Tautos mokykla
10 03. Gdanskas
Ramunė Driaučiūnaitė
Šiemet, rugsėjo 17 d. Lietuvos Politinių kalinių bendrija “Kolyma” dalyvavo Tarptautinės ”Sibiriečio dienos” iškilmėse Gdanske. Kolymiečio Sigito Žilionio dėka buvo suorganizuota išimtinai puiki išvyka į visiems sibirus atkentėjusiems Jubiliejinį minėjimą Lenkijoje, kuriame šiuokart tarp visų nukentėjusių tautų dalyvavo ir Lietuvos kukli delegacija.
Įspūdis buvo neįtikėtinas – kaip kad Sąjūdžio aušroje – visų susirinkusių nuotaika, išvaizda ir elgesys buvo vieningas kaip brolių, senai nesimačiusių ir vėlei susitikusių. Jūra sidabru pražilusių galvelių, džiaugsmu spindinčių veidelių ir viltimi plakančių širdžių. Drauge iškentėjusių Sibiro žeminėse, barakuose, kalėjimuose ir gyvi sugrįžę kiekvienas į savus namus. Šiandien vėlei susirinko, bet laisvi ir viltingi. Su gilia širdgėla ir pagarba paminėti likusieji amžino įšalo žemėse, nesugrįžę ir nepamatę laisvos savo Tėvynės.
Riedėjo džiaugsmo ašaros vėlei susitikusiems, vieni kitus atpažinusiems ir bendrus vargus, skausmą bei grėsmes prisiminusiems. O kokios buvo kalbos susirinkusiems pasakytos, kokios eilės deklamuotos ! Šito jokiais žodžiais nepakartosi, tai reikia pajausti širdimi. Visiems iš sibirų grįžusiems ir dar gyviems, jų vaikams bei vaikaičiams ir svetimiems – kad visi visi apie tas kančias žinotų ir daugiau toks siaubas nepasikartotų.
Tai aišku, emocijos, bet jei rimtai kas susidomėtų iš šimtatūkstantinio Lietuvos politkalinių ir tremtinių būrio šią Tarptautinio masto “Sibiriečių diena”, kasmet vykstančią Gdanske, tai trumpai apibūdinsiu kolymiečių kelionės įspūdžius tenai.
Lietuvoje buvusius tremtinius, politinius kalinius, laisvės kovų dalyvius jų vaikus ir vaikaičius kasmet sukviečia Ariogaloje, Dubysos slėnyje (Raseinių r.). vykstantis sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Šiemet iš visų Lietuvos miestų, miestelių, bažnytkaimių ir vienkiemių į sąskrydį susirinko 24-ąjį kartą.
Kaimyninėje Lenkijoje, kurioje sovietinių represijų mastas taip pat buvo nepaprastai didelis, jau ne vienerius metus vyksta Sibiriečių dienos minėjimas, kuris savo turiniu ir prasme labai artimas sąskrydžiui „Su Lietuva širdy“.
Šiemet, rugsėjo 17 d., Gdanske vykęs Sibiriečių dienos minėjimas buvo skirtas 75-osioms sovietų agresijos prieš Lenkiją metinėms atminti. Minėjime dalyvavo Lietuvos politinių kalinių bendrijos „Kolyma“ nariai Sigitas Žilionis, Gintaras Žilionis, Rūta Povilaityte-Miškinienė, tremtiniai Kazimieras ir Felicija Putnos, Ignas Požėla ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė.
Pakeliui į Gdanską sustota lietuviškame Kampuočių kaime (Palenkės vaivadija Seinų aps. Punsko vals.), kuriame stovi paminklinis akmuo, skirtas 1990 m. kovo 11 d. atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės dienai atminti. Paminklą pastatė Juozas Pečiulis. Taip pat aplankyta A. Hitlerio vadavietė – „Vilko guolis“, įkurta buvusioje Rytų Prūsijos teritorijoje.
