Nuo 1955-ųjų iki 1985 m. buvo šios mokyklos pedagogas, 1958–1960 skyriaus vedėjas, iki 1985 m. ugdė mokyklos styginių orkestrą. 1952-siais S. Sondeckis jau Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos dėstytojas. Sekančiais metais direktorius Antanas Karosas jį paskyrė Orkestrinio skyriaus vedėju (1952–1959 m.).

Iki šiol per mažai parašyta analitinių darbų, kurie atskleistų Sauliaus Sondeckio platumas, gebėjusio save sukurti kaip įdomų, mokantį prasmingai reflektuoti meną, politiką, visuomenės gyvenimą, žmogų, sėkmingą impresario.

2013 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija pakvietė į susitikimą su Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrėjais, draugijos nariais dr. Martynu Purvinu ir architekte Marija Purviniene Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Žinomas ne tik Skapiškyje (Kupiškio r.), bet ir Lietuvoje tautodailininkas Bronius Bickus, artėjantis prie 80-tojo jubiliejaus, aštuonerius vaikystės ir jaunystės metus praleidęs Sibire, puikus darbštumo, sąžiningumo, tikėjimo, meilės savo kraštui pavyzdys.

Prof. Romualdas Grigas, kaip atstovaujantis mokslo bendruomenę, kalbėjo, kad jie, rašantieji knygas, ypač pagarbiame amžiuje, nesąmoningai mąsto, kad tai yra atsisveikinimo tekstai. Bet tai nėra minorinės gaidelės. Atsisveikinimas visada teikia jėgų ir giluminių paskatų pasakyti kažką dar daugiau, stipriau, neišsinešti su savimi į nebūtį.

1875 m.  rugsėjo 10 d. senuoju stiliumi, o dabar 22-ąją, atmename Varėnoje gimus genialiam kūrėjui, kompozitoriui ir dailininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Adelės Marijos Magdalenos Radmanaitės ir Konstantino Čiurlionių šeima su pimagimiu Kastuku iki 1877 m. gyveno  Ratnyčioje. Čia tėvas vargoninkavo. Sekančiais metais persikėlė į Druskininkus. Ir taip lenkiškas intarpas dzūkų žemėje tapo viso Čiurlionio gyvenimo Pažadėtoji žemė, kurios jis ilgėjosi, kurion traukė iš visų pasviečių, kuri jį maitino neišsemiamomis gamtos brangenybėmis, brandino kūrybos idėjas. Laiške Povilui rašęs, kad nusprendė „visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai“.

Viskas prasidėjo Venesueloje, atsitiktinai. Mišrioje šeimoje su vaikais visada kalbėjau lietuviškai.

1993 m. rugsėjo 4–8 dienomis Lietuvoje viešėjo vienintelis mūsų šalį aplankęs Popiežius – palaimintasis Jonas Paulius II. Kitą savaitę jo apaštališkoji kelionė bus prisiminta renginiais Seimo rūmuose, kuriuos Romos Katalikų Bažnyčios vadovas aplankė pirmąją savo vizito dieną. Parlamente bus surengta konferencija, kurioje pranešimą perskaitys palaimintojo Popiežiaus Jono Pauliaus II biografas dr. Džordžas Veigelis (George Weigel), atidaryta apaštališkosios kelionės fotokronika. Jono Pauliaus II apsilankymas bus paminėtas ir pirmajame Seimo rudens sesijos posėdyje.

Skapiškio miestelį (Kupiškio r.) garsina čia vykstantys liaudies teatrų „Pienių (medus, vynas ar pūkas)“ festivaliai, kuriuos geba suburti Kupiškio Kultūros centro Skapiškio kultūros namų režisierė Vita Vadoklytė; renginiai Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui, tarp istorinių vietovių garsus Švedukalnis, architektūros paminklai: Blaivybės paminklas, paminklas Pirmosioms Misijoms, vienuolių domininkonų pastatyta Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia; tautodailės darbai: koplytstulpis Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui, Rūpintojėlis pirmajai piligrimystei, minint arkivyskupo M. Reinio 60-ąsias mirties metines ir daug darbų, kuriuos miesteliui yra padovanojęs tautodailininkas Bronius Bickus: paminklas Maironiui, Šventųjų Petro ir Povilo skulptūros bažnyčios frontono nišose, kryžius, muzikantai bei kiti.

