Asmenybės
09 10. Rugėjis – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mėnuo
Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
1875 m. rugsėjo 10 d. senuoju stiliumi, o dabar 22-ąją, atmename Varėnoje gimus genialiam kūrėjui, kompozitoriui ir dailininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Adelės Marijos Magdalenos Radmanaitės ir Konstantino Čiurlionių šeima su pimagimiu Kastuku iki 1877 m. gyveno Ratnyčioje. Čia tėvas vargoninkavo. Sekančiais metais persikėlė į Druskininkus. Ir taip lenkiškas intarpas dzūkų žemėje tapo viso Čiurlionio gyvenimo Pažadėtoji žemė, kurios jis ilgėjosi, kurion traukė iš visų pasviečių, kuri jį maitino neišsemiamomis gamtos brangenybėmis, brandino kūrybos idėjas. Laiške Povilui rašęs, kad nusprendė „visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai“.
Ar jau ruošiasi jo Tėviškė vos už pusantrų metų minėti Lietuvos pasididžiavimo, genijaus 140-ąsias gimimo metines? Ar tam ruošiasi Lietuva?
Pirmą kartą Lietuvos spaudoje publikuojama Idos Krehm nuotrauka
Nusikelkime į M. K. Čiurlionio šimtmečio jubiliejinius metus. Pasižvalgykime po tolimų JAV lietuvių siekinius tų, 1975-ųjų metų kultūrinį gyvenimą paženklinti Čiurlionio ženklais. Planuoti koncertai, parodos, paskaitų ciklai. Per vietines radijo stotis buvo transliuojama M. K. Čiurlionio muzika. Greta sukaktuvininko kūrinių skambėjo ir kitų lietuvių kompozitorių kūryba. Tuo buvo siekiama garsinti Lietuvos vardą. Išeivijos menininkai buvo skatinami įsijungti į šią veiklą ir priminti kitataučių visuomenei kokia iškili yra lietuvių tauta. Ji didi, nes „tautos, kurios neturi savo kūrėjų, menininkų, žymių mokslininkų, yra dar primityvios ir mažai vertinamos. Jas garsina kūrėjai...“ – skaitome Amerikoje leidžiamame žurnale „Muzikos žinios“ (1975, lapkritis/gruodis, nr. 4). Buvo rašome, kad jau radosi pianistų kitataučių, kurie tuo metu jau buvo susidomėję M. K. Čiurlionio kūryba. Minima su į JAV emigravusiu leidyklos „Patria“ įkūrėju susirašinėjusi Šveicarijoje gyvenanti pianistė Ida Krehm. Pabandžiusi Čiurlionio kūrinius skambinti jubiliejiniais metais, 1981 m. J. Lenktaičiui rašė. kad norėtų atlikti visus kūrinius fortepijonui, o 1982 m. įrašyti septyniolika preliudų, varijacijas.
Amerikos lietuvių jaunimui M. K. Čiurlionis buvo visai nežinomas. O dabar visas „tas čiurlioniškos kultūros kompleksas išjudino visus kultūrininkus į naują kūrybinį dinamizmą, išjudino ir chorus, kurie turėjo rengtis jo koncertams [...] Taigi, Čiurlionio metai mus pačius savo tarpe glaudino, skatino kūrybai, mum patiem labiau išryškino Čiurlionį ir jo kūrybą. Čiurlionio metai Lietuvos vardą nunešė per visq pasaulį.“
Paminėti Čiurlionio šimtmetį ypač aktyviai ruošėsi Niujorke. Vaižganto kultūros klubas sudarė specialų komitetą. Jo nariai tapo Vargonininkų-muzikų sąjungą atstovavę Algirdas Kačanauskas, Vytautas Kerbelis, Dailininkų sąjungos Niujorke nariai Vytautas Kazimieras Jonynas ir Vytautas Kašuba, Vaižganto kultūros klubo nariai Paulius Jurkus ir Jonas Rūtenis. Šis išrinktas sekretoriauti, o šimtmečio pasirengimo komiteto pirmininku patvirtintas V. K. Jonynas.
Šio organizacinio komiteto pastangomis šventė įvyko 1975, paskelbtaisiais Čiurlionio metais, spalio 18, 19 d. Kultūros židinyje. Viena diena buvo skirta kompozitoriaus kūrybai, kita – dailei.
Čiurlionio kūrinius Niujorke skambino pianistė Ida Krehm. Toronte pluoštą kūrinių įrašė radiofono studijoje. Mažojoje Židinio salėje surengta 54 M. K. Čiurlionio kūrinių reprodukcijų paroda. Parodyti ir du V. K. Jonyno turimi originalai, kuriuos dailininkas buvo pirkęs Vokietijos antikvariate. Paroda buvo gausiai lankoma. Siekta, kad joje pabuvotų kuo daugiau jaunų žmonių. Todėl ypač laukiami svečiai buvo lituanistinės mokyklos pedagogai ir moksleiviai. Parodą komentavo P. Jurkus.
Nuotraukoje – M. K. Čiurliono kompozicijos eskizas. Popierius, pieštukas, 1909 m.
