Asmenybės
05 19. Kelias į mokslo aukštumas (Pabaiga)
Prof. habil. dr. Aldonos Paulauskienės aštuoniasdešimtmečiui
Arnoldas Piročkinas
Taip gautas paradoksas: nuosaka apibrėžta kaip morfologinė kategorija, bet tiesioginės nuosakos laikų vietoje vartojami dalyvių vardininkai, morfeminėje sudėtyje neturintys morfologinio nuosakos rodiklio, taip pat įtraukti į morfologinės nuosakos paradigmą. Tai gal nuosaka ne morfologinė kategorija?“(p. 319).
Tokių griežtų sprendimų galėtume parinkti daugiau, bet mūsų tikslas ne nurodyto veikalo ar apskritai Aldonos Paulauskienės teorinių pažiūrų atskleidimas. Palikime tai kitiems. Mūsų tikslas – labai bendrais bruožais apibūdinti mokslininkės gyvenimo kelią, kuriame, žinoma, reikšmingą vietą turi mokslinė veikla.Čia apžvelgti jos darbai tėra tos veiklos viršūnės. Jų šešėlyje glūdi daugybė straipsnių, vadovavimas rašantiems daktaro disertacijas, oponavimas ginantiems daktaro disertacijas. Na, o kur dar pedagoginis darbas Lietuvių kalbos katedroje 1964-2005 metais (1991-1994 m. buvo jos vedėja). Lyg to būtų buvę per maža, 1998-2010 m. skaitė paskaitas Kauno technologiniame universitete. Verta paminėti, kad bene nuo 1982 m. Aldona Paulauskienė reguliariai šefavo žurnalo „Tarybinė moteris“ kalbos skyrelį.
Reikia skaitytojams dar nurodyti, kad Jubiliatė palaikė visą paskutinį laiką glaudžius ryšius su Latvijos, Leningrado (dabar Sankt Peterburgas), net Japonijos kalbininkais. Rygos universitete yra stažavusis ir skaičiusi kalbos kursus, vadovavo keliems latvių kalbininkams (dabar turintiems ir profesoriaus vardą) rašant daktaro disertacijas. Buvo pakviesta kaip oficiali disertacijos oponentė į Bulgariją, į Sofijos universitetą.
Aktyvi kalbininkės mokslinė veikla sulaukė ne vieno gražaus įvertinimo. Palikdami nuošalyje visokius garbės raštus, čia nurodome tris pačius žymiausius. Už „Druskininkų tarmės žodyną“ jai kartu su bendraautoriais 1988 m. suteikta Juozo Balčikonio premija. Už morfologijos tyrinėjimus, publikuotus knygose „Gramatinės lietuvių kalbos veiksmažodžio kategorijos“ (1979), „Gramatinės lietuvių kalbos vardažodžio kategorijos“ (1989) ir „Lietuvių kalbos morfologija“ (1994), Jubiliatei 1997 m. skiriama prestižinė Lietuvos Respublikos mokslo premija. Tokia premija pasako visa apie mokslininko darbo vertę. Šį vertės pripažinimo aktą pakartojo 2005 m. Latvijos universitetas suteikdamas Aldonai Paulauskienei už nuopelnus latvių kalbos mokslui ir baltistikai garbės daktaro laipsnį, anksčiau vadintą dažniausiai lotyniškai doctor honoris causa. Turim labai nedaug lietuvių kalbininkų, taip pagerbtų Latvijos universiteto. Pirmasis, kuriam šis laipsnis suteiktas 1929 m., buvo Jonas Jablonskis. 1991 m. šiuo garbingu laipsniu latviai įvertino Vytautą Mažiulį ir Zigmą Zinkevičių. Ir štai 2005 metais jis suteikiamas Aldonai Paulauskienei!Tai bene ir visi Latvijos universiteto taip didžiai pagerbti lietuviai kalbininkai.
Ši toli gražu neišsami Aldonos Paulauskienės gyvenimo ir mokslinės veiklos apžvalga verčia stebėtis: kiek daug padaryta!Tiek daug, kad Jubiliatės darbai tikrai pravers ne vienai lietuvių kalbos tyrėjų kartai. Ko gero, į juos bus atsižvelgiama ateityje net daugiau, negu mūsų dienomis. Taigi paprasta Dzūkijos nuošalaus kaimelio mergaitė nelengvu keliu užkopė į didžiojo mokslo aukštumas. Tai žygis, už kurį Jubiliatę dera kuo nuoširdžiausiai pasveikinti ir padėkoti. Palinkėkime jai dar daug sveikatingų metų ir, kiek jėgos leis, kūrybinės sėkmės!
Atgal
.jpg)
(1).png)
