VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Asmenybės

03 26. Daugiau altruizmo

Inga Volskytė

Akad. Kazimieras Ragulskis mūsų laikraštyje skelbia trumpus straipsnius Lietuvos intelektualinio, ekonominio, politinio tobulinimo klausimais. Čia norėjau paminėti du paskutinius jo straipsnius, būtent: Talentingi mokytojai puoselėja žvaigždes (LA, 2013.02.23) ir Lietuvos globalūs mokslai (LA, 2013.03.23).

Iš tų ir kitų jo straipsnių analizės ir telefoninių pokalbių kyla noras plačiau aptarti Lietuvos vystymosi perspektyvas.

Pasaulyje plačiai išsikerojęs egoistinis karjerizmas ekonomikos ir politikos srityje tarp valdžios žmonių. Tai irgi per daug pasireiškia pas mus Lietuvoje. Nemažai politikos ir valdžios atstovų vietoje to, kad būtų tikri Lietuvos piliečiai – patriotai, vestų mus į progresą, yra egoistai, sumaišties kėlėjai. Tokių egoistų karjeristų pagrindinė veikla nukreipta į asmeninę naudą: ieškoti plyšių kur ką galima pavogti, savo asmeniniais interesais važinėtis po užsienius valstybinėmis lėšomis. Jie turi sukaupę didžiulę vertę nekilnojamo turto formoje, bankų sąskaitose užsienyje. Aišku negalima visai paneigti asmeninių interesų, tačiau sąžiningų, altruistų darbas valstybei nepalyginamai turi būti aukščiau.

***

Labai plačiai įsišaknijęs egoizmas ir mokslo srityje. Tai labai klestėjo TSRS, ypač žinybiniuose mokslo institutuose, aukštose mokyklose. Dažnai mokslinio darbo vadovai bijodavo, kad mokinys nepraspjautų mokytoją, o mokinys bijodavo savo mokslinio vadovo šešėlio. Jų santykiai tapdavo antagonistiniais.

Tik mokslininkai altruistai turi nevengti savo mokinių talentų ir stengtis juos išvystyti. Lietuvai reikia pasaulinio mokslo žvaigždžių, taip kaip dabar yra sportininkų, menininkų, kurie puošia Lietuvą, įkvepia jaunimą tobulėti. Reikia atskleisti nuo vaikystės talentus, juos uždegti darbui, kūrybai. Čia yra didžiuliai rezervai, kurie laukia talentingų mokytojų.

***

Lietuvai yra ypač aktualūs globalūs mokslai, kurie apima beveik visą valstybės veiklą bei piliečių interesus. Be to pagal pasaulines tendencijas mokslai nuo diferencijavimosi pereina prie integravimosi, suartėjimo. Tam sudaro galimybes fundamentalių ir technikos mokslų pasiekimai, vykstą pastaraisiais dešimtmečiais.

Globalūs mokslai Lietuvos sąlygomis yra lituanistika, žmonių sveikatingumas, informacinės technologijos, dinaminės sistemos ir mokslo žvaigždžių ugdymas. Tie mokslai turi būti gairės valstybės ir piliečių Lietuvos patriotų ugdymui, kad jie jaustųsi pilnateisiais gyventojais.

***

Privalome atlaikyti puolimus ir duoti atkirtį lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės juodintojams, pastaruosius atskiriant nuo sveikos ir teisingos kritikos vykdytojų. Nusikaltėliai, kurie dirba valstybinėse įstaigose, ypač atsakingose ir vadovaujančiose pareigose, turi būti nedelsiant nušalinami nuo darbo valstybinėse įstaigose. Jie savo destrukcinę veiklą vykdo ne tik savo darbovietėse, bet platina demagogijos pavidalu per informacijos priemones. Tuo būdu nusikaltėliai stabdo valstybės progresą ir demoralizuoja Lietuvos piliečius – patriotus. Daugelyje valstybių ypač politinio pobūdžio nusikaltėlių, kurie užima valstybinių įstaigų pareigas, nušalinimui iš darbo nereikia prokurorų, teisėjų sprendimų. Tam užtenka laikinai sudarytų komisijų sprendimų.

