Tautos mokykla
09 27. Pasipriešinimas ir netektys (Pabaiga)
Vytautas Rapolas Kriaučiūnas
Kazimieras Paliulis (gim. 1901) Lietuvos Šaulių sąjungos narys, aktyvistas. Brolis Karolis (gim. 1909 m.) ūkininkavo Rimdžiūnuose, šaulys, Pašvitinio šaulių būrio vadas, 1941 m. pirmojo trėmimo metu ištremtas į Sibirą kartu su žmona mokytoja Valerija ir vieno mėnesio dukryte Valerija, kuri mirė traukinyje ir buvo išmesta iš vagono į Sibiro platybes. Karolis su žmona grįžo iš tremties po 15 metų. Brolis Petras Paliulis (gim. 1911) - Lietuvos karininkas, Šaulių sąjungos narys. Užėjus rusams slapstėsi, gyveno svetima pavarde, suimtas, kalintas Norilske. Brolis Dominikas Paliulis (gim. 1897) — Lietuvos karininkas, sugautas ir prievarta išvežtas į Vokietiją, mirė 1962 m. Australijoje. Sesuo Julija Paliulytė - Rumbauskienė (gim. 1907) su sūneliu Juozu ir motina Natalija Paliuliene (gim. 1879) ištremti 1947 m. į Krasnojarsko kraštą, Beretę. Vyras Juozas Rumbauskas iš Domančių kaimo žuvo 1945 m. balandžio 18 d. Gasčiūnuose. Motina Natalija Paliuliene mirė Beretėje 1948 m., parvežta ir perlaidota 1989 m. Pašvitinyje. Sesuo Natalija Paliulytė - Vaičiulienė ir jos vyras Juozapas Andrešiūnų kaime glaudė partizanus ir rezistentus, gimines ir svetimus, turėjo du bunkerius. Tarp kitų slėpėsi ir partizanas Vladas Kazlauskas (Šlėga) iš Tūbinių. Juozapas Vaičiulis nuteistas 1946 m., mirė Uchtos lageryje 1947 m. Natalija Vaičiulienė su dukra išvarytos iš namų. (Pagal Eugenijos Paliulytės - Ratkienės pasakojimą ir duomenis).
Paliulis Petras, gyv. Rimdžiūnų k., 1941 sukilimo dalyvis. Suimtas 1944. Karo trib. 1945 nuteistas dešimčiai metų lagerio ir penkeriems tremties. Norillagas, Krasnojarsko kr., tremtis 1953 Norilskas.
Žmona Daujotaitė Paliuliene Kira Katerina. Savanoriškai atvyko į tremtį 1954 Norilskas.
Duktė Paliulytė Rima, su motina atvyko į tremtį 1954 Norilskas.
Duktė Paliulytė Inesa, g. 1957 tremtyje - Norilskas.
Rumbauskas Juozas, gyv. Domančių k., partizanas. Žuvo 1945-04-18 Gasčiūnų k Šeima ištremta 1948 (LGG, II tomas, K-S, 1944-1947, psl. 675).
Vaičiulis Juozapas, gyv. Andrešiūnų k. Suimtas, išvežtas į lag. 1946, Komija, 1947 mirė lageryje (LGG, II tomas, Š-Ž, 1944-1947).
Jonas Grigaliūnas (Simonas Norbutas „Partizano Tautvydo tėvūnija“, psl. 113, su nuoroda į LGG bylą (gim. 1912) iš Laitiešinių kaimo buvo sužeistas 1941 m. birželio mėn. sukilėlių susirėmime su sovietų kariais prie Pašvitinio (tarp Žydkapių ir Laitiešinių kaimo). Sugrįžus sovietų okupantams Jonas slapstėsi, vengė kariuomenės ir persekiojimo. 1947 m. sugautas, tardytas, po to stribas nusivedė prie Žydkapių ir nušovė (tame pačiame lauke, kur įvyko 1941 m. birželio sukilėlių susirėmimas su sovietų kareiviais). Atvažiavo stribas su arkliu, įsimetė sušaudytąjį į ratus ir nuvežęs numetė Pašvitinio aikštėje, vėliau užkasė aikštės pakraštyje, prie enkavedistų ir stribų būstinės. Jono Grigaliūno palaikai atkasti ir perlaidoti Pašvitinio kapinėse 1991 m. Jono brolis Kazimieras Grigaliūnas (gim. 1910 m.) - Lietuvos kariuomenės leitenantas, 1941 m. sausio mėn. suimtas, pirmąją karo dieną vežtas su Lietuvos kariškiais traukiniu į Rusiją, bėgo ir buvo nušautas. Brolis Teofilius Grigaliūnas (gim. 1922.) suimtas 1948 m., teistas 1949 m. 10 metų pagal 58-1a str. dešimčiai metų, 1955 m. amnestuotas. Apie savo rezistencinę praeitį ir kaltinimus nepasakojo net pastaruoju metu, nes kagėbistai ir komunistai niekur nedingę, nerepresuoti. Mirė 2004 m. Kaune. (Pagal Linos Šapkauskienės ir Algimanto Valiulio prisiminimus).
