Europos Sąjunga
03 23. Europos Sąjungoje prasideda piliečių teisinės iniciatyvos era
Kamilė Palubeckaitė
Balandžio 1 dieną Europos Sąjungoje (ES) pradės galioti Lisabonos sutartyje numatyta ES piliečių iniciatyvos teisė, kuri laikoma svarbiu žingsniu įtraukiant visuomenę į bendrijos reikalų tvarkymą.
Pirmąja tokia iniciatyva greičiausiai taps siekis, kad Europos Sąjungoje nebūtų privatizuotas vandens tiekimas, rašo "EUobserver".
"Ketiname pradėti balandžio 1-osios vidurnaktį. Tai bus piliečių iniciatyva reikalaujant, kad vandens teikimas ir kanalizacija į Europos teisę būtų įtraukti kaip žmogaus teisės", - sako Pablas Sančesas Kantelas (Pablo Sanchez Centellas) iš įtakingos Europos viešųjų paslaugų sąjungų konfederacijos EPSU.
ES piliečių iniciatyva numato, kad Europos Komisija privalo svarstyti teisės akto projektą, jei jį paremia ne mažiau kaip 1 milijonas ES piliečių bent iš septynių valstybių (ketvirtadalio ES narių).
EPSU savo iniciatyvą "Vanduo kaip žmogaus teisė" grindžia atitinkama 2010 metų liepos 28 dienos Jungtinių Tautų deklaracija. Peticijoje Europos politikai bus raginami vandens tiekimui netaikyti rinkos taisyklių ir nelaikyti jo preke.
Kadangi Europoje yra ne tik savivaldybėms priklausančių, bet ir privačių vandens tiekimo įmonių, kol kas neaišku, kas bus siūloma daryti su pastarosiomis.
Apskritai, spėjama, kad piliečių iniciatyvų bus kuo įvairiausių - pradedant siekiu legalizuoti gėjų santuokas visoje Europos Sąjungoje, baigiant neįgaliųjų teisėmis ar švietimą padaryti labiau europietišku.
Kai kurie prorusiški Latvijos politikai jau pranešė ketiną surinkti 1 mln. parašų, kad rusų kalba būtų paskelbta oficialia ES kalba.
Austrijos federalinis kancleris Verneris Faimanas (Werner Faymann) neseniai pareiškė norįs paskelbti piliečių iniciatyvą, kad Europos Sąjungoje būtų atsisakyta atominės energetikos.
Nors parašai piliečių iniciatyvoms paremti renkami internetu, tai nebus taip paprasta, kaip paspausti "mėgstu" prie kokio nors įrašo socialiniame tinkle "Facebook" - reikės pateikti tikslius asmens duomenis.
Be to, iniciatyva turės įveikti Briuselio patikrą. Peticijos bus atmetamos, jei jos nėra Europos Komisijos kompetencija, yra "įžeidžiančios, nerimtos ar nepagrįstos" arba yra "nukreiptos prieš ES vertybes".
Nors laikas piliečiams pradėti savo iniciatyvas - jau čia pat, dar yra nemažai neaiškumų tiek dėl galimų peticijos temų, tek ir dėl techninių reikalų.
Pasirodo, kad peticiją pasirašiusieji piliečiai nėra lygūs - bet jau tuo, kaip patvirtinama jų tapatybė. Suomiai turės nurodyti vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą ir gimimo datą, o prancūzams ir italams teks įrašyti ir asmens kodą. Ispanai prie viso to dar turės pridėti ir elektroninį parašą.
Parašų tikrumas turės būti patvirtintas, ir kai kurios šalys svarsto galimybę, kad tai galėtų atlikti privačios bendrovės, o už tai turėtų sumokėti peticijos organizatoriai.
Šie neaiškumai reiškia, kad nemažai galimų iniciatyvų autorių lūkuriuos, kad pamatytų, kaip sekasi pirmiesiems.
Netikrumo pojūtis jaučiamas ir pačiose ES viršūnėse. Buvusi Europos Komisijos komisarė bulgarė Meglena Kuneva sako, kad, nors viešai politikai šį demokratijos instrumentą vertina teigiamai, jie išsako abejonių, kai kalbasi privačiai.
Šį dvilypumą atspindi ir tai, kad ES narės neskubėjo sukurti Piliečių iniciatyvos tvarkos, o naujos tvarkos įsigaliojimas jau pavėlintas metais. Kai kurios šalys ir dabar dar turi kai ką padaryti, kad sukurtų sąlygas piliečiams reikšti savo valią.
Kai kas mano, kad Europos Komisija iš viso netrokšta priartėti prie piliečių norų ir siekių.
"Apskritai, Komisija nėra tam taip pasišventusi, kaip mes norėtume", - sako Brunas Kaufmanas (Bruno Kaufmann), įtakingos nevyriausybinės organizacijos "Initiative and Referendum Institute Europe" vadovas.
"Norėčiau, kad (Komisijos) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) ką nors pasakytų apie Europos piliečių iniciatyvą. Paskutinį kartą iš jo apie tai girdėjau 2005 metais", - teigia B. Kaufmanas.
Atgal