***

Inovacijoms ir investicijoms ateiti į Lietuvą yra geros sąlygos. Tik čia irgi reikia aktyvinti veiklą. K. Ragulskis savo publikacijose nurodinėjo kryptis tais klausimais. Taipogi tikslinga ES skiriamomis lėšomis ne didinti turtingųjų turtinimą, o neturtinguosius investicijų pagalba paversti žmonėmis su vidutinu pragyvenimo lygiu.

***

TSRS MA aukštai įvertino K. Ragulskio sukurtą mokslo sritį „precizinė vibromechanika ir vibrotechnika“, tai kad jis sukūrė tos srities atskirų mokslo krypčių pagrindus bei su savo mokiniais išvystė iki inžinierinės praktikos. Jį išrinko TSRS MA nariu-korespondentu, tai buvo vienintelis atvejis Pabaltyje, kai išrinko ne mokslų akademijos vadovą. K. Ragulskio sukurta mokslinė mokykla buvo įvertinta kaip mokslininkų, išradėjų ir inovacijų kūrimo kalvė. Tai garsina Lietuvą pasaulyje. Jo mokslo rezultatai yra svarus indėlis į precizinę vibromechaniką ir vibrotechniką. Jis paruošė apie pustrečio šimto mokslo daktarų ir habil. daktarų, tame tarpe apie pusšimtį profesorių, devynis mokslų akademijų akademikus, jų tarpe penkis Lietuvos MA akademikus.

***

K. Ragulskio veikloje buvo ir nemažai trukdymų. Dėl biografijos dėmių okupantų atžvilgiu jis 1944-1972 metais gyveno didelėje baimėje, kad gali jį demaskuoti ir nubausti bei sustabdyti jo progresą. Jis nebūdamas komjaunuoliu ir kompartijos nariu pasiekė nepaprastai daug. Tačiau atsiradę kai kurie pavyduoliai, egoistai, juodintojai jam visokiais būdais kenkė. Demaskavus jo biografiją 1972 m. iškilo didžiulis pavojus. Darbovietėje neprieteliai trimitavo iš džiaugsmo, kad demaskavo tokį baisų tarybų valdžios priešą. Tačiau didžiuliai mokslo ir technikos pasiekimai jį išgelbėjo, nes Lietuvos kompartija neišdrįso kompromituotis prieš Maskvą. Maskvai mokslo ir technikos pasiekimai buvo nepalyginamai svarbesni už šiukšles.

Nuo demaskavimo momento dar labiau sustiprėjo trukdymai darbovietėje. Ir po nepriklausomybės paskelbimo suaktyvėjo puolikai, jų priekyje stovėjo kai kurie nedori kompartijos veikėjai. K. Ragulskis buvo nušalintas nuo vibrotechnikos centro mokslinio vadovo pareigų, tuoj pat puiki mokslinė bazė buvo privatizuota – išvogta bei sunaikinta, tik kai kas perkelta į katedras. Po to prieš du dešimtmečius K. Ragulskis buvo pagal etatų sumažinimo pretekstą atleistas iš darbo į pensiją.

***

K. Ragulskis ir būdamas pensijoje nenuleido rankų. Nors nušalintas nuo likusios mokslinės eksperimentinės bazės, nuo mokslinio vadovavimo disertantams. Neatsižvelgė į jo prašymus. Jis priverstinai nušalintas nuo kolektyvinės technikos mokslų veiklos persiorientavo į individualų mokslinį darbą.

Jis dabar vykdo gilesnius netiesinių dinaminių sistemų teorijos tyrimus, kurie vysto precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos teoriją bei yra naudingi daugeliui technikos sričių.

Be to jis yra dviejų tarptautinių žurnalų leidėjas ir vyriausias redaktorius.

Teisinga jo laikysena „tegul šunys loja, o karavanas žygiuoja pirmyn“.

Reikia džiaugtis, kad K. Ragulskis kaip didelio ryžto ir aktyvus mokslininkas, daugelyje sričių yra Lietuvos rekordininkas ir dar skiria dėmesį mūsų Valstybės progresui.

Atgal