip pat finansinei pagalbai sunkumus patiriančioms ES šalims ir automatinėms sankcijoms toms valstybėms, kurios nesilaiko bendrų ES taisyklių.

 Dauguma respondentų ir visoje ES (47 proc.), ir Lietuvoje (42 proc.) mano, kad kovojant su krize kartu reikia ir investuoti į ekonomikos gaivinimą, ir mažinti viešąsias išlaidas. Vis dėlto gerokai daugiau lietuvių (38 proc.) negu visų europiečių (25 proc.) pirmiausia rinktųsi investicijas į ekonomiką, tuo tarpu viešųjų išlaidų mažinimą pirmiausia rinktųsi tik 14 proc. lietuvių ir 23 proc. europiečių.

 Ne visai sutampa apklaustųjų Lietuvoje ir visoje ES nuomonės dėl konkrečių krizės įveikimo būdų. 55 proc. lietuvių siūlo kovoti su jaunimo nedarbu (ES vidurkis - 44 proc.), 52 proc. - mažinti biurokratiją (ES - vidurkis 35 proc.), o 48 proc. - skatinti verslumą (ES vidurkis - tik 29 proc.). 49 proc. ES respondentų ragina palaikyti smulkaus ir vidutinio verslo įmones (Lietuvoje - 45 proc.), o 47 proc. - investuoti į švietimą ir mokslinius tyrimus (Lietuvoje - tik 31 proc.).

 Finansinių sandorių mokestį palankiai vertina 66 proc. visos ES ir 62 proc. Lietuvos gyventojų. Daugiau kaip 40 proc. Lietuvos ir visos ES respondentų mano, kad toks mokestis padėtų kovoti su spekuliacija ir taip užkirstų kelią būsimoms krizėms. 27 proc. lietuvių siekia šiuo mokesčiu priversti finansinius veikėjus prisidėti prie krizės kaštų (ES vidurkis didesnis - net 36 proc.), o 23 proc. - papildyti valstybių biudžetą (ES vidurkis - tik 12 proc.).

 Palyginti su visais europiečiais, lietuviai mažiau išmano ekonomikos aktualijas. Apie euroobligacijas yra girdėję 49 proc. europiečių ir 41 proc. lietuvių, tuo tarpu apie kreditų vertinimo agentūras yra girdėję 61 proc. europiečių ir tik 27 proc. lietuvių, rodo EP atliktas tyrimas.

Atgal