Pagrindiniai renginiai pavadinti Akademija. Iškilmingai atidaryta spalio 18 d. Kultūros židinyje. Scenos viduryje raudonos juostos vertikalėje pakabintas V. K. Jonyno sukurtas M. K. Čiurlionio portretas (lino raižinys). Greta – per visą scenos aukštį – tautinė juosta. Atsidarius scenai, prie jo uždegta simbolinė didžiulė atminimo žvakė, įneštos gėlės. Aktorius Henrikas Kačinksas perskaitė M. K. Čiurlionio laiškų, kitų rašytų tekstų fragmentus. Fone skambėjo M. K. Čiurlionio muzika. Vakaro tema pasirinktas žmogaus kelionės žemėje leitmotyvas.
Į sceną pakviestas renginio garbės prezidiumas: J. Žilevičius, A. Visminas, S. Santvaras, J. Augaitytė, A. Kačanauskas, V. Jonuškaitė-Leskaitienė, kurios kelionę net iš Santa Barbaros apmokėjo dr. Jonas Paulius Lenktaitis.
Tėvas Leonardas Andriekus sukalbėjo invokaciją, vakarą pradėjo generalinis konsulas Anicetas Simutis. Lietuvos himnu buvo baigta oficiali dalis. Antrojoje dalyje pranešimus su atitinkamomis garsinėmis ir vaizdinėmis iliustracijomis skaitė muzikas Vytautas Strolia ir dailininkas V. K. Jonynas. M. K. Čiurlionio dailės kūryba buvo rodoma skaidrėmis, kurias komentavo dailininkė Aleksandra Kašubienė.
Pirmoji diena baigėsi vaišėmis.
Spalio 19oji diena numatyta M. K. Čiurlionio kūrinių koncertui. Jį pristatė Vargonininkų-muzikų sąjungos pirmininkas A. Kačanauskas. Dainavo Niujorko vyrų choras „Perkūnas“. V. Daugirdas dirigavo dvi dainas: „Kaip mes augom“ ir „Kelk, dukrele“. Dešimt preliudų skambino pianistė Aldona Kepalaitė. Gausiai publikai ypač įspūdingai, pirmą kartą JAV, skambėjo 36-oji psalmė. Giedojo ansamblis: Jūratė Veblaitytė-Lichfield, Irena Stankūnaitė-Silva, Ona Zubavičienė, Marian Skabeikis, Vytautas Strolia, Povilas Dulkė, Petras Tutinas. Algirdas Kačanauskas ir Philip Skabeikis.
Buvo atliktas ir M. K. Čiurlionio styginis kvartetas c-moll. Grojo įvairiataučių muzikų ansamblis: Izidoriaus Vasyliūno Bostone suburtas kvartetas, kurio smuikų partijos buvo dubliuotos. Pirmieji smuikai: Izidorius Vosyliūnas ir Cynthia Prescott, antrieji – Linda Nichols ir Donna Youngblood, altas – prof. Alfred Maleson, violončelė – Joyse Irons.
Šešias M. K. Čiurlionio harmonizuotas dainas atliko Vytauto Kerbelio ir Vinco Mamaičio diriguojamas jungtinis choras. Į jį susibūrė Angelų Karalienės parapijos choras (vadovas Albinas Prižgintas), Apreiškimo parapijos choras (vadovas A. Kačanauskas), Šv. Petro ir Povilo parapijos choras (vad. Vincas Mamaitis), Viešpaties Atsimainymo parapijos choras (vad. V. Kerbelis). Albinas Prižgintas akompanavo 133 dainininkų kolektyvui. Skambėjo M. K. Čiurlionio harmonizuotos dainos: „Prapuoliau, motule“, „Bėkit, bareliai“, „Anoj pusėl Nemunėlio“, „Siuntė mane močiutė“, „Aš prašiau Dievą“, „Šėriau žirgelį“.
Vakaro metu buvo įteiktos trys Čiurlionio metų premijos. Jų fundatorius, mecenatas, laureatams paskyręs 1500 dolerių – dr. J. P. Lenktaitis. Jam 2013 metais būtų sukakę 100 metų. Konkurso eigą organizavo Vargonininkų-muzikų sąjunga. Iki rugsėjo 22-osios, M. K. Čiurlionio gimtadienio, buvo gauti aštuoni kūriniai.
Konkursas buvo slaptas. Pirmąją premiją tuosyk laimėjo kompozitorius Julius Gaidelis (pseudonimas A. Tolis) už „Lietuvišką rapsodiją“ fortepijonui. Antrąją V. Kerbelis (pseudonimas Paklydęs varpas) už „Lietuvišką siuitą“ ir trečiąją sesuo kazimierietė Marija Bernarda (Marija Venskutė, pseudonimu M. Kolibris) už „Fantaziją liaudies tema“.
M. K. Čiurlionio minėjimai buvo surengti Detroite ir Čikagoje.
Laikas bėga. Gal nereiktų rengti eilinio fejerverkų šventės, o už tuos į orą išmestus pinigus surenkime festivalį, skirtą pagerbti, apie Lietuvą pasaulyje savo kūryba bylojantį genijų.
Atgal
