Brandūs bendradarbiavimo saitai siejo lietuvių rašytoją, poetę, prozininkę, JAV visuomenės veikėją Alę Rūtą (Eleną Nakaitę – Arbienę) su Rokiškio kraštu. Šiais metais paminėsime Alės Rūtos šimtąsias gimimo metines. Ji mus paliko 2011 m. gruodžio 31dieną...

Redaktorius beveik kiekvieną savaitę susitikdavo su prezidentu Antanu Smetona ir kalbėdavosi valandą ar pusantros. Patekti pas prezidentą buvo labai paprasta, tereikėdavo paskambinti adjutantui ir susitarti dėl laiko.

Dr. Aldonos Vasiliauskienės 70-mesio jubiliejus, gražiai minėtas įvairiose Rytų Lietuvos vietose visą liepos mėnesį, savo kulminaciniu renginiu pasirinko Kupiškio rajono Skapiškio miestelį. Neatsitiktinai. Skapiškis, žinomas mums iš Maironio eilių apie nuskendusį varpą ir Antaną Strazdelį yra taip pat susijęs su dr. A. Vasiliauskienės ankstyvuoju vaikystės laikotarpiu.

I.Kantas yra sakęs, kad „vienas svarbiausių ir beveik neklaidingas vidinės kultūros rodiklių“ yra „mokėjimas kantrai, dėmesingai išklausyti kitą“.

JE Šiaulių Vyskupo Eugenijaus Bartulio, kuris pirmasis telefonu tą saulėtą liepos mėnesio rytą išreiškė pagarbą Aldonai ir tokiu būdu darsyk patvirtino jos atliktų mokslinių ir praktinių darbų pripažinimą, žodžiais tariant, Jubiliatės sukaktis nuostabi – tik septyneri metukai, neskaitant nuliuko

Daugybę metų Kauno senamiestyje gyvenantis Kęstutis Ignatavičius dirba miesto savivaldybėje. Mieste jis žinomas ir kaip daugelio gražių iniciatyvų, prigijusių Kaune, kūrėjas, aktyvus visuomenininkas. Tačiau jo pareigos, kurias šiuo metu eina savivaldybėje, - išskirtinės, galima sakyti - unikalios.

Taip gautas paradoksas: nuosaka apibrėžta kaip morfologinė kategorija, bet tiesioginės nuosakos laikų vietoje vartojami dalyvių vardininkai, morfeminėje sudėtyje neturintys morfologinio nuosakos rodiklio, taip pat įtraukti į morfologinės nuosakos paradigmą. Tai gal nuosaka ne morfologinė kategorija?“(p. 319).

2015 m. gegužės 18 d. žinoma kalbininkė prof. habil dr. Aldona Paulauskienė švenčia savo gyvenimo 80 metų sukaktį. Ką tokia proga pasakyti?

Iš lietuviškų laikraščių, su kuriais bendravo V. Taločka, galima būtų išskirti du – Seinuose ėjusį „Vadovą“ ir Kaune leistą „Draugiją“.

Visi pretendavę į Vilnių, siekdami paremti savo veiksmus, ieškojo ideologinio ir politinio pagrindimo. Tuo klausimu savo nuomonę turėjo ir tuo metu Vilniuje dirbęs baltarusių kunigas Vladislovas Taločka

„Mano gyvenimo tikslas – lietuvių kalbos istorija“,- sako akademikas, profesorius habilituotas daktaras Zigmas Zinkevičius. Žymiausias Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas šiais metais paminėjo garbingą 90 metų jubiliejų. Šiai progai skirtas renginių ciklas.  

Adomo Bernardo Mickevičiaus (1798–1855) šeimą, gyvenančią Naugarduke, dar prieš poeto studijas aplankė skaudžios netektys. 1810 m. mirė jo jauniausias penkerių metų brolis Antanas Mykolas.

XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje kultūrinis gyvenimas Lietuvoje dar buvo gana skurdus.

Tikrų vertybių ir kilnių darbų jokios užmaršties dulkės neužpusto. Smagu, kad Rokiškio miesto vyresniosios kartos inteligentų paveikslai dar gyvi žmonių atmintyje.

Tautinių bendrijų veikėjai, rašytojai, vertėjai, ambasadorei Halinai Kobeckaitei įteiktas Kultūros ministerijos Garbės ženklas "Nešk savo šviesą ir tikėk".

Lietuvių kalbininko, vertėjo, žurnalisto, redaktoriaus Bronio Savukyno (1930-2008) premija už profesionalią ir aktualią kultūros publicistiką, aprėpiančią įvairialypę tematiką, už kritinio sąmoningumo žadinimą šiemet įvertintas kultūrologas, eseistas, publicistas prof. dr. Almantas Liudas Samalavičius. Premija laureatui bus įteikiama šiandien Kultūros ministerijoje.  

Siekdama deramai paminėti iškilaus valstybės ir visuomenės veikėjo, diplomato, kompozitorius Mykolo Kleopo Oginskio atminimą, Vyriausybė patvirtino jo 250-ųjų gimimo metinių minėjimo veiksmų planą.

Birutei Silevičienei, LKRS Valdybos narei, Vilniaus skyriaus pirmininkei - 70

2014 m. liepos-lapkričio mėnesį Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA įgyvendino LR Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektą „Lietuva ir Baltarusija per fotoobjektyvą“. Projekto partneris - Minsko kurčiųjų mokykla Nr. 14.

Pradedant rašinį apie gamtos, kultūros ir mažosios architektūros paminklus, dažnam iškyla klausimas; ar Zarasai turėtų gausų išaiškintų, įamžintų ir išsaugotų šios srities objektų paveldą, jeigu ne paminklosaugininkas Jonas Nemanis?