Grigaliūnas Kazys, Teofilio, gim. 1910 m. Laitiešinių k, gyveno Vilniuje, leitenantas. Suimtas 1941 m., nuteistas 1942 m. 8 metams, žuvo lageryje 1944 m ( LKK, III tomas, 1. 216).
Jonas Nakčiūnas ( gim. 1912) vengė tarnybos sovietų kariuomenėje, bet išsigando raudonojo teroro, stojo į kariuomenę, buvo sužeistas, bet išliko gyvas. Grįžęs neberado kaimyno Jono Taunio (gim. 1911 m. ) Sodeliškių kaime. Taunys slapstėsi, bet 1945 m. balandžio mėn. buvo sulaikytas namuose. Stribiteliai Liučvaikis ir Kazakevičius išsivarė Taunį keliu Pašvitinio link ir būk tai bandžiusį pabėgti nušovė. (Dokumentiškai ir teisiškai tai neįrodyta). Pašvitinyje laidoti neleido, palaidojo Ratkūnų nenaudojamose kapinaitėse. (Pagal Jono Nakčiūno pasakojimą). Susidorojimą matė ir pašvitinietis Juozapas Žilinskas.
Taunys Jonas, gyv. Sodeliškių k. Nužudytas NKVD kareivių (stribų) 1945-04-10 netoli savo namų (LGG, II tomas, Š-Ž, 1944-1947).
Atidundant frontui iš Rytų, Vladas ir Petras Kazlauskai iš Tūbinių kaimo ryžosi važiuoti į Vakarus, bet prie sienos Vladas (gim. 1926) apsigalvojo, grįžo, sakė - kaip aš paliksiu Lietuvą tokiu sunkiu laiku, kaip paliksiu namiškius. Vengė tarnybos sovietų kariuomenėje, slapstėsi namuose, vėliau pas kaimynus, pas Nainienę prie Rimdžiūnų, pas Paliulius Rimdžiūnuose. Suėmė Vladą ir seserį Felę, tardė Joniškyje. Iš tardymo varomas Vladas griebė sargybiniui už šautuvo, buože apsvaigino ir pabėgo. Slapstėsi, prisijungė prie partizanų būrio, laikėsi Klusiškių - Vaigailių miškuose, gretimuose kaimuose, išeidavo į Žeimelio, Latvijos miškus, neperskiriami draugai pasidarė su Jonu Mačėnu (gim. 1928) iš Sukuriu kaimo. Felė tardant susirgo, buvo paguldyta į Joniškio ligoninę su stribų apsauga, bet vis tiek pabėgo. Slapstėsi. Pakartotinai suimta, nuteista 3 m. kalėjimo ir 5 m. tremties. Nuvežė į Šiaurės Uralą už Sverdlovsko, į Šamo lagerį. Dabar Felė Kazlauskaitė - Mažeikienė gyvena Kaune.
Kazlauskaitė Mažeikienė Felė, gyv. Tūbinių k. Suimta 1946, kalinta Joniškyje. 1947- 02-22 nuteista trejiems metams lagerio ir penkeriems tremties - lag. Indellagas, Sverdlovsko sr. Paleista 1949-10-29 (LGG, II tomas, K-S, 1944-1947, psl. 101).
1946 m. Sūkuriuose pas Mačėnus stribai darė kratą, ieškojo partizanų. Kratė naktį ir rytą nieko nerado. Stribiteliai Nemarūs ir Liučvaikis nuėjo pas kaimyną Lopetą šeimininkė Elena pavaišino alumi. Sugrįžę su kitais stribiteliais kambaryje nustūmė į šalį lovą kirviu atkėlė dangtį grindyse, ir iš bunkerio išlindo beginklis Mačėnienės brolis Steponavičius (kitur Steponaitis Adolis) - siuvėjas iš Pakruojo. Jį stribiteliai nusivarė prie tvarto sienos, tardė, gąsdindami šovė virš galvos, siuvėjas metėsi į šalį ir čia pat automato serijos buvo pakirstas. Palieptas Mačėnas (tėvas) pakinkė arklį, nuvežė nušautąjį į Pašvitinį, o pats jau nebegrįžo namo - buvo suimtas, tardomas ir gavo dešimt metų lagerio. Jono brolis Leonas Mačėnas (gim. 1923) tuo metu Kaune studijavo mediciną gavęs žinių iš namą tuoj atsidūrė Vaigailių miške, tapo partizanu. Neliko vietos namuose ir Mačėnienei - ir ji išėjo į mišką. Suėmė Mačėnienę 1949 m., nuteisė 10 metą mirė Mordovijos lageryje.
