VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Asmenybės

07 23. Liepos 14-oji ir profesorius Bronius Dundulis

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Liepos 14-oji – Prancūzijos nepriklausomybės – nacionalinė diena. Visose šalyse įsikūrusios Prancūzijos ambasados šią dieną rengia specialius priėmimus. Tokius priėmimus rengia ir Lietuvos Respublikoje veikianti Prancūzijos ambasada.

Keli faktai iš Prancūzijos istorijos

Pirmoji frankų karalių dinastija (5 a. pab.–8 a. vid.) –  Merovingai. Jos žymiausias atstovas Chlodvigas, valdęs 481–511 metais (nuo 486 m. tapęs frankų karaliumi).

Pagal 843 m. sudarytą Verdeno sutartį frankų valstybė buvo padalinta į tris dalis. Vakarinė dalis tapo Prancūzijos savarankiško politinio vieneto pradžia. Tačiau iki centralizuotos valstybės susidarymo vyko įvairios kovos: tarpusavio ir su kitomis valstybėmis, kraštas nualintas Šimtamečio karo (1338–1453).

1453–1789 m. laikomi ankstyvaisiais naujaisiais laikais Prancūzijoje, kurių pradžią žymi Prancūzijos dalyvavimas Italijos karuose (1494–1559).

Naujas laikotarpis Prancūzijos istorijoje

Liepos 14 diena - Prancūzijos Nepriklausomybės diena – nacionalinė šventė – Prancūzijos revoliucijos pradžia: liudijanti monarchijos pabaigą ir modernios respublikos pradžią. Prancūzijos revoliucija prasidėjo 1789 m. liepos 14 d. Bastilijos šturmu Paryžiuje. Revoliucionieriai norėjo atsikratyti absoliutizmo, kuris valdant Liudvikui XIV-ajam pasiekęs viršūnę, atėjus į valdžią  Liudvikui XVI-ajam pradėjo žlugti. 1791 m. rugsėjo 3 d. priimta nauja Konstitucija panaikino monarchiją Prancūzijoje, o po Tiuilri rūmų šturmo 1792 m. rugpjūčio 10 d. buvo atstatydintas karalius.

Nepriklausomybės šventė

Nepriklausomybės dienos proga Prancūzijos ambasada Lietuvoje kasmet rengia priėmimus, į kuriuos kviečiami ambasados bičiuliai, partneriai, kolegos ir garbūs mūsų šalies žmonėsbei prancūzų jaunimas, su mainų programa atvykęs į Lietuvą.

Prancūzijos ambasados priėmime Liepos 14-ąją – Nepriklausomybės dienai paminėti. Iš kairės: Karolina Masiulytė Paliulienė, Prancūzijos ambasadore Maryse Berniau, medikė Viktorija Mišeikaitė ir dr. Aldona Vasiliauskienė

Jau antri metai kaip Prancūzijos ambasada priėmimą Nepriklausomybės dienos proga organizuoja Prancūzijos ambasadorės Maryse Berniau rezidencijoje Turniškėse. Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje P. Maryse Berniau 2011 m. lapkričio 3 d. įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei.

2013 m. liepos 14 d. vidurdienį, Prancūzijos ambasadorės Maryse Berniau rezidencijoje Turniškėse, nuskambėjus Europos sąjungos ir abiejų valstybių himnams, kuriuos atliko Marijampolės choras, ambasadorė dėkojo susirinkusiems, gyrė Lietuvą puikiai pasiruošus Europos Sąjungos pirmininkavimui ir kvietė svečius vaišintis prancūziškos virtuvės gardėsiais.

Popietei įpusėjus virš ambasadorės rezidencijos praskrieję naikintuvai pagerbė Prancūzijos valstybinę šventę.

Prancūzijos dėmesys istorikui prof. Broniui Dunduliui.

2013 m. liepos 14 d. Prancūzijos nepriklausomybės dieną su Prancūzijos ambasadore buvo galimybė pakalbėti apie kupiškietį prof. Bronių Dundulį, bei prieš ketverius metus Kupiškyje vykusios konferencijos medžiagos išleidimą.