Rugsėjo 17 d. visi rinkosi Gdansko miesto kapinėse, kuriose yra Rytų Golgotos aukų atminimo paminklas. Prie šio paminklo vyko iškilmingas minėjimas. Minėjimo pradžioje sugiedotas Lenkijos Respublikos himnas ir Sibiriečių himnas. Kalbėjo Lenkijos Sibiriečių sąjungos pirmininkas Kordianas Borejko, Pamario vaivadijos vaivada Ričardas Stachurskis ir Gdansko miesto meras Pavelas Adamovičius. Po iškilmingų kalbų moksleiviai skaitė politinių kalinių ir tremtinių sukurtas eiles. Garbės kuopos kariai iššovė atminimo salves. Po atminimo salvių prie Rytų Golgotos aukų atminimo paminklo buvo dedamos gėlės. Trispalvę gėlių puokštę prie šio paminklo padėjo ir Lietuvos politinių kalinių bendrijos „Kolyma“ nariai.
Antroji iškilmingo minėjimo dalis vyko Šymbarke (apie 40 km nuo Gdansko miesto) Kašubų kraštovaizdžio parke įsikūrusiame Edukacijos ir regiono plėtros centre. Šis Kašubų kraštovaizdžio parkas primena Rumšiškėse įkurtą Lietuvos liaudies buities muziejų. Šiame parke yra teritorija, kurioje sutelkti objektai, skirti sovietinės okupacijos laikotarpiui atspindėti: garvežys su gyvulinių vagonų sąstatu, lagerio sargybos bokštas, lagerio barakas su ištisiniais dviaukščiais gultais, iš Irkutsko srities pervežtas tremtinių namas.
Minėjimas Šymbarke prasidėjo iškilmingu Lenkijos Respublikos himno giedojimu, vėliavos pakėlimo ceremonija ir šv. Mišių aukojimu nedidelėje koplyčioje. Šv. Mišias aukojo Podolės Kameneco (Ukraina) vyskupas ordinaras Leonas Dubravskis. Po šv. Mišių į susirinkusiuosius kreipėsi Lenkijos Respublikos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Lechas Valensa ir generolo Vladislavo Anderso dukra Ana Marija Anders.
Po sveikinimo kalbų vyko apdovanojimo „Gintarinis medis“ įteikimo ceremonija. Tarp apdovanotųjų – 90-metė Gertrūda Jutšenka-Tšebiatovska, knygos „Ištrūkusi iš pragaro“ autorė. Po iškilmingo minėjimo renginio dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti lenkų tautos kančią sovietinės okupacijos metais įprasminančius objektus.
Sugrįžtant atgal į Lietuvą buvo aplankyta Malborko pilis, Žalgirio mūšio vieta. Žalgirio lauke norom-nenorom prisimeni Maironio eiles…
Pažymėtina, kad kelionės į Gdanską ir atgal maršrutas eina per baltų (buvusias prūsų) žemes, todėl čia kiekviena pilis ar likęs akmuo primena kokį nors istorinį faktą ar analogą su Lietuva. Antai, mūsiškiam Puntukui prūsuose aplankėm jo brolį “Totorių akmenį”. O dar lietuviškai skambančios pakelės vietovės – Suvalkai, Bakalaviaca, Alėcka, Lėčius, Rastapilis – žymi baltų žemių plotus, kurių neužgožia vokiškų pilių-tvirtovių pavadinimai. Atvirkščiai, jie nepaneigiamai žymi okupantų tikslus.
Akivaizdu, kelionė buvo ne tik širdinga Sibiro kančios atmintimi, bet ir turtinga pažintine prasme mūsų ištrintos Lietuvos istorijos išlikusių paminklų aplankymu. Jau grįžtant atgalios planavom būsimą pakartotiną kitąmet kelionę į Gdanską, bet jau gerokai su didesniu būriu žmonių – giminių, draugų ir svetimų. Juo labiau kai turime tokį organizuotą ir rūpestingą kelionių vadovą – Sigitą Žilionį, kuris ne tik į minėjimą mus nuvežė, bet pasirūpino ir nakvyne su pusrytėliais ir ekskursiją su gidu, ir medicininiu draudimu.
Žinoma Gdansko minėjimo data – rugsėjo 17 d.- kitąmet išpuola šeštadieny, taigi labai palanki kelionei, net ir neturint atostoginių dienų rezervo. Dar priminsime vasarop šią kelionę visiems, bet pasvajoti galite jau šiandien.
Atgal
