Asmenybės
03 20. Svečias iš Vladimiro – Ramūnas Babenskas
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Nuo 2010 m. Lietuvos spaudoje skaitant straipsnius apie Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo įamžinimą Vladimire (180 km. nuo Maskvos), minima Ramūno Babensko pavardė. Kaunietis, dirbdamas Vladimire, daug nuveikė ir nesiliauja skleisti žinių apie M. Reinį.
Veikla Vladimire
Nuo 1996 m. gruodžio mėnesio R. Babenskas dirba Rusijos Federacijoje, aktyviai veikia organizuodamas ir įgyvendindamas komercinę veiklą Vladimire, kompanijos „BALT-WEST“ grupėje šiomis kryptimis: šaldytuvų arenda ir atsakingas gaminių saugojimas; uogų ir grybų importas ir eksportas; prekyba statybinėmis medžiagomis; statyba, turizmas.
Per visą laiką R. Babenskas nuolat gilina žinias, kelia kvalifikaciją: Finansų ir kredito (Maskvos Garbės ženklo ordino visasąjunginis Finansinis ekonominis institutas); šiuolaikinės lyderystės technologijos (Kauno Harmoningos asmenybės institutas); biznio valdymo situacijos (Biznio-konsultantas I. G. Altšuler, Nižnyj Novgorode)
Dalyvauja Vladimiro miesto ir Vladimiro srities kultūriniuose renginiuose ir visuomeniniame gyvenime, vystant ir įtvirtinant ekonominius ir kultūrinius ryšius tarp Lietuvos Respublikos ir Vladimiro srities (Rusijos Federacija) – aktyviai bendradarbiauja su Vladimiro srities administracija, dalyvauja Vladimiro srities gubernatoriaus V. N. Vinogradovo sudarytų delegacijų sudėtyje, dalyvavo antrojo apvalaus stalo „Tikra vaikystė – pagrindas Rusijos atgimimui ir vystymuisi“, surengto prie Rusijos Federacijos tarybos, darbe.
Ramūnas Babenskas su įteikta Utenos rajono mero Alvydo Katino padėka Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje prie paminklinės lentos „Didžiulis Jums atlygis danguje“, kurioje pirmuoju įrašytas arkivyskupas M. Reinys. Viršuje, dešinėje, kabo ukrainiečio palaimintojo Klementijaus Šeptyckio ikona, viduryje – Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio portretas (akademiko Algirdo Gaižučio dovana) ir kairėje – paskutinio klebono prieš sovietam uždarant šią bažnyčią Antonijaus Dzemiškevičiaus (sušaudytas Solovkuose), kuriam dedama pastangų užvesti beatifikacijos bylą, portretas. Iš kairės: sesuo felicijietė Ancyla (lenkė), Ramūnas Babenskas (lietuvis), sesuo felicijietė Anuncijata (lenkė), Valerijus Liugge (vokietis) ir t. Sergiejus Zujevas (rusas). Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Darbai įamžinant arkivyskupo M. Reinio vardą
Ženkli R. Babensko veikla Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo įamžinime: memorialinės lentos Vladimiro kapinėse (2010 spalio 30 d.) bei paminklinės lentos Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje (2012 m. spalio 6 d.) atidengime ir pašventinime, M. Reinio portreto pakabinimo bažnyčioje (2010 m. spalio 28 d.), konferencijose (2010 m. spalio 29 ir spalio 30 dienomis; 2012 m. lapkričio 30 d.). Jis ne tik palaiko glaudžius ryšius su Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės parapija, bet yra aktyvus parapijietis: vienas iš ekonominės tarybos narių, kurioje darbuojasi parapijos klebonas t. Sergiejus Zujevas, Raisa Grigorjevna Šaulova (ji yra kilnojamo ir nekilnojamo turto vertintoja), ukrainietė Liuba Kuceva (ekonomistė, be to, ji ir šeimininkauja klebonijoje).
R. Babenskas rengia projektus M. Reinio vardo įamžinimui. Jau atlikta nemaža darbų, kurių pagrindu galima kurti ir M. Reinio muziejų. Parengtas projektas Dvasinio ugdymo centro statybai. Statyba vyks Europinių fondų bei Maskvos vyskupijos pagalba, ieškoma ir kitų rėmėjų. Tačiau dėl netikėtų pokyčių, šio centro statyba nusikėlė mažiausiai pusantrų metų.
T. Sergiejaus įtaka dvasiniams Ramūno pokyčiams
Su t. Sergiejumi Zujevu Ramūnas susipažino 2008 m. – pradėjo lankyti Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčią. T. Sergiejus Zujevas nuo 2004 m. paskirtas klebonu į vienintelę Vladimire katalikų bažnyčią tituluojamą Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės vardu, į negausią parapiją (apie 200 tikinčiųjų) įvairių tautų žmonių: lenkų, armėnų, amerikiečių, rusų, lietuvių. Aktyvus parapijietis, kunigo talkininkas ir Fermen Tangding iš Kameruno... Kalbant apie šventoves Vladimire, dera pastebėti, kad šiame mieste šiuo metu veikia 15 stačiatikių cerkvių (dvi prie didelių vienuolynų) ir viena katalikų bažnyčią, užimanti vis stiprėjančią poziciją dvasiniame Vladimiro gyvenime.
