Asmenybės
08 20. Tautodailininkas Bronius Bickus
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Skapiškio miestelį (Kupiškio r.) garsina čia vykstantys liaudies teatrų „Pienių (medus, vynas ar pūkas)“ festivaliai, kuriuos geba suburti Kupiškio Kultūros centro Skapiškio kultūros namų režisierė Vita Vadoklytė; renginiai Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui, tarp istorinių vietovių garsus Švedukalnis, architektūros paminklai: Blaivybės paminklas, paminklas Pirmosioms Misijoms, vienuolių domininkonų pastatyta Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia; tautodailės darbai: koplytstulpis Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui, Rūpintojėlis pirmajai piligrimystei, minint arkivyskupo M. Reinio 60-ąsias mirties metines ir daug darbų, kuriuos miesteliui yra padovanojęs tautodailininkas Bronius Bickus: paminklas Maironiui, Šventųjų Petro ir Povilo skulptūros bažnyčios frontono nišose, kryžius, muzikantai bei kiti.
B. Bickus saugo LTSR Liaudies meno draugijos Panevėžio skyriaus nario pažymėjimas Nr. 1815, liudijantį, kad jis nuo 1979 m. iki 1988 m. – sąjūdžio kilimo pradžios – priklausė meno draugijai.
B. Bickus – Skapiškio puošėjas
Žurnalistui Rimantui Urbonui 1963 m. atsilankiusiam pas jį Totoriuose pasakojo: „Gal iš viso nebūtų tų drožinių, jei ne aplinkybės. Kokiais 1960 metais susilaužiau koją. Mėnesį laiko varčiausi lovoje kaip niekam tikęs rąstas. Ką tokiu atveju veikti? Pradėjau skaptuoti liepos pliauską. Išėjo visai padorus kalnų ožys. Vėliau išdrožiau stirnų šeimą, „Žmogaus ir lokio dvikovą“, „Sunkias pagirias“, - statulėlę, vaizduojančią, kaip žmona karšia pagiriojančiam vyrui kailį. Tai buvo darbas, susilaukęs populiarumo, nes žmonės, matyt, už viską labiau mėgsta humoristinį temos sprendimą. Darbais susidomėjo Kupiškio muziejus. Kai kurie drožiniai kieminėjo respublikoje įvairiose parodose. Ir tai – Kupiškio muziejaus dėka“(R. Urbonas. Maži mediniai stebuklai // Komunizmo keliu. Lietuvos komunistų partijos Kupiškio rajono komiteto ir Kupiškio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos organas. 1973. Sausio 16. Nr. 6. P. 2).
Dera priminti, kad Bronius Bickus jau Sibire vaikams pradėjo gaminti ragatkes, pistoletus: žaislų nebuvo ir tėvai juos pirkdavo. Tuokiu būdu Sibire Bronius papildydavo varganas šeimos pajamas...
Tautodailininkas Bronius Bickus sėdi tarp savo išdrožtų muzikantų. Stovi iš kairės: Lietuvos katalikių moterų sąjungos pirmininkė Dalia Batutienė, jos pavaduotoja Jolanta Žakaitienė, Broniaus žmona Elvyra Bickuvienė ir vyriausioji Bickų dukra Diana Čepukienė. Nuotraukos iš dr. Aldonos Vasiliauskienės asmeninio archyvo
Šventųjų Petro ir Povilo skulptūros
Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios frontoną puošia Šventųjų Petro ir Povilo skulptūros. 1997 m. senosios medinės skulptūros „dingo“, nenaudėlių nesurado ir policija. Tada 2004 metais tautodailininkas Bronius Bickus autentiškųjų skulptūrų pavyzdžiu šventųjų skulptūras nuliejo iš betono ir padovanojo Bažnyčiai ir tikintiesiems, sakydamas: „Jau niekas jų nebepavogs“. Skulptūras Šv. Petro ir Povilo atlaiduose (2004 m. liepos 4 d.) pašventino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, meldėsi ir tuometinis Skapiškio klebonas kan. Povilas Varžinskas (1922 11 25–l948 12 19–2012 07 31).
Skulptūra Maironiui
2012 m. Skapiškyje minint tautos dainiaus Maironio (Jono Mačiulio, 1862 10 21–1891–1932 06 28) 150-ąsias gimimo metines tautodailininkas, Sibiro tremtinys Bronius Bickus visą pavasarį įtemptai dirbo ir sukūrė koplytstulpį Maironiui ir jo baladei apie nuskendusį Skapiškio varpą, kurį padovanojo miesteliui. Kaip rašė Ingrida Nagrockienė (Kupiškėnų mintys. 2012 m. gegužės 29. Nr. 61. P. 3) „tautodailininkas Bronius Bickus savo darbu stengėsi įprasminti Skapiškiui sukurtą Maironio baladę „Užkeiktas Skapiškio varpas“.