Rugpjūčio 20-ąją minime iškilios asmenybės ir pasaulinio garso švietėjos - habil. dr. Meilės Lukšienės-Matjošaitytės gimimo 100-ąsias metines. 2011-aisiais Paryžiuje susirinkusi UNESCO generalinė konferencija habil. dr. M. Lukšienės gimimo 100-ąsias metines yra paskelbusi UNESCO 2013-aisiais minima sukaktimi UNESCO dėmesys šiai visuomenės veikėjai skiriamas už itin svarbų vaidmenį vystant modernią švietimo sistemą bei ugdant demokratišką lietuvių bendruomenę. Seimas 2013-uosius yra paskelbęs Meilės Lukšienės metais.  

Kostas Fedaravičius - Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas, jos įkūrėjas , išauginęs būrį poetų, prozininkų, publicistų, vedantis kūrėjus į minčių šviesą, kviečia ieškoti ir matyti tai, kas džiugina žmogų, padeda atsiskleisti kūryboje. Poetas, prozininkas, publicistas, knygų leidėjas ir redaktorius, „Dobilo leidyklos“ Jonavoje direktorius, žurnalistas.

Aštuonerius vaikystės ir jaunystės metus praleidęs Sibiro tremtyje (apie tai rašyta „Lietuvos aide“, 2013 m. liepos 31 d.) Bronislovas – Jonas Bickus su motina Adelė Šlapelyte Bickiene  (1885 06 15, senuoju stiliumi 06 03–1967 08 24) buvo reabilituoti, jiems priteistas grąžinti turtas ir leista sugrįžti į Lietuvą, kurią pasiekė 1956 m.

Po Lenkijos – Lietuvos valstybės padalinimo jos aukščiausi dvarininkijos atstovai, iki tol turėję pilną valdžią Abiejų Tautų Respublikoje, atsidūrė trijų didelių monarchijų, tame tarpe ir Rusijos, teritorinėse ribose. Nuo to laiko daugeliui didikų ne vieną kartą iškildavo dilema: prisitaikyti prie naujos tikrovės ar kovoti už prarastą tėvynę

Liepos 14-oji – Prancūzijos nepriklausomybės – nacionalinė diena. Visose šalyse įsikūrusios Prancūzijos ambasados šią dieną rengia specialius priėmimus. Tokius priėmimus rengia ir Lietuvos Respublikoje veikianti Prancūzijos ambasada.

Laikau rankose dar spaustuvės dažais kvepiantį gyvosios istorinės ir kultūrinės atminties leidinį, kurį išleido Tėvynės pažinimo draugija, sudarytojas Jonas Rekešius.

Su meile suarei laukus, Lai mielos rankos grūdą sės. Išaugs rugiai, duonelės bus – Skalsios, tau meilė pakuždės.

Lietuvos Valstybės dienos išvakarėse Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vadovybė- pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas, pavaduotojai Alvydas Malinauskas ir Zigmas Tamakauskas bei Etikos komisijos narė Aldona Grigaitienė apsilankė Viešojo saugumo tarnybos pulke, kuriame turiningai pabendravo su mūsų rimtį saugančiais kariais ir su tarnybos vadu generolu Sergejumi  Madalovu.

Vilniuje, Donelaičio g. 16 buvo atidengta nauja memorialinė lenta gamtos riteriu tituluotam aplinkosaugos korifėjui Viktorui Bergui. Per iškilmes kalbėjo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, Gamtos bičiulių asociacijos prezidentas, profesorius Algimantas Stanaitis, V.Bergo kraštietis, žinomas Ukmergės gamtosaugininkas Jonas Stakauskas, kiti. Renginį vedė žinomas gamtosaugininkas, laikraščio „Tėviškės gamta" redaktorius Juozas Stasinas. Vedė ne dėl to, kad jis buvo V.Bergo mokinys, o todėl, kad jis buvo viso šio sumanymo iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas. Dar prieš kelis metus J.Stasinas pradėjo veikti, kad prie namo, kuriame paskutiniuosius metus gyveno V.Bergas, būtų prikalta nauja memorialinė lenta. Ją sukurti apsiėmė žinomas dailininkas Stasys Makaraitis.

DĖL MOKYMO PRIEMONĖS „GERIAUSIOS LIETUVOS PARTIZANŲ DAINOS