Pritardami Europos centrinio banko (ECB) vadovo Marijaus Dragio (Mario Draghi) pareiškimui Europos politikai pareiškė esantys pasirengę imtis aktyvių priemonių probleminėms euro zonos šalims paremti, rašo "Le Monde".

Vokietijos Federalinio Konstitucinio teismo atstovai pirmadienį informavo, kad dėl euro zonos sprendimo priemonių teismas apsispręs rugsėjį, tuo tarpu rinkos jau dabar nekantriai laukia teismo sprendimo, informuoja AFP.

Belgija vieną seniausių savo branduolinių reaktorių ketina išjungti dešimčia metų vėliau nei planuota, praneša agentūra AFP.

  Europos Vadovų Taryboje dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos Premjeru Valdžiu Dombrovskiu ir Estijos Vyriausybės vadovu Andrusu Ansipu pristatė Baltijos šalių derybų dėl naujosios ES finansinės perspektyvos prioritetus Europos Komisijos pirmininkui Žozė Manueliui Barozui (Jose Manuel Barroso).

Dauguma lietuvių ir apskritai europiečių linkę spręsti ekonomikos krizę kartu su kitomis ES šalimis, tačiau, palyginti su visais europiečiais, didesnė dalis Lietuvos gyventojų siūlo kovoti su krize mažinant jaunimo nedarbą, pažabojant biurokratiją ir skatinant verslumą. Lietuviai taip pat labiau linkę remti investicijas į ekonomikos gaivinimą, o ne tolesnį viešųjų išlaidų mažinimą. Tai atskleidė kovą Europos Parlamento užsakymu atliktas "Eurobarometro" tyrimas.

  Lietuvos atstovas Europos Parlamente Zigmantas Balčytis kreipėsi į Premjerą Andrių Kubilių ir užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį, kviesdamas pasinaudoti visomis valstybės turimomis priemonėmis, kad būtų gautas politinis palaikymas Europos Parlamente (EP) ginant teisėtus Lietuvos reikalavimus dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo finansavimo.  "Derybose paaiškėjo, kad EP biudžeto kontrolės komitete rengiamame pranešime dėl senųjų elektrinių uždarymo neatsižvelgta į Lietuvai itin jautrius klausimus ir EP narių iš Lietuvos teiktus pasiūlymus", - laiške teigia Z. Balčytis.

Lietuva padarė pažangą, įgyvendindama 2011 m. Europos Komisijos (EK) rekomendacijas dėl ekonominės ir struktūrinės reformos politikos šalyje, tačiau, nepaisant svarbių laimėjimų, reformų pastangos buvo ribotos, rašoma EK rekomendacijų dokumente

  Vokietija yra šalis, kuria labiausiai žavimasi Europos Sąjungoje (ES) ir kurios vadovai labiausiai gerbiami, rodo aštuoniose Europos šalyse ir JAV atliktas tyrimas. Vokiečiai sunkiausiai dirba ir yra mažiausiai korumpuoti. Be to, jie yra didžiausi ES šalininkai, mano respondentai, kuriuos apklausė JAV nuomonės tyrimo institutas "Pew Research Center".

  Europos Komisija (EK) inicijavo bendrosios Europos užimtumo agentūros projektą, skirtą kovai su rekordiniu nedarbu Europoje, pirmadienį pranešė oficialus EK atstovas Džonatanas Todas (Jonathan Todd). "Projekte dalyvaus keturių iš 27 ES šalių nacionalinės užimtumo agentūros (Vokietijos, Danijos, Ispanijos ir Italijos)", - sakė atstovas. Jeigu šis projektas bus sėkmingai vykdomas, tikimasi, kad prie jo prisijungs kitos ES šalys. Projekto tikslas - suteikti bedarbiams diplomuotiems Europos specialistams iki 30 metų amžiaus informaciją apie galimą įsidarbinimą ES valstybėse ir būtiną tam pagalbą. EK ketina teikti jauniems europiečiams finansinę paramą iki 200-300 eurų persikeliant į darbą kitoje ES šalyje. Europos užimtumo agentūros biudžetas sudaro 4 mln. eurų per metus. Jau pirmadienį naujoji tarnyba sulaukė per 2 tūkst. pasiūlymų dėl įsidarbinimo, EK tikisi, kad artimiausiu metu jų skaičius išaugs iki 5 tūkst.