2012 m. gegužės 26–27 d. tarptautinis liaudies teatrų festivalis „Pienių vynas“ pradėtas minėto koplytstulpio atdengimu ir pašventinimu (pašventino tuometinis klebonas kun. Zenonas Navickas).
2012 m. gegužės 26 d. koplytstulpio, skirto Maironio 150-osioms gimimo metinėms atidengimo proga festivalio „Pienių vynas“ režisierė Vita Vadoklytė tautodailininkui Broniui Bickui padovanojo albumą, kuriame jo nuotraukos. Tai įvairių renginių unikalios akimirkos, sumaniai užfiksuotos fotografo Andriaus Jankaičio.
B. Bickaus skulptūros puošia Skapiškio kultūros namus, biblioteką. 2013 m. vasarą Skapiškio bibliotekai B. Bickus padovanojo žmogaus dydžio skulptūrą „Bibliotekininkė“. Ji rankoje laiko knygą, kurios viršelyje įrašas „Skapiškis 2013“.
Bronius Bickus su straipsnio autore prie paminklo Maironiui. Kairėje pusėje tolumoje stovi iš kairės Renata Janionienė ir Sigutė Zmiejauskienė
Skapiškio tautodailininkas prisidėjo ir prie Blaivybės paminklo atstatymo (1990 m.), ir paminklo skapiškėnams, žuvusiems už Tėvynę (1996 m.) bei kitų paminklų statybų...
Nepriklausomybės pradžioje buvo restauruotas paminklas „Pirmosioms misijoms 1387–1787 m. atminti“. B. Bickus šiam Misijų paminklui sutvirtino viršuje numuštą kryžių. Paminklą 1990 m. pašventino vysk. Juozas Preikšas.
Blaivybės paminklas Skapiškyje
Atstatyti Blaivybės paminklą iniciatyvos ėmėsi skapiškėnai: Stanislova Mažeikytė, liaudies menininkas Bronius Bickus, Ona Leknickienė (tremtinė), Juozas Misiūnas (gimęs Bajorų kaime, gyvenantis Panevėžy).
Vilniaus paminklų restauravimo – projektavimo instituto architektas Rimas Valeckas (buvęs skapiškėnas, Adelės Mažeikytės – Valeckienės sūnus), remdamasis senomis nuotraukomis (fotogrametriniu būdu) bei žmonių atsiminimais parengė projektą.
Paminklą pastatė panevėžietis Povilas Maselis su padėjėjais: sūnumi Rimvydu ir skapiškiečiu Antanu Survila. Blaivybės paminklo statybos darbais rūpinosi Bronius Bickus.
Paminklo statybai visas medžiagas ir transportą davė Skapiškio kolūkis (pirmininkas Algirdas Notkus).
1991 m. gegužės 25 d. datuotas segtuvas „Blaivybės paminklo atstatymo istorija“, kurio priešpilyje įrašas: „Broniui Bickui, Dėkoju už bendradarbiavimą, rūpestį ir darbą, atstatant Blaivybės paminklą. O ši istorija tegul tai primins. Mažeikytė. Skapiškis. 2000 03 15“. Paskutiniame priešlapyje įrašyta:
„Blaivybės paminklo istorijos originalas atiduotas Skapiškio bažnyčios klebonui Varžinskui. Nuorašai yra šeši. Vienas Blaivybės paminklo istorijos nuorašas įmūrytas į paminklą (nišoje viršuj kryžiaus). Kiti nuorašai yra: Skapiškio bibliotekoje, pas Mažeikytę, Bickų B., Misiūną J., Kinderytę N. Skapiškis, 2000 04 04“.
Segtuve 33 lapai, kuriuose aprašyta Blaivybės paminklo istorija (pastatytas 1862 metais, paminklą pašventino vyskupas Motiejus Valančius; pirmąsyk Skapiškyje vyskupas apsilankė 1858 m. pašventinti buvusios domininkonų bažnyčios ir atiduoti ją parapijai, nes parapijinė bažnyčia jau griuvo).
Įdėtos Blaivybės paminklo nuotraukų kopijos: iki 1936 m. remonto, po remonto ir 1990 m. jį atstačius.
