Tautos mokykla
09 24. Aukštadvario švietimo ir kultūros paveldo reliktai
Dr. Kazys Račkauskas
Šis Trakų krašto gamtos perlas daugelį žavi savo nuostabiu kraštovaizdžiu, istorija ir paminklais. Iškalbinga Aukštadvario kultūros raida ir jos šerdis – švietimas. Įvairiu tarpukario laiku šiame valsčiaus centre veikė 6 švietimo įstaigos: progimnazija, lietuvių bei žydų pradinės ir mergaičių žemės ūkio mokyklos, dvimečiai mokytojų kursai ir vaikų darželis.
Nepralenkiamas Aukštadvario praeities žinovas mokytojas Motiejus Venzlauskas (1905–1980) savo sodybos klėtelėje įkūrė muziejų, sukaupė daug švietimo istorijos reliktų. Entuziastui mirus, muziejus sunyko. Bet ilgainiui iš Žemaitijos atsikėlęs matematikos mokytojas Kazys Venckus, pasitelkęs mokinius, įkūrė turtingą vidurinės mokyklos muziejų. Jame daug eksponatų, liudijančių gyvybingiausią aukštadvariečių kultūros versmę – švietimą.
Apie šio miestelio mokyklų praeitį nemažai faktų paskelbta monografijose „Aukštadvaris“ (2002) ir „Čižiūnų židinio šviesa“ (2014) bei kitose knygose. Tėviškės pažinimo paramos fondas kartu su Tėvynės pažinimo draugija nuo 1998 m. įgyvendina projektą „Lietuvos pedagogų kultūros paveldas“ (deja, Trakų r. Švietimo skyrius abejingas tautotyros savanorių pastangoms). Spaudai rengiamas pirminių biografinių žinių rinkinys „Tarpukario Lietuvos mokytojai“. Štai žiupsnelis faktų iš archyvuose sukauptų duomenų apie Aukštadvario 1918–1940 m. mokytojus.
Pirmieji Aukštadvario pradinukų mokytojai
Prasidėjus I pasauliniam karui, Aukštadvario rusiškos mokyklos, įsteigtos 1864 m., mokytojai pasitraukė į Rusiją. Vokiečiai mokyklą uždarė, joje apsigyveno kareiviai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šviesuoliai ėmėsi pertvarkyti lietuviška dvasia buvusias ir steigė naujas mokyklas. Aukštadvario krašto inteligentai susibūrė į „Ryto“ draugijos skyrių ir 1918 m. įsteigė apskrityje pirmą progimnaziją, parinkę jai buvusios pradžios mokyklos patalpas.
Tolimesnį lietuviškos pradžios mokyklos gyvavimą sunkino ne tik čia vykusios kovos dėl nepriklausomybės su raudonarmiečiais ir lenkais, bet ir savų patalpų netektis. Literatūroje yra užuominų, kad Aukštadvario lietuvių pradžios mokykla pradėjo veikti 1921 m. Archyviniai šaltiniai leidžia šią svarbią datą patikslinti.
Švietimo ministerijos Pradžios mokslo departamento direktorius Juozas Vokietaitis 1920 m. rugpjūčio 21 d. rašė Trakų apskr. pradžios mokyklų instruktoriui (nuo 1923 m. inspektorius) Antanui Paltanavičiui: „Teikis Tamsta aplankyti visas mokyklas, kurios yra buvusios lenkų okupuotame krašte ir lankymo vaisius pranešti Departamentui“.
A. Paltanavičius skubiai įvykdė užduotį ir rugsėjo 7 d. išsiuntė Departamentui atsakymą. Jame glaustai apibūdino kiekvienos paeiliui jo aplankytų 12 mokyklų būklę. Jis rašė: „6. Aukštadvario prad. mokykla. Čia rusų valdžios mokyklai buvo įsteigtas didelis 2 gyvenimais (aukštais. – Aut.) mūro namas. Reikia didelio remonto. Prie mokyklos yra tvartas ir apie 1 deš. žemės. Kadangi čia atidengiama aukštesnio laipsnio prad. m–kla (progimnazija. – Aut.), tai pradinei mokyklai reikės atrasti butas kitoj vietoj, nes dvi vienoj vietoj mokyklas sutalpinti nebus galima“.
