VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

06 01. Europos Komisija: Lietuva padarė pažangą, bet reformų pastangos buvo ribotos

 

Giedrius Marcinkus

Lietuva padarė pažangą, įgyvendindama 2011 m. Europos Komisijos (EK) rekomendacijas dėl ekonominės ir struktūrinės reformos politikos šalyje, tačiau, nepaisant svarbių laimėjimų, reformų pastangos buvo ribotos, rašoma EK rekomendacijų dokumente.

 Teigiamai EK įvertino tai, kad 2011 m. Lietuvoje ekonomika sparčiai augo, ir šalis sugebėjo sumažinti savo biudžeto deficitą. Be to, šalis ėmėsi papildomų priemonių, kad pagerintų mokesčių surinkimą ir pertvarkytų savo valstybės valdomas įmones.

 Nepaisant šių svarbių laimėjimų, reformų pastangos buvo ribotos, o ypač darbo rinkos, socialinės politikos, energijos vartojimo efektyvumo ir energetikos sektoriuose, teigiama dokumente. Šiose srityse tebėra aktualūs 2011 m. nustatyti ir 2012 m. metinėje augimo apžvalgoje (MAA) pakartoti uždaviniai.

 Kalbant apie pensijų sistemą, Lietuva žengė pirmą svarbų žingsnį ir patvirtino priemones, kuriomis iki 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius laipsniškai ilginamas iki 65 metų. Vis dėlto nevykdant visapusiškos pensijų sistemos reformos, Lietuvai kyla ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo rizika.

 Aktualiausi Lietuvai kylantys uždaviniai susiję su viešaisiais finansais, darbo rinka, energetikos sektoriumi, skurdu arba socialine atskirtimi. Reikia toliau mažinti biudžeto deficitą, kad būtų pasiektas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas. Tai taip pat padėtų išlaikyti finansų rinkų pasitikėjimą.

 Žemas darbo jėgos aktyvumo lygis, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas bei gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis, kurią dar padidina didelė emigracija, - kitos susirūpinti verčiančios problemos vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į senėjančią visuomenę. Didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis gali sukurti dar didesnę įtampą viešiesiems finansams artimoje ateityje.

 Šalies infrastruktūra, visų pirma, jos energetikos sistema, yra nepakankamai konkurencinga ir neturi reikiamų jungčių. Mažas energijos vartojimo efektyvumas, visų pirma, pastatuose, taip pat žemas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) išlaidų lygis ir prasti inovacijų rezultatai - EK įvardinti kaip nedelsiant spręstini klausimai. Galiausiai, atsižvelgiant į išliekantį netikrumą tarptautinėse finansų rinkose, dokumente pabrėžiama, jog svarbu vykdyti rizikos ribojimo principais pagrįstą prevencinę finansinio reguliavimo ir priežiūros politiką.

 Anot dokumento, Lietuvos pateikti politikos planai tinkami ir pagrįsti, tačiau juose kai kurių sričių uždaviniai nesprendžiami visapusiškai. Nacionalinėje reformų programoje pateikti tolesni planai (iki 2012 m. pabaigos), kaip išlaikyti finansinį stabilumą, skatinti užimtumą (pirmiausia jaunimo), pagerinti verslo aplinką ir reguliavimą, toliau restruktūrizuoti valstybės valdomas įmones (VVĮ), pagerinti energijos jungtis ir infrastruktūrą. Vidutinės trukmės laikotarpio planuose numatyta įgyvendinti socialinio draudimo sistemos reformą, tęsti energetikos ir sveikatos priežiūros sektorių reformas, taip pat gerinti verslo aplinką ir mokslinių tyrimų ir inovacijų sąlygas.

 Tikimasi, kad dėl 2011 m. smarkiai atsigavusios Lietuvos ekonominės veiklos 2012 m. ekonomika augs 2,4 proc. Prognozuojama, kad 2012 m. nedarbas laipsniškai mažės nuo buvusio aukščiausio 13,8 proc. rodiklio, tačiau jis bus vis dar aukštas, visų pirma, tarp jaunimo ir nekvalifikuotų darbuotojų.

 2011 m. smarkiai augant ekonomikai Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo iki 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), todėl laukiama, kad 2012 m. jis toliau mažės iki 3,2 proc. BVP.

Atgal