Varėnos rajono Kabelių kaime, vadinamoje „Balaitėje“, kryžiadirbiu „tapęs“ buvęs garsus 71 metų dailininkas Kąstytis Skromanas ką tik vietoje seno, griūvančio kryžiaus, stovėjusio buvusiose senose kapinaitėse, padirbino naują.

Norint prisiminti ir pagerbti žuvusiuosius už Tėvynės laisvę, yra lankomos jų žuvimo vietos, jiems skirti paminklai. Atkurtos Lietuvos laisvės armijos organizacijos vykusioje metinėje ataskaitinėje konferencijoje, sudarant veiklos planą, nutarta aplankyti visą Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės teritoriją.

Kam nėra tekę stebėtis, išgirdus jaunųjų žodžius, kuriuose iškart atpažįsti trumpučius iš savo tėvų perimtus posakius. Juose sutelkta išmintis nesensta, tad ir žavi mus.

Šiemet, rugsėjo 17 d. Lietuvos Politinių kalinių bendrija “Kolyma” dalyvavo Tarptautinės ”Sibiriečio dienos” iškilmėse Gdanske.

Kazimieras Paliulis (gim. 1901) Lietuvos Šaulių sąjungos narys, aktyvistas. Brolis Karolis (gim. 1909 m.) ūkininkavo Rimdžiūnuose, šaulys, Pašvitinio šaulių būrio vadas, 1941 m. pirmojo trėmimo metu ištremtas į Sibirą kartu su žmona mokytoja Valerija ir vieno mėnesio dukryte Valerija, kuri mirė traukinyje ir buvo išmesta iš vagono į Sibiro platybes

Šis Trakų krašto gamtos perlas daugelį žavi savo nuostabiu kraštovaizdžiu, istorija ir paminklais. Iškalbinga Aukštadvario kultūros raida ir jos šerdis – švietimas. Įvairiu tarpukario laiku šiame valsčiaus centre veikė 6 švietimo įstaigos: progimnazija, lietuvių bei žydų pradinės ir mergaičių žemės ūkio mokyklos, dvimečiai mokytojų kursai ir vaikų darželis.

1941 m. birželio pabaigoje, tik prasidėjus karui, Pašvitinio šauliai sudarė sukilėlių būrius, kuriuose dalyvavo ne tik šauliai, iš viso 30-40 vyrų. Jie saugojo neseniai pastatytą Pašvitinio pieninę, kad jos nesusprogdintų besitraukiantys sovietų kariai.

Rugpjūčio 16 d. į Platelius, Plungės rajonas, iš visos Lietuvos rinkosi Lietuvos laisvės armijos veteranai, Lietuvos šauliai, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovai, visi , kam brangi Lietuvos istoriją.

Kelia nerimą, kad į valdžią ateina žmonės, kuriems lietuvybės išlaikymas nėra svarbus dalykas

Prieš 25 metus apie 2,5 milijono žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos visiems laikams pateko į pasaulio istoriją – jie susivienijo dėl vieno tikslo – laisvės. Šiais metais, kuomet visos trys šalys švenčia Baltijos kelio 25-metį, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) kartu su labdaros ir paramos fondu „Jauniems“ („Jauniems”) skelbia pilietinę akciją „Mes visi ten buvom“.  

Senovės baltų atkuriamosios istorijos klubas „Sūduvos Tauras“ kviečia vaikus ir jaunimą į išskirtinio istorinio tipo stovyklą, sukurtą pagal X-XIII a., istorinę, archeologinę medžiagą. Tai vienintelė tokio tipo stovykla Lietuvoje ir pasaulyje, antrus metus kviečianti dalyvauti vaikus, jaunuolius ir visas šeimas.

LR Seimo nariai, atstovaujantys TS-LDK, Kęstutis Masiulis ir Stasys Šedbaras 2012 m. inicijavo Valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas XP-4422, kuriomis siekiama išplėsti istorinės Lietuvos vėliavos su Vyčiu naudojimą. Tam pritarė ir LR URM bei VRM pareigūnai. Beliko tik galutinis LR Seimo žodis...

Misija – tai nelietuviškos kilmės žodis, reiškiantis tikslą. Bet va, nelietuviškai skamba daug iškilmingiau... O jei pridėti žodelį „Sibiras“, tai išvis, kaip tolimų šalių egzotika „Misija Sibiras“!!!

Vyriausybė patvirtino kultūrinių ir edukacinių renginių programą 2015-aisiais, minint Etnografinių regionų metus.  

Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos Dainų šventės renginiai užpildė džiugesiu, optimistinėmis mintimis visus; plačiai, kaip Baltijos jūra įtikino iš Europos šalių atvykusius bičiulius, kad nepalaužtas, per amžius priešinusios asimiliavimui baltų kultūros gyvybingumas.

Ne dažnas prisimins tuos lietuviškus šokius, kurie kėlė tikrą pasitenkinimą. Tuomet švariai nuprausę po darbo pavargusias rankas ir kūną apšlakstę šaltinio vandeniu, užsivilkę drobinę maršką, įspraudę į klumpes stiprias, kaip lietuviški ąžuolai kojas, rinkosi vakaruškon sielos atgaivai. Išgirdę verkiantį smuiką ar bešiepiančią dantis armoniką virkaujant, tuoj pat į muzikos sūkurį įsisukdavo.

Prieš 220 metų įvyko sukilimas, kuris dar bandė pakeisti į pražūtį besiritančios Abiejų Tautų Respublikos likimą. Gan svarbūs šio sukilimo momentai palietė ir Šiaurės Lietuvos vietoves, nors svarbiausi ir lemiami vyko Vilniuje ir jo apylinkėse. Minint šį jubiliejų norisi priminti to meto įvykius ir objektus Šiauriniame Lietuvos pakraštyje.

Pastaraisiais metais po visą Žemės rutulį išsibarstę tautiečiai liepos 17-ąją vis aktyviau mini Pasaulio lietuvių vienybės dieną, kuriai pagrindą davė legendinis Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą. Tuomet ši diena Lietuvos istorijoje tapo pažymėta ne tik tragedijos, bet ir ryžto ženklu, simboliškai nutiesusi kelius tarp išeivijos ir Lietuvos. Nors liepos 17-oji ilgą laiką buvo minima tik užsienyje gyvenančių lietuvių, tokia tradicija sparčiai ryškėja ir Lietuvoje.

Birželio 28 d. Likėnuose vyko prasmingas renginys: Valstybės dienos minėjimas įprasmintas kultūriniu paveldu – tautiniu kostiumu. Tautinius kostiumus ar jų atskiras detales turėjo (arba jos buvo padovanotos šventės organizatorių) atvykę garbingi svečiai: Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, Ministro pirmininko patarėjas Antanas Vinkus, Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Rasa Juknevičienė, Aleksandras Zeltinis, Antanas Matulas, Domas Petrulis, Biržų merė Irutė Varzienė, dr. Aldona Vasiliauskienė, Pabiržės parapijos klebonas kun. Vytautas Dagelis ir kiti.

. Paguodžianti viltis išlieka ta, kad, mano supratimu, naujųjų laikų senieji nesusipratėliai ne vieni tokius dalykus sprendžia ir dauguma šalies galvojančių politikų, specialistų, geros valios žmonių neleis žaloti Lietuvos valstybės simbolių.