Sužinome, kad atstatytą Blaivybės paminklą pašventino tuometinis Kupiškio dekanas mons. Klemensas Gutauskas (1915 11 28–1941 02 26–2002 08 19) 1991 m. gegužės 19 d. Įdėtos 5 nuotraukų faksimilės iš paminklo šventinimo apeigų.
Kiekvienas, aukojęs Blaivybės paminklo atstatymui Skapiškyje 1990 m., gavo organizacinio komiteto parengtas vardines padėkas, kuriose nurodyta ir paaukota pinigų suma (tuomet dar rubliai). Yra dokumentų skyrelis, kuriame periodinės spaudos dviejų straipsnių, skirtų paminklui bei jo šventinimui, kopijos: Stasės Mažeikytės „Ar vėl Blaivybės paminklas stovės Skapiškyje?“ (Atgimimas. 1990. Gegužės 16–23. Nr. 19) ir Zitos Staškūnienės „Žolynų ir blaivybės šventė“ (Kupiškėnų mintys. 1991. Gegužės 25. Nr. ?? P. 1–2).
Dar vienas skyrius „Blaivybės paminklo statybai surinktų pinigų sąrašai ir statybos darbų ataskaitos“. Sąrašuose (lentelėse) aukojusių pavardės ir vardai, aukota suma skaičiais ir žodžių bei parašai, kitose lentelėse yra ir aukotojo gyvenamą vietą, ir kilmės vietovę liudijanti grafa (10–25 lapai prirašyti abiejose pusėse). Aukos rinktos ne tik Skapiškio miestelyje, jo aplinkiniuose kaimuose, bet ir iš skapiškėnų, gyvenančių Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir kitų Lietuvos vietų. Kai kurių aukotojų, įrašytų į bendrus aukotojų sąrašus, pinigai buvo atsiųsti paštu – 28 lape kvitų kopijos.
26 lape surašytos aukų rinkėjai (rinkimą organizavo S. Mažeikytė) ir nurodyta surinkta pinigų suma: Bronius Vasalauskas (589 rub.); Eugenija Naujikienė (517 rub.); Juozas Misiūnas (2585 rub.); Algimantas Sakalauskas, Kazimieras Čepukas ir Irena Šliekienė (1156 rub.); Antanas Merkys (136 rub.); Stasė Kandzerskaitė – Junokienė (115 rub.); Adelė Valeckienė (100 rub.); Nijolė Kinderytė (1710 rub.); Stanislova Mažeikytė (8671,41 rub.) – jai pinigus padėjo rinkti Ona Leknickienė ir Saverija Balčiūnaitė. Iš viso surinkta 15579, 41 rub.
Iš kairės: Bronius Bickus ir Onutė Leknickienė Lietuvostremtinių,politinių kaliniųir laisvės kovų dalyviųsąskrydyje„Su Lietuva širdy“Ariogaloje 2013 m. rugpjūčio 3 d.su Lietuvos skautų sąjungos vadove Dalia Tarailiene ir skautais
Yra įrašai: pavardės, pinigų suma ir gautų pinigų suma – už Blaivybės paminklo atstatymui atliktus darbus, o 32 lape „Skapiškio Blaivybės paminklo statybai surinktų pinigų ataskaita“, kurią pasirašė komisija: Skapiškio apylinkės viršaitis Jonas Jarutis, Skapiškio apylinkės deputatė Ona Leknickienė ir Skapiškio gyventoja Saverija Balčiūnaitė. Iš surinktų pinigų likę 430,61 rub. atiduoti paminklo tremtiniams statybai. Minėtame 1991 m. gegužės 19 d. dokumente įrašyta, kad „Visas statybines medžiagas ir transportą medžiagoms suvežti davė Skapiškio kolūkis nemokamai“. 1994 m. spalio 20 d. pastaboje pažymėta, kad „Blaivybės paminklui surinktų pinigų likutis 430, 61 rub. buvo pakeistas penkiais litais, kurie atiduoti Skapiškio bažnyčiai.
Paskutinio 33 lapo antroje pusėje įrašyta: „Ši surinkta medžiaga tai ne tik Blaivybės paminklo atstatymo istorija. Svarbiausia nepamiršti tų, kas prisidėjo prie Blaivybės paminklo atstatymo pinigais arba darbu ir kur buvo išleisti surinkti pinigai atstatant šį paminklą.
Nuoširdžiai dėkoju visiems, kas prisidėjo prie Blaivybės paminklo atstatymo. Mažeikytė“.
