Asmenybės
08 06. Tremtinio gyvenimas Lietuvoje – Bronius Bickus
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Aštuonerius vaikystės ir jaunystės metus praleidęs Sibiro tremtyje (apie tai rašyta „Lietuvos aide“, 2013 m. liepos 31 d.) Bronislovas – Jonas Bickus su motina Adelė Šlapelyte Bickiene (1885 06 15, senuoju stiliumi 06 03–1967 08 24) buvo reabilituoti, jiems priteistas grąžinti turtas ir leista sugrįžti į Lietuvą, kurią pasiekė 1956 m.
Sugrįžus į Lietuvą
Grįžę į Lietuvą sūnus su motina apsigyveno Kupiškyje pas tetą Juliją Šlapelytę (1905 08 24–1994 10 26). Teta buvo seserų Glemžaičių Stefanijos (1885 10 10–1974 08 26), Elvyros Dulaitienės (1893 09 19–1958 07 15) ir Michalinos (Mikalinos) (1891 09 02–1985 03 29) draugė, tad visą pokary ir gyveno pas Stefaniją (dabar tai Maironio gatvė). Seserims Glemžaitėms talkinant, Julijai sovietmety pavyko išvažiuoti į Ameriką pas seserį Onutę. Bronius Bickus, politiniam klimatui Lietuvoje švelnėjant, 1989 m. irgi buvo nuvykęs pas tetą į Ameriką ir ten visą mėnesį viešėjo, sugrįžo gegužyje. Lankėsi Santa Monikoje, Los Angeles. Deja, tetos Onutės jau nebepamatė – ji buvo iškeliavusi į Amžinybę. Broniui išvykus, po penkerių metų (1994) Los Angeles mirė ir teta Julija.
Grįžę iš Sibiro tremties Bronius su mama žiemą, kaip jau minėta, glaudėsi Kupiškyje pas Stefaniją Glemžaitę, tol kol atsiėmė savo namus. Bronius įsidarbino ekspedicijoje, kuri projektavo plentą „Vilnius – Biržai“: geodezininkams nešiojo bokštelius. Čia dirbo kelis mėnesius.
Vėliau įsidarbino MTS Naiviuose šaltkalviu (direktoriumi tuo metu buvo Timčenka). Dienomis dirbo dirbtuvėse, o vakarais (Naiviuose veikė vakariniai kursai) 1957 m. vasario 6 d. – balandžio 6 d. mokėsi – prie Skapiškio MTS veikusiuose kursuose ir įgijo traktoristo bei motociklisto teises.
Bronislovo-Jono Bickaus ir Alės-Elvyros Daukaitės vestuvių pulkas. 1963 m. Nuotraukos iš asmeninio Elvyros ir Broniaus Bickų archyvo
Vidurinį mokslą B. Bickus ėjo Kupiškio vakarinėje pamaininėje mokykloje (filialas veikė Skapiškyje) ir 1964 m. baigė aštuonias klases. Toliau mokytis nebegalėjo, nes Skapiškyje vakarinė mokykla buvo uždaryta.
Namų statybos, valdiški darbai
Bronius džiaugiasi, kad jiems gimtuose Totoriuose sugrąžino namus. Jis prisimena, kad kitų, sugrįžusių iš Sibiro, neleido grįžti į savo namus, o jiems – leido. Tačiau tvartas, klojimas ir pirtis buvo sugriauti ir išvežti į Skapiškį fermų statybai. Tėviškėje buvo likusi viena gryčia, kurioje gyveno kolūkio brigadininkas Andrijanovas. Bickams sugrąžinus namus, brigadininkas iš jų gryčios išsikėlė.
Susigrąžino ir pirtį, kuri jau buvo nuvežta į Martišiūno kiemą. Savininkas, sovietinės valdžios „priešas“, negalėjo gyventi savo namuose: juose gyveno pirmieji kolūkio pirmininkai, tad jiems Bickų pirtelė buvo labai reikalinga...