Kaip Ramūnas pasakoja, anksčiau buvo tik toks katalikas – Kalėdos ir Velykos – tuo viskas ir baigdavosi, o Vladimire įvyko atsivertimas. Pas t. Sergiejų, kaip sako Ramūnas, - jį atvedė Dievas. Pradėjo lankyti katechizacijos užsiėmimus, užsimezgė artimesni santykiai. Padėti kitiems – jam įgijo naują prasmę: daryti ne dėl to, kad reikia, bet kad pats nori ir trokšti, sako Ramūnas. Matyt prie jo pasikeitimo vedė ir jam tada dar nežinotas Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys. Verslininkas Ramūnas Babenskas tapo klebono t. Sergiejaus dešiniąją ranka. O darbas įamžinant Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio vardą Vladimire tapo viena svarbiausių jo gyvenimo veiklos krypčių.
Labdaringi koncertai – nauja katechizacijos forma
Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje t. Sergiejus Zujevas jau trys metai kaip organizuoja klasikinės muzikos labdaringus koncertus. Kviečiami muzikantai iš Maskvos, kitų miestų. Tad šventovė gyvena, žmonės ateinantys į koncertus, sužino apie katalikų bažnyčią, susipažįsta su ja ir taip pamažu keičiamas katalikų bažnyčios įvaizdis.
Labdaringi koncertai – nauja katechizacijos forma. Į koncertus eina ir inteligentai ir paprasti žmonės, šalia turtingo gerai gali jaustis ir vargšas, klausydamas nuostabios muzikos. Koncertai tapo populiarūs, žmonės prie jų jau priprato ir jeigu vėluojama, teiraujasi, kodėl nėra.
Koncertai vyksta paprastai 3–4 kartus pert mėnesį. Jų nebūna advento ir gavėnios metu. Rengiamas specialus koncertas vaikams invalidams.
Be to, planuojami muzikiniai festivaliai, renginiai jaunimui, keitimasis piligrimais, nes pats Vladimiro miestas yra svarbus kultūrinis centras. Juo domisi Italija, Vokietija.
Vladimiras bendrauja su Irlangenu – yra Irlangeno namas, yra ir Amerikos namas (ten irgi organizuojami renginiai – plečiama kultūrinė veikla, rengiami anglų kalbos kursai). Ramūnas Babenskas svajoja apie lietuvišką namą Vladimire, Vladimiro miesto sutartį su Lietuvos miestu, sietinu su arkivyskupu M. Reiniu. Šiai dienai, pasak R. Babensko, Dievo tarno M. Reinio vardo įamžinimui daugiausia nuveikusi Utena.
Apie būsimą piligrimystę
Ramūnui Babenskui už Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo garsinimą Utenos meras Alvydas Katinas yra parašęs net pora padėkų. Antroji padėką už paminklinės lentos pastatymą Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje straipsnio autorės įteikta 2012 m. gruodžio 2 d.
R. Babenskas gimęs 1968 m. balandžio 18 d. Kaune darbininkų Vytauto Adomo Babensko (gim. 1934 m.) ir Danutės Grabauskaitės (gim. 1941 m.) šeimoje, Vladimire sužinojęs apie arkivyskupą M. Reinį, išsiaiškino ir jo vardo įamžinimo vietas savo gimtajame mieste. Domisi Dievo tarno vardo įamžinimu ir kitose Lietuvos vietose, todėl labai trokšta, kad ir Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios įvairių tautų parapijiečiai giliau įsijaustų į lietuvio M. Reinio asmenybę, prisileistų prie jo vietų Lietuvoje, pamatytų jo vardą garsinančius nors ir negausius paminklus. Tą Vladimiro katalikų įpareigoja bažnyčioje kabantis M. Reinio portretas bei paminklinė lenta, prie parapijos pradėta kaupti medžiaga: Lietuvos periodinė spauda (pastebėtina, kad nemaža „Lietuvos Aido“ numerių), nuotraukos visiems aiškios, tačiau tekstus parapijiečiams iš lietuvių kalbos išverčia Ramūnas. Žinios apie M. Reinį Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios parapijiečiams kėlė norą daugiau apie jį sužinoti, pabuvoti jo gyventose vietose Lietuvoje.
Atsižvelgdami į šį pageidavimą t. Sergiejus Zujevas ir R. Babenskas dar 2012 m. stengėsi, kad grupelė Vladimiro katalikų galėtų atvykti į Lietuvą, deja, dėl įvairiausių priežasčių jų kelionė buvo atidėta. Tačiau pati idėja jau susiformavo į Piligriminę kelionę M. Reinio keliais.