Žuvo Vladas Kazlauskas - Šlėga ir Jonas Mačėnas - Viesulas 1950 m. gruodžio 26 d. Vitarčių kaime Juozo ir Stanislavos Vilkų sodyboje, kur tvarte jau seniau buvo įsirengę bunkerį - slėptuvę su landa po slenksčiu į daržinę. Kaip rašo Simonas Norbutas knygoje „Partizano Tautvydo tėvūnija“ , partizanams sunaikinti buvo sudaryta speciali MGB čekistinė grupė, padėjo išdavikas (nuoroda į Lietuvos ypatingojo archyvo bylas). Slėptuvė gynybai nebuvo pritaikyta. Žuvę partizanai buvo nuvežti į Joniškį, užkasti slaptai Viganių miškelyje netoli Joniškio. Palaikai surasti 1989 m., ištyrinėti ir iškilmingai perlaidoti Joniškio kapinėse.
1949 m. Kutaičiuose (netoli Stačiūnų) žuvo septyni partizanai, iš jų Leonas Mačėnas - Bijūnas iš Sūkurių, Kazimieras Zaleckas-Snaiperis iš Titonių, Alfonsas Karskis-Kuosa iš Titonių, Juozas Dominauskas - Kęstutis iš Norvaišių (partizanų štabo viršininkas). Septyniukė atėjo iš vakaro ir apsinakvojo Petro Krištopaičio tvarto pastogėje, o rytą pasijuto supami sovietinių kareivių. Vienas partizanas bandė pridengti draugus kolkosvaidžio ugnimi, bet greitai žuvo, nepavyko pabėgti ir kitiems. Visi buvo viešai išguldyti Šiauliuose, palaidojimo vieta nežinoma.
Genovaitė Arlauskienė - Ulinskaitė (gim. 1931 m.) gyveno Naujapamūšio kaime, dabar gyvena Joniškyje. Nuo 1947 m. Ulinskų šeima kuo galėdama padėjo partizanams - buvo ryšininkais, kepė duoną, skalbė, glaudė, padėjo maistu. Čia pat buvo dideli Vaigailių, Norvaišių, Klusiškių miškai, per Ulinskų sodybą, Mortelės Valiušytės grytelę ėjo vienas iš partizanų takų pas apylinkės rėmėjus, pagalbininkus ir į namus. Bet iš Naujapamūšio kaimo buvo septyniolika stribų. Genovaitė prisimena dažnas kratas, tardymus, stebėjimą, suėmimus. Partizanai vadinosi slapyvardžiais - Balandis, Paleckis, Gegužis, Eimutis, Bijūnas, Šlėga Viesulas, Snaiperis ir kiti. Kai kuriuos iš jų Genovaitė pažinojo, buvo kartu lankę mokyklą o kai kurie buvo iš tolimesnių apylinkių. Šilčiausiai prisimena Joną Mačėną-Viesulą, drąsų, neabejojantį laisvės kovotoją, neišsižadėjusį Tėvynės laisvės idealo iki žūties. O lygumiečių partizanų būrys 1949 m. bandė legalizuotis, nusipirkti dokumentus kitomis pavardėmis, bet buvo išduoti, suimti Šiauliuose, tardyti, kankinti. Būrio vadas Stasys Miškūnas - Žirnis išdavė ir Genovaitę Ulinskaitę, kuri 1950 m. vasario 18 d. buvo suimta, tardyta, neprisipažino, išsisukinėjo, bet per akistatą su Žirniu kai ką teko prisipažinti. Genovaitė „troikos“ sprendimu gavo dešimt metų, pakliuvo į Mordovijos lagerį Nr. 1, paleista 1956 m. Genovaitė sako, kad Miškūnui buvo skirta mirties bausmė, pakeista 25 metais lagerio (byla netyrinėta). Į Sibiro tremtį išdundino Mortelę Valiušytę.
Atgal