Antradienį Briuselyje vykusiame ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje buvo pristatytas 2013 m. ES biudžeto projektas, aptarti kredito reitingų agentūrų veiklos klausimai, 2012 m. visuomenės senėjimo ataskaita, ES klimato kaitos finansavimas. Buvo toliau diskutuojama dėl patikslintų reikalavimų kapitalui kredito ir kitoms finansų įstaigoms.

Ukrainos dienraštyje penktadienį pasirodė straipsnis, kuriame Vokietija kaltinama tuo, kad nepasikeitė nuo Trečiojo Reicho laikų ir vis dar bando diktuoti savo taisykles, skelbia AFP.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, vasarį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su sausiu, siekė 10,8 proc. Sausį nedarbas sudarė 10,7 proc. 2011-ųjų metų vasarį nedarbas siekė 10,0 proc.

Vengrijos prezidentas Palas Šmitas (Pal Schmitt) po to, kai dėl kaltinimo plagiatu iš jo buvo atimtas daktaro laipsnis, pirmadienį pranešė apie atsistatydinimą.

2008 m. žinomų Europos politikų, buvusių politinių kalinių, istorikų pasirašyta Prahos deklaracija iki šiol neduoda ramybės tiems, kurie bando reviduoti stalinizmo ir komunizmo nusikaltimus. Saujelė tokių veikėjų atsiraitoję rankoves prieš Vokietijos prezidento rinkimus tiek 2010-aisiais, tiek šiais metais visaip bandė diskredituoti kandidatą į prezidentus Joachimą Gaucką. Jie negalėjo susitaikyti su mintimi, kad tokios didelės valstybės vadovas tarptautiniuose renginiuose autoritetingai primins, jog „Europa nebus vieninga, jei negalės dar kartą suvienyti savo istorijos, pripažinti komunizmo ir nacizmo bendru palikimu ir surengti sąžiningos ir išsamios diskusijos apie visus praėjusio amžiaus totalitarinius nusikaltimus.“

Europos Sąjunga kitą savaitę pradės programą, pagal kurią piliečiai, surinkę milijoną parašų, galės pateikti įstatymo projektus.

Balandžio 1 dieną Europos Sąjungoje (ES) pradės galioti Lisabonos sutartyje numatyta ES piliečių iniciatyvos teisė, kuri laikoma svarbiu žingsniu įtraukiant visuomenę į bendrijos reikalų tvarkymą.

Jungtinių Tautų konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) įgyvendinimo komitetas, nagrinėdamas Lietuvos skundą dėl Baltarusijos veiksmų plėtojant atominės elektrinės projektą atitikimo Espo konvencijai, atsižvelgė į Lietuvos argumentus ir svarstė Baltarusijos veiksmus, pažeidžiančius konvencijos nuostatas.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas griežtai kritikuoja Rusijos prezidento rinkimų trūkumus, ypač ribotas rinkėjų pasirinkimo galimybes. Europarlamentarai pabrėžia, jog "būtinas kritiškas požiūris į santykius su Rusija", praneša Parlamento spaudos tarnyba.

Artėjant 8-osioms Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) metinėms įvairiuose Lietuvos miestuose rengiamas viešų diskusijų ciklas "Lietuva-Briuselis: 8 metai Europos Sąjungoje".

Švedai ir lietuviai geriausiai vertina Europos Sąjungos pastangas įveikti krizę, rodo 2011 m. rudenį atliktas "Eurobarometro" tyrimas.