Elvyra ir Bronius Bickai su dukromis Švedukalnio kapinėse prie brolio Antano Bickaus ir motinos Adelės Šlapelytės Bickienie kapų: Virginija – kairėje prie mamos ir Diana – dešinėje, prie tėčio
Bronius, dirbdamas daugiau negu kiti kaimynai, Totoriuose iš nendrių pasistatė daržinę, susitvarkė kitus pastatus.
Įgijęs traktoristo specialybę B. Bickus tris metus dirbo Skapiškio kolūkyje. Tačiau dirbdamas jis neakivaizdiniu būdu mokėsi už Pandėlio Konstantinavoje įsikūrusioje 14-oje kaimo profesinės technikos mokykloje. Per vienerius mokymosi metus įsigijo kaimo elektromonterio specialybę. Mokėsi labai gerai (atestate iš 11 dalykų tik du įvertinti ketvertais – visi – tuometiniu aukščiausiu balu – penketais). Baigiamuosius kvalifikacinius egzaminus irgi išlaikė labai gerai. Egzaminų komisijos nutarimu 1977 m. sausio 13 d. jam suteikta kaimo elektromonterio specialybė, kurią patvirtino Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinis profesinio technikos mokymo komitetas, išduodamas atestatą Nr. 5042.
Reikia pažymėti, kad dar 1971 m. Bronius lankė Vyr. Energetikos ir elektrifikavimo valdybos prie LTSR MT nuolat veikiančius Elektrėnuose Žemės ūkio įmonių elektromonterių specialybės kvalifikacijos pakėlimo vieno mėnesio kursus. Per tą laiką išklausė 17 dėstomų dalykų ir 1971 m. balandžio 2 d. jam buvo išduotas pažymėjimas Nr. 4525.
Įsigijęs elektromonterio specialybę, iki išėjimo į pensiją dirbo elektriku: motoristu Skapiškio elektrinėje (budėdavo), o prijungus prie Kauno elektrinės, buvo vyriausiuoju elektriku, kol atsirado naujų, jaunų specialistų – tada išėjo į pensiją.
Apie Broniaus – elektriko darbą 1973 m. rašė žurnalistas Rimantas Urbonas: „Jo darbo sfera – visas kolūkis su gausiais elektros įrengimais fermose, dirbtuvėse, sandėlyje. Kviečiasi į pagalbą naujakuriai, iškėlę pabaigtuvių vainikus virš šviesialangių sodybų, ir senovinėse sodybose žmonės nūnai akimirksniu pasigenda elektriko, kartais elektros lempelei užgesus“.
Adelė Šlapelytė Bickienė
Broniaus motina Adelė Šlapelytė Bickienė buvo vyriausia gausioje Jono Šlapelio ir Domicelės Dauderytės šeimoje, kuriose augo 9 vaikai: keturi berniukai (Kostas, Jurgis, Anicetas, Feliksas) ir penkios mergaitės (Adelė, 12 metų mirusi Vanda, Marijona, Ona ir Julija). Vyriausioji Adelė rūpinosi visais vaikais, tad seserys ir broliai ją laikė antrąja mama. Todėl Adelė Šlapelytė tik būdama 42 metų (t. y. 1927 m. balandžio 25 d.) ištekėjo už Antano Bickaus (1882 09 16–1949 08 15), Jono Bickaus ir Uršulės Marčiūnaitės sūnaus – našlio. Jaunieji buvo sutuokti Kupiškio bažnyčioje.
Viena Adelės seserų – Ona Šlapelytė dirbo Kaune telegrafiste, prieš karą pasitraukė į Vokietiją. Kita sesuo Julija dirbo Kupiškio pašte ir 1948 m. gegužės 22 d., tremiant Bickų šeimą, norėjo pasiimti keturiolikametį, tuberkulioze sergantį silpnos sveikatos sesers sūnų Bronių, tačiau skrebai neleido.