1920 m. rugsėjo 20 d. įvykusios Trakų apskr. mokytojų konferencijos priimtoje rezoliucijoje tarp išvardintų keliolikos pradžios mokyklų, kurios iki rugsėjo 1 d. tinkamai neparuoštos mokslo metams pradėti, minima ir Aukštadvario. A. Paltanavičius 1921 m. kovo 8 d. aplankė 2 skyrių Aukštadvario prad. mokyklą. Buvo 16 berniukų ir 21 mergaitė, Sąrašuose – 63 mokiniai. Dėl to, kad mokyklą ilgą laiką buvo užėmę kareiviai, mokslo metai pradėti tik 1920 12 18. Inspektorius pastebėjo, kad „Mokslas vedamas ne lietuvių kalba. Mokytojas Juozas Navickas. Jo 1921 m. kovo 1 d. pateiktose vadovybei „Statistikos žiniose“ nurodoma, kad Aukštadvario prad. mokykla įkurta 1920 11 01. Mokėsi 55 mokiniai, pagal tautybę 14 lietuvių, 21 lenkų, 20 žydų. Vedėjui buvo 22 metai, mokytojavo 4 metus, baigęs pradžios mokyklą, 1918 m. lankė mokytojų kursus Kaišiadoryse, 1919–1920 m. – Kaune. 1921 m. gruodį J. Navickas išsikėlė į Semeliškių vlsč. Noškūnų mokyklą.
A. Paltanavičius 1922 m. sausio 23 d. vėl pabuvojo Aukštadvaryje, kur veikė jau 3 skyrių prad. m–kla. Esant šalčiams klasėje buvo 12 berniukų ir 1 mergaitė, sąrašuose – 53 mokiniai. Mokslo metai pradėti spalio 30 d. su 19 mokinių. I skyriaus mokiniai skaitė iš „Kelias į šviesą“, II – iš „Žiburėlio“, III – iš P. Klimo „Skaitymų“. Buvo mokoma gimtosios kalbos, aritmetikos, gamtos, dailyraščio, piešimo, dainelių ir žaidimų, vedamos gimtinės mokslo pamokos. Mokyklos vedėjas Jonas Sakalauskas, gimęs 1890 m., Rygoje baigęs miesto ir amatų mokyklas, Aukštadvaryje pradėjo dirbti 1921 m. spalio 1 d., nuo 1922 m. rugsėjo 1 d. išsikėlė į Semeliškes.
Angelė Kindurytė
Aukštadvario prad. mokyklos vedėja nuo 1922 09 01 buvo paskirta Angelė Kindurytė, atkelta iš Žaslių. Ji gimė 1886 m. Švenčionių apskr., Linkmenų vlsč. Baigė „Ryto“ draugijos pedagoginius kursus, nuo 1921 m. mokytojavo Trakų apskr. 1923–1924 m.m. lankė 2 metų mokytojų kursus Aukštadvaryje ir tęsė darbą to paties valsčiaus Miciūnų mokykloje. Į jos vietą nuo 1923–1924 m.m. iš Sodžiūnų mokyklos atsikėlė Adolfas Baumilas. Jis gimė 1902 m. Žaslių vlsč., Miciūnų k. Mokėsi Paparčių ir Žaslių rusiškose pradžios mokyklose. 1924 m. baigė Aukštadvario mokytojų kursus.
Tvirtesni tautinės mokyklos žingsniai
Naujas apskrities mokyklų inspektorius Rapolas Butkus 1923 m. gruodžio 3 d. užsuko į Aukštadvarį. Klasėje buvo 61 mokinys, sąrašuose – 63. Mokslas pradėtas rugsėjo 15 d. „Aukštadvario apylinkė labai sulenkinta: su daugeliu mokinių klasėje negalima lietuviškai susikalbėti ir todėl mokslas tenka vesti lietuvių ir lenkų kalbomis. Mokytojas Baumilas Adolfas sėkmingai atlieka tą uždavinį“, – apyskaitoje rašė inspektorius. Nuo 1924 m. rugsėjo A. Baumilas paskirtas Kazokiškių prad. mokyklos vedėju.
Adolfas Baumilas
R. Butkus 1924 m. lapkričio 24 d. vėl tikrino Aukštadvario 2 komplektų 3 skyrių mokyklą. Buvo 43 mokiniai. Mokyklai vadovavo Valentinas Laurinaitis, baigęs „Saulės“ mokytojų seminariją. Antras mokytojas Antanas Čaplikas, baigęs vidurinę mokyklą. „Dauguma mokinių šioje mokykloje labai silpnai moka lietuviškai. Todėl I skyr. skaito nesklandžiai ir kirčiuoja žodžius. Dailyraštis rašomas švariai ir taisyklingai. Uždaviniai sprendžiama 20 ribose, naudojamasi konkretinėmis priemonėmis. Piešiama iš atminties“, – rašė inspektorius apie mokymo darbą.
