Vilniaus rotušėje ketvirtadienį vyko Vilniaus miesto garbės piliečio vardo suteikimo poetui, publicistui, visuomenės veikėjui profesoriui Tomui Venclovai už nuopelnus Vilniui ir Lietuvai iškilmės. Šiam sprendimui Vilniaus miesto taryba pritarė šių metų balandžio 3 dieną.  

Atsigręžę į tarpukario Lietuvą, stebimės ano dvidešimtmečio pasiekimais. Svarbiausi tų laimėjimų kalviai, man atrodo, buvo mokytojai. Būtent jie, tada buvusių kaimo pradžios mokyklų mokytojai, pažadino ir apginklavo mokslo žiniomis ūkininkų vaikus, parengė jaunimą darbui valstybės tarnyboje, ūkio ir kultūros dirvonuose.

Lietuvos teatro draugijos salėje įvyko įdomus susitikimas, kuriame buvo galima iš arčiau susipažinti su publicistu, literatūros tyrinėtoju ir kraštotyrininku Albinu Vaičiūnu, o virtualiai - ir su rašytoju, redaktoriumi, žurnalistu, vertėju, karininku Vytautu Tamulaičiu.

Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo (PLEF) metu trims pranešėjams bus įteikti "Pasaulio lietuvio" apdovanojimai. Šį apdovanojimą gaus Lietuvos žydų kilmės vienas garsiausių pasaulio architektų Masimiljanas Fuksas (Massimiliano Fuksas), buvęs Kolumbijos sostinės Bogotos meras dr. Antanas Mockus ir mobiliųjų aplikacijų platinimo bendrovės "GetJar" įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas.  

Nesistebėkite... tai tiesa. Lentvario pradinėje mokykloje visus metus veikė Jaunųjų žurnalistų būrelis, kurį lankė plunksną mėgstantys ir ja gerai rašantys 3 – 4 klasių mokiniai.

Šių laikų šventės, ko gero, įgauna kitokį atspalvį nei būdavo ,,anais“ laikais – kai susirinkdavo masė (net ir pačius renginius tuomet imta vadinti „masiniais“), kuriai visiškai nesvarbu, apie ką bus kalbama, bet eidavo, nes „daug kas eina“... Dabar gi į renginius susirenka tie, kuriems iš tikrųjų įdomu, svarbu ir kurie kalba ir girdi širdimi.

Šeštadienį, gegužės 18d., į Svėdasų (Anykščių rajonas) bibliotekos salę rimkosi iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų kraštiečiai. Čia buvo paminėtos kraštiečio, lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo, kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto 80-osios mirties metinės. Kuklų minėjimą surengė Svėdasiškių draugija “Alaušas”.

Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio skaitykloje su 2 gimnazijos klasių gimnazistais susitiko muzikologė, mokytoja metodininkė, muziejininkė, Lietuvos kompozitorių sąjungos narė Kristina Mikulčiūtė – Vaitkūnienė. Viešnia gimnazistams vedė teorinę pamoką „Juozas Naujalis – lietuvių muzikos patriarchas“.

Gimiau kaip daugelis to meto kūdikių – šalyje Tarp tankų, bombų, apkasų, po to ant tėvo rankų keliavau Ilgai ilgai į Sibiro miškus, kaip tūkstančiai kitų.

Šį kartą kalbėsiu apie muzikos instrumentų bendruomenę, kurios daugelis, net ir mėgstančių pučiamųjų orkestrų muziką, skambančią paraduose, puošiančią  parkų garsinį peizažą, scenose keliantį gerą nuotaiką, jos nepažįsta. Kaip ir paties kolektyvo – pučiamųjų orkestro. Pasirodo, kiekvienas šios skambančios bendruomenės narys gali tapti ir lyderiu, artistišku solistu.

Ketvirtadienio popietę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode surengta garsios gamtosaugininkės, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktarės prof. Birutės Galdikas ąžuolų giraitės sodinimo akcija, skirta diplomatinių santykių tarp Indonezijos ir Lietuvos dvidešimtmečiui.  

Dosnūs buvo prabėgę metai Anykščių muziejininkams. Jubiliejinės datos leido atgaivinti atmintį, sugrįžti prie paveldo šaknų, apmąstyti įvykius, žodžiu ir knygomis nusilenkti kūrybingiems žmonėms.

Švietimo epochos idėjos, idealistinės nuotaikos ir mintys apie pavergtą tėvynę skatino Vilniaus universiteto jaunimą veikti savojo krašto labui. Šios aukštosios mokyklos istorijoje ryškų pėdsaką paliko akademinio jaunimo veikla – filomatų ir filaretų sąjūdis.

Irena Kostkevičiūtė (2007), Meilė Lukšienė (2009), Vanda Zaborskaitė (2010), Justinas Marcinkevičius (2011), Marcelijus Martinaitis (2013)... Vis išeina ir išeina... O reikėjo pasakyt jie jau „išėjo“. Vienas po kito. Per trumpą laiką. Beveik pamečiui. Ne visai pagal amžių. Visi iš esmės vienos dvasinės sandaros žmonės. Klasikinės moralės. Lyg pašaukti. Ar ne simptomiška? Kartu... su masiškai emigruojančia ir savo krašte  nepajėgiančia tarpti tauta. Labiausiai jai ištikimi. Įspūdingai patvarūs, nuoseklūs. Giliausiai suleidę šaknis į jos podirvius. Idealistai pačia plačiausia ir švenčiausia šio žodžio prasme.

100-mečio minėjimo paroda vyksta iki gegužės 5 d. Gižų kultūros namuose, kartu eksponuojama dail. J.M.M.-Pleškūnienės tapyba.

Europos Sąjungos institucijų atsakingas darbuotojas, buvęs Baisogalos gimnazijos mokinys Kęstutis  Juras viešėjo gimnazijoje.

Ukrainiečių poetas, dailininkas, rašytojas, mąstytojas, didysis Ukrainos nepriklausomybės ir laisvės pranašas Tarasas Ševčenka (1814 03 09–1861 03 10) brangus kiekvieno ukrainiečio bei kiekvieno Ukrainą mylinčio ir gerbiančio širdžiai, todėl svarbūs ir prasmingi jo paminėjimai.

Tai dr. Aloyzo Sušinsko pasakytos mintys apie gyvenimą ir kūrybą.

Akad. Kazimieras Ragulskis mūsų laikraštyje skelbia trumpus straipsnius Lietuvos intelektualinio, ekonominio, politinio tobulinimo klausimais. Čia norėjau paminėti du paskutinius jo straipsnius, būtent: Talentingi mokytojai puoselėja žvaigždes (LA, 2013.02.23) ir Lietuvos globalūs mokslai (LA, 2013.03.23).

Nuo 2010 m. Lietuvos spaudoje skaitant straipsnius apie Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo įamžinimą Vladimire (180 km. nuo Maskvos), minima Ramūno Babensko pavardė. Kaunietis, dirbdamas Vladimire, daug nuveikė ir nesiliauja skleisti žinių apie M. Reinį.