Tautodailininkas Bronius Bickus prie jo sukurtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo skulptūrų su vaikaitėmis Austėja (stovi) ir Aušrinė (tupi)
Po karo Julija išvažiavo pas seserį Oną, tuo metu jau gyvenusią JAV. Sovietmečiu tai buvo itin sudėtinga – jos išvykimui, kaip jau minėta, daug padėjo seserys Glemžaitės.
Bickams sugrįžus iš Sibiro, Adelės seserys iš Amerikos siuntė siuntinius, kurie palengvino buvusių tremtinių gyvenimą – tapo svaria materialine parama.
Adelės Bickienės, sugrįžusios iš tremties, dėl garbaus amžiaus darbams į kolūkį nebevarė, tačiau už kolūkio išskirtą 60 arų reikėjo nuravėti pusę hektaro cukrinių runkelių, tad motina, kad sako Bronius – darbavosi kolūkio laukuose. Bickai turėjo karvę, sodino daržą, be to, gaudavo iš Amerikos siuntinių, kurie labai padėjo. Tuo metu medžiagos drabužiams siūti itin trūko, tad motinai, pardavus atsiųstą medžiagą, Bronius įsigijo motociklą „Ižą – 56“, o vėliau – po vestuvių „Uralą“ su priekaba, kurį ir dabar tebelaiko. Teises buvo išsilaikęs jau 1958 m. Nors valdžios vyrai ir labai pyko, tačiau motociklo atimti negalėjo. Tačiau motociklas negalėjo padėti žiemą – kadangi nebuvo kelių, tai galėjo pravažiuoti tik su arkliu.
Šeimos kūrimas – Alė-Elvyra Daukaitė
Bronius Totoriuose jau turėjo pasistatęs namą, tad turėjo kur parvesti jauną žmoną: iš Rokiškio – Miškonių į Totorius. Miškonių kaimas įsikūręs Šetekšnos upės pakrantėje. Šio kaimo gyventojai lankydavo Skapiškio bažnyčią. Per kermošių į Skapiškį atvykusią Elvyrą Daukaitę su kaimynais Jokuntais pirmąsyk ir pamatė Bronius. Ir Elvyra jam krito į širdį. Stasė Mačiulytė Jokuntienė juos supažindino ir tapo piršle.
Stasė Mačiulytė iš Skapiškio vienkiemio, nutekėjusi į Miškonių kaimą už Jono Jokunto, bendravo su kaimynais Daukais – jų dukra Ale–Elvyra (gimusia 1943 m. balandžio 3 d.) ir sūnumi Stasiu (1937 07 12–2005 11 06). Stasys buvo baigęs veterinarijos mokslus Salų Žemės ūkio technikume. Pagal paskyrimą, Stasys dirbo veterinaru Žemaitijoje, vėliau – daug metų Naiviuose.
Broniumi Bickus su žmona Elvyra ir dukromis Virginija (kairėje) ir Diana (dešinėje)
Elvyra, baigusi 11 klasių Panemunėlio vidurinėje mokykloje, dirbo Rokiškyje: pradžioje pieninėje, vėliau –Taupomojoje kasoje.
Nors ir apsikrovęs darbais, Bronius su motociklu važinėdavo į Rokiškį aplankyti Elvyros. Po nepilnų metų draugystės 1963 m. Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje juos sutuokė administratoriumi 1953–1976 metais dirbęs kun. Juozapas Lukšas (1917 10 19–1944 03 25–1997 03 09). Tuo metu Skapiškyje buvo ir altarista kun. Antanas Paurys (1885–1909–1968 04 11 (12?)).
Jaunųjų palydą sudarė apie 10 važių – visas Miškonių kaimas. Iš Miškonių važiavo į Skapiškio bažnyčią, tada į Totorius. Bronius prisimena, kad ne kartą važiai virto į minkštas sniego pusnis. Metrikacija vyko Rokiškyje, nes Skapiškis priklausė Rokiškio rajonui.
