Tautos mokykla
08 26. Lietuvos laisvės armijos „Vanagų“ organizacijai sukanka 70 metų
Irena Montvydaitė Giedraitienė
LLA sąjungos pirmininkė
Rugpjūčio 16 d. į Platelius, Plungės rajonas, iš visos Lietuvos rinkosi Lietuvos laisvės armijos veteranai, Lietuvos šauliai, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovai, visi , kam brangi Lietuvos istoriją. Vieno iš Lietuvos laisvės armijos atkūrėjų Plungės mero Albino Klimo iniciatyva, buvo surengtas Lietuvos laisvės armijos „Vanagų“ organizacijos įkūrimo 70 –ųjų metinių minėjimas. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Platelių bažnyčioje. Prieš altorių išsirikiavo vėliavų miškas. Mišias laikė Platelių klebonas Rimvydas Marozas. Pasimeldę už žuvusius kovotojus, šventės dalyviai nuvyko į miestelio centrą, prie paminklo skirto Lietuvos laisvės armijai. Vyko mitingas. Sugiedotas tautos himnas, tylos minute pagerbti žuvusieji už Tėvynės laisvę. Nuaidėjo trys salvės: už Lietuvą, už žuvusius, už LLA „Vanagus“. Minėjime dalyvavo 1944 m. „Vanagų“ apmokymo stovyklos dalyviai, karys savanoris Steponas Grybauskas, atkurtos Žemaičių apygardos vadas ir Alfredas Dauginis. Jie pasidalijo tų metų prisiminimais.
1944 metų liepos mėnesį, kai Sovietų kariuomenė antrą kartą įžengė į Lietuvą, vyko tautos pasipriešinimas. Karo veiksmai užstrigo vidury Lietuvos. Rugpjūčio 15 d Žemaitijoje, Platelių miškuose (Plungės r.) susibūrė Lietuvos laisvės armijos kariai ir įsteigė pasipriešinimo Lietuvos laisvės armijos „Vanagų“ organizaciją. Lietuvos laisvės armijos (LLA) organizacija buvo įkurta 1941 m. gruodžio mėnesį Vilniuje. Jos steigėjas buvo Kazys Veverskis. Tai slapta lietuvių tautinė ir politinė organizacija, kurios tikslas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ne tik diplomatinėmis, politinėmis priemonėmis, bet ir ginkluotomis karinėmis pajėgomis. Į organizaciją kovai prieš okupaciją įsitraukė kariai, šauliai, studentai ir eiliniai Lietuvos gyventojai.
Eisena Platelių miestelio gatvėmis
Atkurtos Lietuvos laisvės armijos pirmininkė Irena Montvydaitė Giedraitienė savo kalboje paminėjo apie LLA Vanagų organizacijos veiklą Patelių miškuose. Daugel dalyvių ir šiuo laiku prisimina tuometinius įvykius ir aprašo savo prisiminimuose, kad liktų ir ateities kartoms, apie mūsų tautos kovas, dėl tėvynės nepriklausomybės. Buvęs Kazio Veverskio asmeninės apsaugos narys, LLA pareigūnas Leonas Vilutis knygoje „Likimo mozaika“ rašo:
„1944 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvos laisvės armijos vado įsakyme nurodoma, kad visi ginklą vartoti pajėgūs LLA nariai pereina į rinktinę ir toliau vadinami „Vanagais“. Dėl sveikatos negalintys kovoti su ginklu dalyvauja aprūpinimu maistu, transportu, informacija. Karinės taktikos Vanagų apmokymui buvo pasirinktas Platelių miškas (Plungės r.) Pagrindinis vadovybės punktas buvo Alsėdžių gimnazija. Platelių miške į susibūrusią Vanagų rinktinę sudarė maždaug apie 5 tūkstančiai dalyvių. Atskirai nuo bendros stovyklos buvo įrengta daboklę, tardymo, pasitarimų patalpos. Vieta pasirinkta iš nuokalnės, sienos sutvirtinamos kartimis. Eiliniai kariai turėjo išsikasę pagilinimus ir pasikloję eglišakiais, kai kurie turėjo medžiagines palapines. 1944 m. rugpjūčio viduryje didžiulę Platelių miško aikštę užtvindė daugiatūkstantinė minia. Nuotaika buvo pakili. Vyko pamaldos, po pamaldų buvo sakomos kalbos. Pamaldose dalyvavo ir generolas P.Pečiulionis. Jis tada priėmė priesaika ir tapo pirmuoju LLA generolu. Karinės taktikos apmokymai tęsėsi apie 10 dienų. Gautas įsakymas, rinktinę išskirstyti nedideliais daliniais, grįžti į savo gimtines ir ruoštis ginkluotam pasipriešinimui – partizaniniam karui.“
