Asmenybės
08 13. Žmogaus gimimas vainikuotas pasaulio šviesai...
Birutė Silevičienė
Kostas Fedaravičius - Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas, jos įkūrėjas , išauginęs būrį poetų, prozininkų, publicistų, vedantis kūrėjus į minčių šviesą, kviečia ieškoti ir matyti tai, kas džiugina žmogų, padeda atsiskleisti kūryboje. Poetas, prozininkas, publicistas, knygų leidėjas ir redaktorius, „Dobilo leidyklos“ Jonavoje direktorius, žurnalistas.
Kostas Fedaravičius – šeimos žmogus. Puikus vyras, tėvas ir senelis, kurį gerbia ir myli šeima, artimieji. Ištikimoji žmonelė Pranutė Fedaravičienė – jo kūrybos ir darbų įkvėpėja. Petys į petį, žingsnis po žingsnelio vis kartu keliaujantys gyvenimo keliu, nudirba daug darbų KRS labui ir dar suranda laiko išleisti ir savo gražiuosius sonetus, prozos rinkinius ir t.t.
Kosto Fedaravičiaus išleistos knygos:
1.Tu – moteris (1992),
2. Man reikia tavęs (1992),
3. Ateik (1993),
4. Vilniaus sonetai (1993),
5. Atsisveikinimas gruody (1994),
6. Mielas Bičiuli ir Broli (1998),
7. Mano tėviškė – Rojaus kampelis (1998),
8. Jonaviečiai (1999),
9. Pasvalio molio grumstas (2005),
10. Sklėriškio sonatos (2006),
11. Tu – moteris (2007),
12. Iš vasaros (2008),
13. Abraomas Kulvietis (2010),
14.Sklėriškio atžalos (2011),
15. Martynas Mažvydas (2013).
Laikau savo rankose autoriaus naują istorinę sonetų kroniką-romaną „Martynas Mažvydas“ - dar spaustuvės dažais kvepiančią knygą, išleistą „Dobilo leidykloje“ Jonavoje. Leidybą rėmė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.
„Martynas Mažvydas“ – sonetų romanas-kronika apie sudėtingą epochą ir Martyno Mažvydo gyvenimą bei veiklą Lietuvoje ir Prūsijoje.
Autorius šios knygos rašymui atidavė 30 metų. Po žodelį, po sakinėlį nagrinėjo istorinius faktus ir dėjo į stalčių, o atsiradus rėmėjui, knygą išleido.
Autorius rašo: „Martynas Mažvydas – raštijos lietuvių kalba pradininkas, pirmosios lietuviškos knygos autorius ir parengėjas, giesmių kūrėjas, vertėjas, liuteronų kunigas.
Tiksli gimimo data nežinoma, spėjama, kad Martynas Mažvydas gimė apie 1510 m. Žemaitijoje, kad jis kilęs iš smulkiųjų bajorų.
Martynas Mažvydas mokėsi Karaliaučiaus universitete. Studijų metais parengė pirmąjį lietuvišką katekizmą. Baigęs universitetą, įšventintas į kunigus, dirbo Ragainės parapijos klebonu. Su Karaliaučiumi ir Ragaine susijęs jo gyvenimas ir veikla.
Martynas Mažvydas mirė 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje.
„Katekizmo“ autorius gyveno ir veikė sudėtingoje ir prieštaringoje epochoje, kuri vaizduojama sonetų romane-kronikoje „Martynas Mažvydas“. Romano veikėjai – Martynas Mažvydas, Elžbieta Kulvietienė, Prūsijos kunigaikštis Albrechtas, kiti... Per būtį su jais atsiskleidžia Martyno Mažvydo gyvenimo būdas, sangvino charakteris, jo požiūris į pagonybę ir lietuvybę, valdžią ir tikėjimą, mokslą ir švietimą, moralę ir kultūrą. Tai pirmas lietuvių literatūroje sonetų romanas-kronika apie M.Mažvydą, jo ištikimybę lietuviškam žodžiui ir meilę Lietuvai“.
Pateikiu ištrauką iš sonetų romano-kronikos:
Istorikas
(Taip buvo, taip yra, taip galėjo būti...)
Mažvydas savo laikui didus ir menkas,
Regiu, kaip gyvenimo jo teisti renkas.
Jie nori Mažvydo darbų nematyti
Ir jį iš lietuviško žodžio Tėvynės išvyti.
Nors taip padaryti lig šiol nepavyko,
Lietuviškas žodis uždėjo perlų vainiką,
Lietuviškais žodžiais katekizmas kalba,
Kas gi gali nuveikti jo atliktą darbą?
Kas gi gali pažeminti jo orų autoritetą,
Ir hercogo atsakomybę jam patikėtą?
Jam reikėjo praeiti kančių labirintą
Ir parodyt, kaip žodžiai lietuviški švinta.
Jis misiją hercogui garbingai atliko,
Neprašė laurų, tik rūbų dėl kūno pliko.
Mažvydas – žvaigždė, ji nenukrito,
Ji – šviesa ankstyvo pavasario ryto,
Ji nušvito virš būties stogo kiauro,
Jis – Ikaras nelaisvėje Minotauro.
Iš Minotauro rūmų jisai išskrido,
Lietuviškas žodis drąsiai pragydo,
Mažvydo žodis – baltas paukštis,
Negąsdina žemės trauka ir aukštis.
Ir tęsias Mažvydo skrydis lig šiolei,
Traukia lietuvišką žodį mėlyni toliai.
Mažvydo žodis per Lietuvą skrenda
Ir kuria šviesos, ir teisybės legendą.
Lietuviškam žody – šviesa Aušrinės,
Ji gyva kaip riekė mūs kasdieninės.
Ačiū garbiam sonetų romano-kronikos „Martynas Mažvydas“ autoriui Kostui Fedaravičiui už išsamų ir kruopštų istorinio laikotarpio faktų, kuriems virš 500 metų, atskleidimą. Jūs parašėte knygą – žodinį paminklą Martynui Mažvydui, kurio niekas nesunaikins. Jis – Lietuvos žmonių istorijos šviesai, kaip ir Martyno Mažvydo „Katechismusa prasty žadei“ – „neprasmego laike skradžiai...“ – K.F.
Džiaugiuosi, kad ir Jūsų gimimas vainikuotas pasaulio šviesai! Lietuviškas žodis Jums – šventas, nesunaikinamas, prasmingas, skambus, melodingas, lydi nuo lopšio, Jūs sugebate išgauti jo skambesį...
Atgal
