Petrui Zablockui – 100, tai yra šimtas metų kai gimė Smaliečių kaimo ūkininko šeimoje sūnus, kurį pakrikštijo Petru. Kai poeto Kazio Binkio kišenėje tilpo 100 pavasarių, tai Petro Zablocko šimtmetis pažymėtas ėjimu per rugienas, gražiomis sekmadienių prieklėčių akimirkomis, rūsčiu Uralo veidu, pavargusių obelų žydėjimu, sprangia mokytojo duona, laisvės troškuliu, tikėjimu, kad laisvė duota žmogui būti žmogumi.

Antanas Strazdas (1763-1833) – vienas pirmųjų lietuviškai rašiusių poetų. Tiksli A.Strazdo gimimo vieta Kriaunių parapijoje, Rokiškio rajone nėra nustatyta, manoma, kad tai buvęs Astravo palivarkas (dabar – Margėnų kaimo teritorija). Jis buvo išsilavinęs,  1789 m. įšventintas į kunigus, ėjo vikaro  arba filialisto pareigas daugelyje šiaurės  rytų Lietuvos parapijų: Karsakiškio, Kupiškio, Kupreliškio, Pandėlio, Subačiaus, Šimonių, kol visam laikui apsistojo Kamajuose. Čia mirė ir buvo palaidotas.

Tada aš išsirašiau iš jo dar porą egzempliorių ir įteikiau vieną jų leidžiamam Klaipėdoje vokiečių kalba, bet lietuviškosios pakraipos, laikraščio „Baltischer Beobachter“ redaktoriui paminėti bei recenzuoti. Minėtas redaktorius buvo man asmeniškai pažįstamas. Atsiliepimas buvo puikus. Norėjosi plačiau šį veikalą pagarsinti.

Kartą uždaviau Vydūnui klausimą: kas iš mokslininkų yra pripažinęs, kad lietuvių kalba yra seniausia, gražiausia ir turtingiausia Europos kalbų? Vydūnas pagalvojęs išsitarė, kad tai esą pripažinęs akademikas Schleicheris.

Sovietmečiu, Brežnevo iki beprotybės gyrimo ir Alos Pugačiovos klestėjimo metu, klajojo anekdotas: 2150 metais istorijos profesorius duoda pavedimą studentui: „Paieškokite archyve, ar Pugačiovos laikais buvo toks šalies vadovas Brežnevas“. Anekdotas tinka Akmenės rajone dirbusiai ir visoje Lietuvoje pagarsėjusiai Liaudies teatro režisierei Stasei Niūniavaitei. Kas beprisimena to meto rajono pirmuosius sekretorius, vykdomųjų komitetų pirmininkus, net Socialistinio darbo didvyrius?

Sunkiai tada besirišo mūsų kalba. Apgailestavome abu. Tų koncertų programą sudarė ko ne išimtinai giesmės – raudos, giedotos Martą Raišukytę laidojant. Ir ten buvo pagerbtas M. Raišukytės atminimas.

Tik ką atskaičiavusieji savo paskutines dienas, pasitraukė 2013-ieji - Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 80 - ųjų žygdarbio minėjimo metai. Įvairiai pasaulinės reikšmės įvykį - skrydį per Atlantą - išgarsinusį Lietuvą, paminėjo Lietuva, o kaip šį įvykį pristatė mūsų tėvynainiai sau ir tų šalių, kuriose jie gyvena dabar, visuomenei?

Vydūnas mirė 1953 m. vasario mėn. 20 d. ...Gyvenimas nestovi vietoje... Metai bėga risčia... ...Viskas nesulaikomai ir nesugrąžinamai slenka praeitin... ...Prisimintina, kol dar kas prisimenama... ...O prisimenama vis tik dar gana daug kas...

(Slovėnų literatūros klasiko, realisto bei demokrato Ivano Cankaro (1876-1918) vardu pavadinti namai - reikšmingiausių kultūrinių renginių Slovėnijos sostinėje Liublianoje vieta. - L.B.)

Žiema. Eina žmogus keliu, sniegas gurgžda po kojomis, o jis mintimis brenda per visą savo praėjusį gyvenimą. Su savimi lyg su draugu kalbasi, pasakojasi savo praeitį, kad širdis atlėgtų.

Visas Prano Mašioto gyvenimas buvo pašvęstas tautos kultūriniam atgimimui, tautinės mokyklos kūrimui. Tai buvo lietuvybės šviesa spinduliuojanti asmenybė...

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos (LKRS) Rokiškio skyriaus nariai organizavo prisiminimų popietę „Asmenybių švytėjimas šiandien“. Gyvenimo taisyklės diktuoja ne tik veiksmus, bet ir atoveiksmius.

Gruodžio 19 dieną sukaks 150 metų, kai Zanavykų žemėje, netoli Kudirkos Naumiesčio, Pūstelninkų kaime, gimė garsus lietuvių pedagogas, publicistas, vaikų rašytojas, kultūros veikėjas – Pranas Mašiotas.

Parašė tik keletą straipsnių ir užrašė filosofijos kursuose skaitytus pranešimus:  „Filosofijos įvadas“, „Kultūros filosofija“, „Estetika“. Daug kas iš šių kursų, atsiliepiant į dienų aktualijas, buvo spausdinama periodikoje.

Profesorius Stasys Šalkauskis savo profesinio darbo veiklą apvainikavo, atskleidęs ir pagrindęs pilnutinio asmenybės ugdymo sistemą, apimančią fizinės prigimties, proto, valios ir jausmo sritis. Taip iškėlęs visuomenei amžinąsias vertybes, kuriomis jis pats visą amžių gyveno.

Lapkričio 21 d., Kariuomenės dienos proga, Vilniuje tradiciškai buvo rengiama Lietuvos kariuomenės apdovanojimų „Lietuvos karžygys“ ceremonija. Iškilmingame renginyje Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo pagerbti ir apdovanoti kariai ir civiliai, savo kilniais poelgiais ir pasiaukojančia tarnyba garsinę Tėvynę ir kariuomenę, rodę tarnystės visuomenei pavyzdį.

„Visada jaučiau garbę gyventi šiame nuostabiame krašte, šnekėti šio krašto tarme ir rašyti apie šio krašto žemę ir žmones“ –sako Dzūkijos sūnus rašytojas, publicistas ROMAS SADAUSKAS, kurio 75-erių metų jubiliejų paminėjome lapkričio 21-ąją.

„Nemaža yra pasaulyje tautų, kurios didvyriškai gina savo laisvę, tačiau mūsų kova skiriasi nuo kitų savo nuolatinumu ir tragizmu. Lietuviai dar neturėjo kada atsikvėpti, susitelkti ir atsidėti didžiųjų vertybių kūrybai. Mes vis dar, tartum kokie panaktiniai, turim eiti sargybas ir kovoti už pagrindinę teisę – gyventi.“ 

Rokiškio krašto žemė garsi istorine praeitimi, o kas suskaičiuos, kiek šio krašto įžymių žmonių išsibarstę po visą pasaulį? Vis atverčiami nauji krašto istorijos puslapiai, surandama naujų asmenybių, kurios garsina mūsų kraštą.