Ištekėjusi Elvyra dirbo Skapiškio apylinkės buhalterijoje (pirmininku tuo metu dirbo Bronius Aukštikalnis, jam mirus – Antanina Dapkutė). Išėjus į dekretą ir paauginus dukras, Elvyra Bickuvienė vienerius metus pavadavo į dekretą išėjusią Skapiškio kolūkio buhalterę, vėliau 4 metus dirbo Skapiškio apylinkėje buhalterės pareigose – tik jau vadovaujant naujai pirmininkei A. Dapkutei. Po to dirbo vedėja Kupiškio buitinio kombinato Skapiškio paviljone. Panaikinus Skapiškio paviljoną apie 10 metų dirbo Skapiškyje maisto parduotuvėje. Mažinant etatus, naikinant valstybei priklausiusias parduotuves, Elvyra Bickuvienė išėjo į pensiją.
Ištekėjusi Elvyra 1966 m. irgi įsigijo motociklininko teises (1971 m. įsigijo teises vairuoti mašiną).
Broniaus ir Elvyros Bickų dukros ir vaikaitės.
Totoriuose Bickams gimė abi dukros: Diana (Čepukienė, gim. 1965 m. gruodžio 31). Ji, baigusi Kauno Politechnikos institutą, dirba medicinos ir odontologijos įrangos ir medžiagos UAB „Skirgesa“ esančioje Vilniuje. Augina 1995 m. kovo 14 d. gimusią dukrą Austėją.
Po poros metų (1967 m. gegužės 19 d.) gimė antroji dukra – Virginija Šipulskienė. Ji taip pat baigė Kauno Politechnikos institutą ir dirba Panevėžyje Swed banke. Augina 2000 m. vasario 4 d. gimusią dukrą Aušrinę.
Bronius Bickus prisimena, kad abi dukras Pirmosios Komunijos vežė pas buvusį Skapiškio kleboną, tada tik ką iškeltą į Antašavą kun. Juozą Lukšą, kadangi Skapiškio vidurinės mokyklos mokiniai dėl tikėjimo buvo terorizuojami.
Namas Skapiškyje
Prasidėjus melioracijai, valdžia įkainavo Bickų namą Totoriuose ir leido pasirinkti sklypą Skapiškio miestelyje. Gavęs nemažai pinigų už namus Totoriuose, Bronius ėmėsi statybos darbų Skapiškyje: ir darbas vietoje, ir vaikams mokykla vietoje.
Namas Skapiškyje – gražus dviejų aukštų, bet sodietiškas pastatas, išmąstytas paties Broniaus. Pirmiausia šį pastatą Bronius išskaptavo iš medžio ir nusivežė Kupiškin pas architektą, kad tasai nubraižytų projektą. Kai statė namą Skapiškyje, gulti eidavo kas antrą naktį. Į Skapiškį atsivežė ir senąją pirtį.
Tačiau Bronius nesitenkino tik namu Skapiškyje. Kaip rašo Eleonora Vaičeliūnienė (Kupiškėnų mintys. 2007. Rugpjūčio 25. Nr. 96. P. 4) atgavęs žemės nuosavybę Totorių kaimo laukuose, Bronius užsibrėžė buvusios gimtosios trobos vietoje pastatyti nors nedidelį namelį. Prie jo darbavosi dvejus metus, tačiau padarė kaip jam būdinga – labai išbaigtai, kad galėtų ir labai garbingą svečią į tą paminklėlį tėviškei priimti. Šių patalpų prireikia ne tik žmogui po ūkiškų darbų atsipūsti, bet ir derliui laikinai priglausti. O iš toli važiuojantiems pastatas atrodo panašus į šventyklėlę – mečetę...
Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje 2013 m. rugpjūčio 3 d. po šv. Mišių. Iš kairės tremtinė Ona Gruodytė Leknickienė (ištremta iš Užpalių parapijos Musteikių kaimo, sugrįžusi iš Sibiro gyvena Skapiškyje), Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ ir skapiškietis tremtinys Bronius Bickus
Bronius Vertelka rašo (Sidabrinė gija. XXI amžiaus priedas. 2004. Birželio 11. Nr. 2), kad šio namo priemenė tokai didelė, kad joje gali tilpti lengvasis automobilis. Netoli namo – 4 metrų gylio tvenkinys, kuriame plaukioja ne tik žuvys, bet galima ir maudytis. Sulaukęs 60 metų, savo jubiliejui Bronius pasodino ąžuoliuką, vėliau – užveisė sodą.