1925 m. spalio 7 d. tas pats inspektorius, pabuvojęs Aukštadvario prad. mokykloje, apyskaitoje nurodė, kad jau yra 2 komplektai su 4 skyriais. Mokslo metai pradėti rugsėjo 1 d. su 10 mokinių. Mokslas vyko pagal programą. Kartu su vedėju V. Laurinaičiu mokytojavo Ona Kuodzevičienė. „Mokytojai dirba atsidėję“, – atsiliepė inspektorius R. Butkus. 1927 m. gegužės 14 d. lankymo apyskaitoje inspektorius pastebėjo, kad su tuo pačiu mokyklos vedėju čia mokytojauja Jonas Paplauskas. „...darbas sunkus, nes didesnė mokinių dalis ištautintų tėvų vaikai“, – rašė R. Butkus. Bet vizitatorius ir pasidžiaugė, kad „Mokinių atsakymai drąsūs ir tikslūs, žinios atitinka programos reikalavimus. Mokinių pagaminta daug daiktų iš kartono ir medžio, taip pat daug įrišta knygų“.
Po metų 1928 01 21 pabuvojęs Aukštadvario prad. mokykloje, inspektorius rado besimokančius 29 berniukus ir 18 mergaičių. Vedėja Stanislova Sodonienė, mokytojas J. Paplauskas. Patarė daugiau kreipti dėmesio į mokinių tarimą ir kirčiavimą, pratinti laikytis drausmės ir švaros. Pastebėjo, kad „Butas mokyklai šaltas, nes valsčiaus savivaldybė nesuremontuoja jai priklausomų patalpų“.
Švietimo ministerija 1918–1940 m. į Trakų apskr. mokyklas siuntė pačius geriausius mokytojus. Suprato, kad jiems tenka sunkiomis sąlygomis gaivinti ir žadinti tautinę savimonę. Mokytojai neapvylė lūkesčių. Apie šalia demarkacinės linijos esančio krašto pedagogų patriotines nuostatas liudija laiškas „Pavergtiems broliams“. Jame rašoma:
„Brangūs Kolegos Vilniečiai! Mes, Trakų apskr. pradžios mokyklų mokytojai su mokyklų inspektorium, susirinkę savo konferencijoje 1929 m. spalio mėn. 30 ir 31 d. sveikiname Jus, linkėdami ištvermės žiauriojo erelio vergijoje.
Mūsų širdyse Vilnius plaka, mūsų kojos Vilniun mina. Mes pasiryžę kuo greičiausiai sutraukyti Jūsų vergijos pančius ir širdingai paspausti Jūsų rankas keliant Tautos vėliavą Gedimino pily“. Šis trakiečių mokytojų laiškas buvo paskelbtas per Kauno radiją.
Tautos žiedui – „išvaduotojų humanitarinė parama“
Kryptingas patriotinis ugdymas vyravo ir Aukštadvario pradžios mokykloje. Jį laidavo gerėjantis pačių mokytojų profesinis lygis. Iš apskrities inspektoriaus V. Staugaičio lankymo apyskaitos sužinome, kad 1929–1930 m. m. Aukštadvario prad. mokykloje mokėsi 7–13 metų 93 mokiniai: 82 lietuviai, 10 žydų, 1 rusas. Mokyklos vedėjas Antanas Kamaitis, 24 metų, baigęs S. Daukanto mokytojų seminariją, mokytojavo 2 metus. Antroji mokytoja Janina Stankevičienė, 29 metų, baigusi Aukštadvario kursus. Apžvelgęs esminius mokymo ir auklėjimo klausimus, inspektorius pastebėjo, kad veikia 4 krypčių rankų darbų užsiėmimai, 1930 02 02 surengtas 2 dalių mokinių vakaras. „Darbas mokykloje eina gana normaliai, tik mokinių nereguliarus lankymasis atsiliepia į mokyklos stovį“, – rašė vizitatorius.
Vėliau šios mokyklos vedėju buvo Martynas Virbickas. Keletą metų jai vadovavo Antanas Stadalninkas, gimęs 1907 m. Pilviškių vlsč., Vilkaviškio apskr. 1925 m. baigė Marijampolės mokytojų seminariją ir buvo paskirtas Trakų apskr., Kaišiadorių vlsč., Beištrakių prad. mokyklos vedėju. Po to mokytojavo D. Kairiškių, trejetą metų – Žaslių vlsč., Paparčių mokykloje. Inspektorius V. Staugaitis 1934 m. kovo 20 d. lankėsi Aukštadvario prad. mokykloje. Išanalizavęs darbą, apyskaitoje nurodė, kad su vedėju mokytojauja J. Stankevičienė ir Vincas Gudunavičius, 26 metų, baigęs mokytojų seminariją. 1933 12 30 ir 1934 02 04 surengta vaikų eglutė ir vakarėlis, vaidinta „Jonuko liga“ ir „Už Vilnių“, buvo dainos, deklamacijos, žaidimai. Išvadoje parašė: „Matyti, kad mokytojai (...) pasiimtą mokymo ir auklėjimo darbą atlieka sėkmingai“. A. Stadalninkas vėliau vadovavo Gegužinės, o 1938 m. paskirtas Šakių nr. 1 prad. mokyklos vedėju. 1941 m. iš Šakių išvežtas į Krasnojarsko krašto lagerį, ten 1942 m. žuvo. Žmona su vaikais buvo ištremta į Altajaus kraštą.