Paminklą statė Povilas Maselis, talkinant Broniui Bickui pagal Vilniaus architekto Rimo Valecko projektą, kuris parengtas remiantis senomis nuotraukomis bei žmonių atsiminimais.
Bronius Bickus padarė Blaivybės paminklui metalinį kryžių (paminklo viršuje), Jėzaus Širdies ir Rūpintojėlio skulptūrėles ir kryžių nišoje, kaip rašo S. Mažeikytė: „įdėdamas į jas savo širdies šilumą ir meilę atgimstančiai Tėvynei Lietuvai“ (1 l. a. p.).
Paminklas skapiškėnams, žuvusiems už Tėvynę
1996 m. paminklas skapiškėnams, žuvusiems už Tėvynę, pastatytas – Skapiškio parapijos kapinėse, pašventino kan. Povilas Varžinskas (1922 11 25–l948 12 19–2012 07 31). Tai kryžius ir šalia jo didžiulis, paties B. Bickaus surastas ir į kapines atvežtas akmuo, prie kurio pritvirtinta lenta.
2008 m. žurnalistui Rimantui Urbonui B. Bickus, kalbėdamas apie savo darbus, geriausiai vertino Skapiškio parapijos naujose kapinėse jo iniciatyva įrengtą memorialą: kryžių ir akmenį, kurių lentose iškalti žodžiai: „Skapiškėnams, žuvusiems už Tėvynę, mirusiems už jūrų ir Sibiro platybėse. Ir tiems, kurių amžinojo poilsio vieta nežinoma. Ir tiems, kurie jau užmiršti“. (R. Urbonas. Ilga pažintis su Broniumi Bickumi // Kupiškėnų žinios. 2008. Gegužės 22. Nr. 56. P. 4).
Įrašai akmenyse
Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje Politinių kalinių ir tremtinių Kupiškio skyriaus tarybos iniciatyva buvo pradėtas statyti paminklas (tautodailininkas Leonas Perekšlis). Paminklas pastatytas iš lauko akmenų, kurie byloja apie tėvų, brolių ir seserų atminimą. Prie jų vardų, pavardžių, tremties ar žūties datų surašyti Vorkutos, Krasnojarsko, Tomsko, Irkutsko, Jakutijos pavadinimai. Tai paminklas, kuris neliudija čia esant žuvusiųjų kūnus, o tik žymi gyvųjų pagarbą jiems. Akmenų paminklas primena tvirtą uolos nuolaužą, kurios viršūnėje stiebiasi trys metalo strypai: tėvo, motinos ir vaiko įvaizdis. (D. Baronienė. Į paminklą – po širdies dalelę // Kupiškėnų mintys. 1991. Liepos 27. Nr. 54. P. 1). Šiame paminkle ir trys paties B. Bickaus iškalti ir atvežti akmenys su tėvo – Antano Bickaus, motinos Adelės Bickienės ir jo paties vardais. Paminklą 1992 m. birželyje pašventino Kupiškio Garbės pilietis tuometinis Kupiškio klebonas, kan. Kazimieras Baronas (1927 12 05–1957 04 17–2008 06 08). (V. Dotaitė. Kryžiaus kelią apmąstant // Kupiškėnų mintys. 1992. Birželio 20. Nr. 48. P. 1).
Ateities planai
Broniui Bickui vis knieti pastatyti paminklą skautams, tačiau gerai neprisimena, kaip jis atrodė – prisimena, kad jis stovėjo prie šventoriaus tvoros ir buvo spalvotas – gražios, ryškios spalvos.
Švedukalnyje tėvo ir artimųjų kapą turi puošti didelis angelas, jo dar vis neužbaigia. 1990 metais liepos pabaigoje ekspedicija iš Lietuvos važiavo į Sibirą parsivežti Sibire mirusiųjų palaikų. Bronius važiavo kartu su dukra Diana ir parsivežė savo tėvo palaikus. Bronius pasakoja, kad į Skapiškį buvo parvežta per 10 karstų. Jis buvo visų skapiškėnų iškilmingai sutikti, palydėti į bažnyčią, o po šv. Mišių – į kapines. B. Bickus tėvo palaikus palaidojo Švedukalnio kapinėse, šalia 1945 m. skrebų nukankinto brolio Antano bei 1967 m. mirusios 85-erių sulaukusios motinos Adelės Bickienės. Jiems tautodailininko sumąstyta ir dar neužbaigta Angelo skulptūra – Broniaus Bickaus artimiausias darbas.
Atgal