Ukrainos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Valerijus Žovtenka, 2012 m. gegužės 26 d. Skapiškyje atidaręs parodą „Pažintis su Ukrainos kultūra“ daug bendravo su skapiškėnais. Jį sudomino tautodailininko Broniaus Bickaus skulptūra Maironiui, kitos skulptūros, o taip pat ir Broniaus pagamintas alus, tad ambasadorius mielai klausė tautodailininko pasakojimo. Pasirodo, alų Totoriuose gamino dar Broniaus tėvas Antanas Bickus. Bronius jį pradėjo gaminti po vestuvių, nes turėjo įrankius. Vestuvėms gi alų darė samdytas aludaris. Bronius darė alų iš miežių, apynių ir mielių. Pasakoja, kad ne taip paprasta paruošti gerą salyklą, sudėtingas ir rauginimas...
Bronius ūkininkas
Tačiau ir išėjus į pensiją darbų krūvis nemažėja: reikia prižiūrėti susigrąžintą žemę. 1995 m. lapkričio 30 d. identifikuotas B. Bickaus ūkis (identifikacijos kodas 6488872), išduotas ūkininko ūkio registravimo pažymėjimas ŪO Nr. 0008463. B. Bickaus ūkis išsidėstęs 4 vietose ir apima beveik 18 ha žemės (2001 m. vasario 8 d. registro Nr. 0463): Totoriuose per 12 ha, Skapiškyje apie 2 ha, Misiukiškio kaime – 2, 5 ha ir Skapiškio kaime (už Skapiškio link Pandėlio) beveik hektaras.
Sėkmingam ūkininkavimui Bronius yra klausęs įvairių kursų dėl pieno, augalų apsaugos, karvių bei telyčių šėrimo ir kt. Tą liudija ir B. Bickaus saugomi Kvalifikacijų kėlimo pažymėjimai. Tarkim 2003 m. kovo 24–28 d. Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje tobulino kvalifikaciją pagal neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programą „Tvaraus ūkininkavimo privačiuose miškuose pagrindai“. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas KP Nr. 225619.
2003 m. balandžio 1 – 2 d. tobulino kvalifikaciją pagal neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programą „Augalų apsaugos priemonių naudotojai“. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba B. Bickui įteikė kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą KP Nr. 011368.
2009 m. balandžio 6–7 d. B. Bickus Kupiškyje Viešojoje įstaigoje tęstinio mokymo ir konsultavimo centras, išklausė 14 akademinių valandų mokymo kursus pagal mokymo programą „Pieno kokybės rodiklių gerinimas, vykdant somatinių ląstelių skaičiaus ir bakterinio pieno užterštumo kontrolę ir prevenciją“. Gautas pažymėjimas Nr. 3562.
2009 m. lapkričio 9–10 d. Viešojoje įstaigoje Tęstinio mokymo ir konsultavimo centre išklausė mokymo kursus pagal mokymo programą „Telyčių ir melžiamų karvių šėrimo organizavimas“ (Pažymėjimas Nr. 9, 11, 4999).
Bronius Bickus kalba: „Sudėtinga nedideliame ūkyje auginti javus – nes norint juos parduoti, reikia toli vežti. Be to, reikia turėti kombainą, o samdyti brangu...“ Tačiau jis nenustygsta vietoje: „Judėjimas irgi vaistai“, – sako Bronius Bickus, pasinerdamas į tautodailės darbus, talkindamas Skapiškio bažnyčiai, įsijungdamas į visuomeninę veiklą, aktyviai dalyvaudamas politinių kalinių – tremtinių renginiuose.
Atgal