1935–1938 m. mokyklai vadovavo Aleksandras Vilimas. Jis gimė 1904 m. Kriukų vlsč., Šiaulių apskr. 1925 m. baigė Kėdainių mokytojų seminariją. 1926–1927 m. atliko karinę tarnybą ir baigė Karo mokyklą ltn. laipsniu. 1927–1934 m. mokytojavo Šiaulių apskr. 1934 m. vadovavo Trakų apskr. Mijaugonių, o nuo 1935 m. rugsėjo 1 d. – Aukštadvario pradžios mokyklai. Mėgo visuomeninį darbą, bendravo su jaunimu. Nuo 1922 m. Šaulių sąjungos narys, vadovavo Gruzdžių, Mijaugonių, Vievio ir Žaslių šaulių būriams. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino medaliu. 1938 m. rugsėjį išsikėlė į Vievį, po metų vadovavo Vilniaus m. nr. 1, nuo 1940 m. – Žaslių nr. 1 prad. mokyklai. 1941 m. suimtas, kalintas Lietuvoje, išvežtas į lagerį Jerceve. Karo tribunolo nuteistas mirti, 1942 m. sušaudytas.
Aleksandras Vilimas
Su A. Vilimu 1938 m. mokytojavo Elena Juknevičienė, 29 metų, ir Andrius Rinkevičius, 35 m., Albina Markšaitienė, gimusi 1905 m., Daukšių k., Marijampolės apskr., baigusi mokytojų seminariją, vidurinės mokyklos direktoriaus Česlovo Markšaičio žmona. Čia ji dirbo nuo 1935 m., prieš tai mokytojavo Tauragės, Telšių, Seinų ir Ukmergės apskr.
Aukštadvario prad. mokyklos vairą iš A. Vilimo perėmė Feliksas Vilutis. Jis gimė 1904 m. Linkmenų vlsč., Utenos apskr. Baigė Vilniaus lietuvių gimnazijos 5 kl. ir Kėdainių mokytojų seminariją. 1926 m. paskirtas Trakų apskr., Aukštadvario vlsč. Užuguosčio mokyklon. Po metų persikėlė į Onuškio vlsč. Tolkiškių m–klą, po dvejų metų sugrįžo vadovauti Užuguosčio pradinei. 1930 m. vedė Marijoną Šolomskaitę, gimusią 1912 m. Susilaukė dukterų Danutės (1931), Nijolės (1934), sūnaus Algimanto (1933). Po 8 metų savo prašymu nuo 1938 09 01 paskirtas Aukštadvario prad. mokyklos vedėju. Dalyvavo visuomeniniame ir kultūros gyvenime. Buvo Šaulių, Tautininkų, Jaunalietuvių, Vilniaus vadavimo sąjungų ir kitų organizacijų vadovas. Apdovanotas „Šaulių žvaigžde“. 1941 m. ištremtas į Altajaus kr. Togulo r., kur žuvo. Žmoną su vaikais ištrėmė į Slavgorodą. Marijona ten 1943 m. žuvo. Vaikų likimas nežinomas.
Feliksas Vilutis
Sovietų okupacijos represijų smaigalys buvo tikslingai nukreiptas į tuos mokytojus, kurie uoliausiai žadino tautos laisvės pojūtį, patriotines moksleivių ir jaunimo nuostatas. Kalėjimuose, lageriuose, tremtyje 1940–1941 m. atsidūrė keliasdešimt Trakų apskr. pedagogų ir jų šeimų.
Be paminėtų A. Stadalninko, A. Vilimo, F. Vilučio, represijų aukomis tapo vienas pirmųjų Aukštadvario pradinukų mokytojas J. Sakalauskas, 1943 m. žuvęs Vorkutos lageryje. Tremtyje 1941 m. atsidūrė A. Kamaitis su šeima. 1948 m. į Irkutsko sritį ištremtas V. Laurinaitis, o jo brolis ir sesuo tremtyje mirė.
Albina Markšaitienė
Šįmet sukanka 150 metų, kai Aukštadvaryje buvo įsteigta valdinė pradžios mokykla. Dar po kelerių metų bus 100, kai čia pradinukus ėmė mokyti lietuvių pradžios mokykla. Prieš 20 metų įkurtas vaikų darželis– mokykla „Gandriukas“ pelnė bendruomenės pripažinimą. Jo pedagogai tikriausiai žino ir atmena šio kilnaus darbo pirmtakus, jų auką ir indėlį.
Atgal