Prof. B. Dunduliui 2000 m. liepos 5 d. – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo minėjimo iškilmių išvakarėse –  tuometis Prancūzijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Michel Touraine įteikė Prancūzijos Nacionalinių nuopelnų Komandoro laipsnio ordiną, kuriuo B. Dundulį 2000 m. apdovanojo Prancūzijos Prezidentas. Garbingas apdovanojimas Lietuvos istorikui suteiktas už nuopelnus istoriografijos mokslui ir ypač už darbus, skirtus Napoleono kompanijai ir jo žygiui į Lietuvą, už Lietuvos istorinių ryšių su Europos valstybėmis, ypač su Prancūzija, atskleidimą. Be to, B. Dundulis buvo prie Lietuvos–Prancūzijos asociacijos kūrimo ištakų, 1993 m. pirmoje šios asociacijos konferencijoje išrinktas Lietuvos–Prancūzijos draugijos garbės pirmininku.

Primintina, kad 2009 m. gegužės 6 dieną Kupiškyje buvo organizuotos Istorijos dienos, skirtos prof. Broniaus Dundulio (1909 11 26–2000 09 01) gimimo šimtmečio ir Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui paminėti. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimą skaitė Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Fransuazas Lomanjė (Francois Laumonier), šias pareigas ėjęs 2008–2011 m.  Po konferencijos Prancūzijos ambasadoje įvyko susitikimai, kuriuose dalyvavo Kupiškio meras Jonas Jarutis, mokslininkai. Kalbėta apie pranešimų – konferencijos medžiagos išleidimo lietuvių ir prancūzų kalbomis galimybes ir poreikį. Tačiau keitėsi kultūros atašė, o vėliau ir ambasadoriai, tad ir knygos išleidimo klausimas buvo atidėtas.

Liepos 14 d. pokalbyje su Prancūzijos ambasadore Maryse Berniau ir p. Karolina Masiulyte – Paliuliene (susigrąžinusia ir atgaivinusia savo senelio knygininko ir knygnešio Juozo Masiulio (1864 03 07–1940 03 26) knygyną Panevėžyje) vėlgi grįžta prie konferencijos, skirtos prof. B. Dundulio gimimo šimtmečiui, medžiagos išleidimo. Pasirodo B. Dundulio knygą „Napoleonas ir Lietuva 1912 m.“ (344 puslapių monografija išleista Paryžiuje, prancūzų kalba 1940 m.) gerai žino ir ja gėrisi Prancūzijoje augusi Karolina Paliulienė, tad susidomėjo ir apie Kupiškyje vykusios konferencijos pranešimų išleidimą.

Prof. B. Dundulio disertacijos

Aukštaitijos krašto sūnus istorikas profesorius B. Dundulis (parašęs 12 knygų) žinomas Napoleono laikų ir feodalizmo laikotarpio Lietuvos istorijos tyrinėtojas.Gavęs Lietuvių katalikų mokslo akademijos stipendiją (rėmė ir kupiškietis dėdė prelatas Povilas Pukys, 1883 12 12–1913 05 26–1964 08 22, Žemaitijoje pastatęs tris bažnyčias, iškentęs Sibiro kančias, palaidotas Žemaičių Kalvarijoje), 1933–1940 metais istorijos žinias gilino Sorbonos universitete. Nuo 1936 metų gavo Prancūzijos stipendiją. Tai pirmasis lietuvis istorikas Sorbonos universitete. Aukščiausiu laipsniu apgynęs istorijos daktaro disertaciją B. Dundulis 1941 metais grįžo į Lietuvą. Dirbo Vilniaus dailės muziejuje, Vilniaus miesto archyve, tačiau svarbiausias pedagoginis ir mokslinis darbas vyko Vilniaus universitete.

Dar sovietmečio laikais, niekada nepataikavo valdžiai, neieškojo prieglobsčio partijoje – nei jis, nei jo žmona profesorė Pranė Dundulienė (1910 02 12–1991 02 27) niekada nebuvo komunistų partijos nariais. Žymiausių įvairių šalių mokslininkų aukštai įvertintą disertaciją apie Napoleono laikus, atsisakydamas pakeisti ir papildyti marksizmo – leninizmo teorija, B. Dundulis geriau sutiko iš naujo rašyti kitas naujas dvi disertacijas (kandidatinę „Lietuvos diplomatinė ir ginklo kova su vokiečių ordinu ir sąjunga su husitais (1410–1422)“ ir daktarinę „Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo XV a.“). 1969 m. Broniui Dunduliui suteiktas profesoriaus vardas (praėjus beveik 30 metų nuo disertacijos gynimo ir daktaro vardo suteikimo Paryžiuje)...

Bronius ir Pranė Dunduliai – abu vyras ir žmona profesoriai – tačiau nei vienas nepriklausė komunistų partijai - tai buvo unikalus atvejis sovietmečiu... Šie faktai buvo įdomūs ir svarbūs pašnekovams Prancūzijos ambasadoje.

Atgal