Asmenybės
07 20. Tautotyros metraštis (III tomas)
Birutė Silevičienė
Laikau rankose dar spaustuvės dažais kvepiantį gyvosios istorinės ir kultūrinės atminties leidinį, kurį išleido Tėvynės pažinimo draugija, sudarytojas Jonas Rekešius.
Tai yra jau III-iasis tomas - mokslinės krypties tęstinis leidinys. Jame skelbiami 2012 metų TPD narių naujausių tyrinėjimų straipsniai ir įžvalgos istorijos, kalbos ir kitais etnokultūros klausimais, tautotyros savanorių knygų recenzijos, ekspedicijų, parodų, konkursų ir minėjimų kronika.
Šį leidinį galima ir prenumeruoti pašte. Leidinio indeksas 5213. Šis leidinys yra naudingas mokykloms, bibliotekoms ir žmonėms, kuriems brangi ir miela yra Lietuva, jos istorija ir žmonės, kurie po kruopelytę „lesioja“ archyvuose dokumentus, straipsnius ir neskelbtą medžiagą skelbia tautotyrininkai metraščiuose.
Neveltui sakoma: „Gimė žmogus ir pradėkime rašyti jo gyvenimo istoriją“. Tėvai turėtų ir savo šeimų istorijas, įvykius užrašyti ir perduoti iš kartos į kartą. Tai yra didžiulė vertybė į Lietuvos aruodą. Tai mūsų tautos žmonių istorija, jos gyvenimas, pomėgiai, darbai mūsų akimis pamatyti, išgirsti pasakojimai – turi būti tautos žinioje. Tai ne atradimas, bet gyvenimo dėsnis: išeidami į Amžinybę – neišsineškime ir savo šaknų istorijos. Gyvas žodis – aukso vertės, kaip ir įdomus įvykių pasakotojas.
Mano dėmesį prikaustė TPD Vilniuje pirmininkės Birutės Mikulytės atliktas išsamus buvusios Kaišiadorių gimnazijos mokytojos Onos Gratkauskienės (1910 04 03 – 2012 03 10) asmenybės gyvenimo kelias. Tam Birutę paskatino rezistencinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys Zigmas Švenčionis. Jis sielojosi, kad mokytoja nederamai, paprasčiausiai pamiršta, neranda apie ją jokių žinių.
Birutė Mikulytė ryžosi surasti mokytoją Oną Gratkauskienę ir po ilgų paieškų surado. Surado jos dukrą Dalią Grakauskaitę Vilniuje. Dukra patvirtino: „Taip mamytė gyvena, tik serga. Neseniai atšventėm 100 metų jubiliejų“.
Pamenu, kaip Birutė Mikulytė verkdama man paskambino:
„Aš suradau tą 100-metę mokytoją iš Kaišiadorių, bet nebegaliu nudžiuginti Zigmo Švenčionio, kuris mane paskatino jos ieškoti, nes jis tų metų gegužės 12 dieną iškeliavo Anapilin“.
- Tai kodėl verkiate? – paklausiau Birutės.
-Džiaugiuosi mokytoją radusi, verkiu, kad nebespėjau nudžiuginti Zigmo Švenčionio.
Mes sielomis esame labai panašios su Birute Mikulyte. Ji yra šiltas, nuoširdus ir geras žmogus. Puikiai vadovauja TP draugijos veikloje. Praveda renginius, knygų pristatymus. Kur ji – ten foto apratas ir būrys žmonių. Ji - Lietuvos patriotė. To ji moko ir savo dukrelę Gretą Statkevič. Ji įdomiai metraštyje pateikė savo tyrinėtus įspūdžius iš Prozariškių (Kaišiadorių raj.).
Daug įdomių tyrinėjimų pateikė TPD nariai.
Ačiū Jums už kruopštų ir reikalingą darbų tęstinumą. Mūsų istorija – Mūsų gyvenimas.
Atgal