Preliminaraus piligrimystės plano, parengto straipsnio autorės (jam pritarė Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas rūpinantis užsienio lietuvių sielovada prel. Edmundas Putrimas), įvykdymas buvo aptariamas Daugailių mokyklos bičiulių pirmininko, UAB „Vilava“ generalinio direktoriaus Antano Vilūno, iš Vladimiro į Lietuvą atvykusio Ramūno Babensko ir dr. Aldonos Vasiliauskienės 2013 m. kovo 17 d. susitikime. Kalbėta apie atvykstančių žmonių skaičių, transportą, nakvynę, maitinimą. Be abejo, kalbėta ir detalizuota maldų bei šv. Mišių aukojimo vietos, susitikimai su dvasininkijos atstovais, Utenos miesto valdžios atstovais, kitais asmenimis.
Planuojama pabuvoti ne tik Vilniuje, bet ir Utenoje, Daugailiuose ir M. Reinio gimtinėje – Madagaskare, Skapiškyje, Kryžių Kalne, Šiluvoje, Kaune. Tačiau šioms kelionėms reikalinga daug lėšų.
Reikia tik pasidžiaugti, kad Antanas Vilūnas, dar 2010 m. finansavęs kelionę į Vladimirą ir pats vykęs kartu, nusprendė tapti ir Vladimiro piligrimų mecenatoriumi: maldininkams parūpins autobusėlį, degalus, vairuotoją. Belieka tikėtis ir laukti, kad pono Antano Vilūno pavyzdžiu pasektų ir kiti. Tad t. Sergiejaus Zujevo ir Ramūno Babensko troškimas tikėkime, išsipildys.
Aptariami aktualūs piligriminės kelionės materialiniai klausimai. Iš kairės: Daugailių mokyklos bičiulių pirmininkas, UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas Vilūnas, svečias iš Vladimiro – Ramūnas Babenskas ir dr. Aldona Vasiliauskienė
Apie Ramūną Babenską
Šįmet Ramūnas minės 45-uosius gyvenimo metus. Tad pateiksime keletą faktų iš jo biografijos: mokėsi Kauno 28-oje, vėliau 40-oje vidurinėje mokyklose, o nuo 5 klasės iki 11-osios – 18-oje vidurinėje mokykloje su specializuota futbolo klase. 1986 m. baigė Kauno 18-ąją vidurinę mokyklą (sportinę klasę), gaudamas futbolo pirmąjį suaugusiųjų atskyrį. Dera pastebėti, kad jų klasė važinėjo į turnyrus ne tik Lietuvoje, o tarp jaunių komandų buvo laimėjusi Lietuvos jaunių čempiono vardą.
1986 m. įstojo į Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (nuo 1999 m. Lietuvos kūno kultūros akademija, nuo 2012 m. Lietuvos sporto universitetas), pasirinkdamas Fizinės kultūros, sporto ir turizmo organizavimo specialybę.
1987 m. baigus pirmąjį kursą buvo pašauktas į Sovietinę armiją. Nukreiptas į mokymo centrą (Dobelė, Latvijoje), rengiantį tankų vadovus. 1989 m. gegužyje demobilizuotas, užsitarnavęs tankų dalinio vadovo vyresniojo (staršinos) vardą, apdovanotas įvairiais raštais.
Grįžęs iš Sovietinės armijos, nuo 1989 m. birželio tęsė mokslus Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute, deja jo nebaigė, nes 1990 m. ėmėsi plačios (geografine plotme) komercinės veiklos: Lietuva, Rusija, Jugoslavija, Lenkija, Vokietija. Aktyviai dalyvavo organizuojant ir įsteigiant firmas „APRILA“ (prekyba automobilių kuru ir automobiliais); „HEIGA“ (transportas ir logistika); „JRONWOOD DEVELOPMENT“ (žuvies produkcijos importas – eksportas); „FUDO“ (miško grybų ir uogų importas – eksportas).
O nuo 1996 m. pabaigos, kaip jau minėta, R. Babenskas dirba Rusijos Federacijoje.
Ramūnas Babenskas vedęs medikę Daivą Stankevičiūtę (gim. 1968 m.), ji dirba laboratorijoje. 1991 m. gimęs sūnus Eimantas studijuoja Lietuvos sporto universitete; 2000 m. gimusi dukra Gabija – mokosi Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo vidurinėje mokykloje, 5 klasėje, šoka sportinius šokius, dalyvauja konkursuose. Ramūnas nori kuo dažniau atvykti į Lietuvą, kur jo laukia šeima, deja, labai daug darbinių aplinkybių tampa didžiuliu trukdžiu. R. Babenskas tikisi, kad ateityje padėtis turi pasikeisti, tikisi, kad šiuos gerus pokyčius sureguliuos Aukščiausiasis užtariant Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui.
Vladimire gyvenantis Ramūnas Babenskas, kuriam Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys, jo vardo įamžinimas ir garsinimas, žinių apie jį sklaida tapo gyvenimo dalimi, tampa savotiška jungiančiąja grandimi tarp Lietuvos ir Vladimiro centralo...
Atgal