Paminklas Lietuvos laisvės armijai atminti
Telšiškis Alfredas Dauginis prisimina, kad Žemaitijoje vyko rugpjūčio metas. Ūkininkai pakinkę arklius, pakrovę maisto atsargų, išleido savo atžalas į Platelių karinę apmokymo stovyklą, kad išmoktų atremti artėjantį raudonąjį okupantą. Visi ginklai buvo paslėpti po maisto atsargomis, virš 20 energingų vyrų, šalia vežimų, dulkėtais, duobėtais Žemaitijos keliais keliavo link Platelių. Prie pagrindinio įvažiavimo į stovyklos teritoriją budėjo sargybiniai. Buvo kariška drausmė, tvarka. Iš pradžių valgėme savo maistą, paskui aprūpinimo sektorius išvažiuodavo pas ūkininkus į kaimus, parveždavo įvairių maisto produktų. Priesaikos priėmimo iškilmėse buvome išrikiuoti po du kareivius.
Šv. Mišios Platelių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje
Kabojo Lietuvos vėliava. Du karininkai perskaitė priesaikos tekstą. Kareivius kvietė pavardėmis. Toliau sekė priklaupimas ant vieno kelio, vėliavos, ginklo pabučiavimas. Iškilmių metu giedojo „Marija Marija“. Priesaikos iškilmės tęsėsi dvi dienas. Šaudyti mokėmės ant eglių pakabinę taikinius. Kiekvieną vakarą giedojo Lietuvos himną. Buvo perskaitytas įsakymas, grįžti į savo vietoves, organizuoti ir pradėti partizaninę veiklą prieš sovietinius okupantus. Įsakyta kariams mišką palikti tvarkingą. Kaip radome-taip palikti“.
Šventės dalyviai prie paminklo, skirto LLA
Buvusio Telšių rajono Varnių valsčiaus Lietuvos laisvės armijos būrio organizatoriaus Vlado Montvydo karys Jurgis Urniežius, prieš keletą metų atšventęs 90-metį, prisimena:
„Vladas Montvydas su bendražygių Stasiu Beniuliu surinkęs visus organizacijos vyrus, su ginklais iškeliavome į Platelių miškus, prie Platelių ežero. Ginklai buvo paslėpti vežimuose po šienu. Ginkluoti buvo tik policininkai, kurie ėjo šalia vežimų. Vyko kariniai apmokymai. Susipažinome su įvairiais ginklais – vokiškais, čekiškais, belgiškais. Buvo atvežtos dvi patrankos. Grįžę į savo kraštus pradėjome partizaninį ginkluotą pasipriešinimą prieš raudonąjį okupantą. Mes pirmieji jauni vyrai, aukojomės nelygioje kovoje prieš šimteriopai didesnį priešą“.
Keletą metų Lietuvos partizanai kovėsi su raudonojo okupanto kariauna vadindamiesi LLA „Vanagais“. Antrojo pasaulinio karo nugalėtoja metė visas jėgas sunaikinti Lietuvos laisvės armiją. Likusieji kovotojai jungėsi su kitomis organizacijomis pasipriešinimo okupacijoms. Keitėsi pavadinimas.
Platelių bažnyčioje
Partizanai buvo Lietuvos kariuomenės tąsa, pogrindyje
Ginkluoto pasipriešinimo partizaninis karas Lietuvoje tęsėsi beveik dešimtmetį. Nei viena Europos šalis taip ilgai nesipriešino sovietų sąjungai. 1953 metais buvo sunaikintas ginkluotasis pasipriešinimas ir Lietuva galutinai neteko savo kariuomenės.
Atgal
