Europos Sąjungos skaitmeninio paveldo portale Europeana pasiekiami keli įdomūs Lietuvos gastronomijos istorijos šaltiniai – trys senosios receptų knygos: „Valgių gaminimas ir namų prižiūrėjimas“ (sud. J. Baltrušaitienė), 1925 m., „Daržovių valgiai“ (sud. E. Dargytė), 1934 m. ir „Saldūs šalti valgiai“ (sud. A. Gedžiūtė-Grufienė) 1934 m. Šios knygos suskaitmenintos Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, įgyvendinant tarptautinį projektą „Europeanos valgiai ir gėrimai“.

Ekselencijos Lietuvos Respublikos Prezidentai, gerbiamasis Seime, Vyriausybės nariai, Laisvės gynėjai, Lietuvos bažnyčių hierarchai ir visi švenčiantys Lietuvos laisvę, Ambassadors and diplomats from other friendly countries and all the quests celebrating today Lithuania‘s Freedom. Dėkoju už garbingą apdovanojimą. Jį skiriu broliams, seserims, tėvams, Šilalei, Vilniaus universitetui, Žemaitijai ir visai Lietuvai.

Prieš septynerius metus -  sausio 16 dieną  Vilniuje  į Viešpaties namus iškeliavo  daug kam žinomas blaivaus gyvenimo būdo skleidėjas, didelis Lietuvos patriotas ir tikinčiųjų  teisių gynėjas kunigas Algimantas Keina. Ta proga mokytojos Ritos Lingvenytės ir blaivystės sąjūdžio aktyvisto Vytauto Uogelės iniciatyva Vilniaus jaukioje vidaus  barokinio stiliaus Šv. Kryžiaus bažnyčioje už jo sielą buvo aukotos šv. Mišios.  Jų metu buvo prisimintas ir kunigo dvasinis mokytojas arkivyskupas Julijonas Steponavičius,  išsaugojęs atgautos Vilniaus Katedros lietuvišką dvasią.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad net ir nedidelis – 145 žmonių – demografinis padidėjimas Lietuvai yra didelė pergalė. „Praėjusius 2019 metus reiktų išskirti iš pozityviosios pusės. Iki 2019 metų Lietuva apskritai išgyveno vieną giliausių demografinių duobių dėl nuolatinės ir nesustabdomos emigracijos. Pagal emigracijos rodiklius turėjome didžiausių problemų iš visų Centrinės, Rytų Europos valstybių ir būtent pernai metai buvo tie, kada mums pavyko itin nepalankią tendenciją apversti“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Praėjusiais metais, nepaisant jau beveik 2 metus privalomų dūmų detektorių, skaudžiausiai gyventojų turtą niokojo gaisrai, didėjo ir gamtos stichijų sukelti nuostoliai. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, pernai už namų turtui padarytas gaisrų, gamtos jėgų, vagysčių bei kitų turto nelaimių žalas gyventojams išmokėta 2,1 mln. eurų – 15 proc. daugiau nei 2018 metais (1,8 mln. eurų), o daugiausia finansinių nuostolių sukėlė ugnis.

Pasitikėjimas demokratijos kokybe šalyje sumažėjo. Naujausių apklausų duomenimis, demokratijos veikimą neigiamai vertina net 50 procentų apklaustųjų. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10-21 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 2019 metų gruodžio mėnesį 40 proc. apklaustų Lietuvos suaugusių gyventojų teigė esą patenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje. Visgi net 50 proc. respondentų reiškė nusivylimą šalies demokratijos kokybe, 10 procentų apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Tai, kad nenustatytą laiką nevalytos nuotekos iš „Grigeo Klaipėda“ buvo išleidžiamos į Kuršių marias, padarė milžinišką žalą ne tik gamtai, bet ir aplinkosaugos institucijoms, Lietuvos valstybei.

Paskelbus aukų rinkimą  kryžiaus atstatymui, tą pačią dieną patys pirmieji aukotojai tapo karunkiečiai. Akstiną tam davė vadovė Zita Karklelytė, įnešusi pirmąją auką. 

Visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir paprašė jo inicijuoti LR Švietimo įstatymo pakeitimus taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba.

Viena ryškiausių renginio žvaigždžių. Taip galėčiau apibūdinti solidų #BodLenses dalyvavimą Europos regėjimo sprendimų mugėje #OPTI 2020, Miunchene, iš kurio ką tik grįžau su komanda. 60 tūkst. kv. m plote naujausius optometrijos, oftalmologijos sprendimus ir paslaugas pristatė 605 dalyvių iš 39 pasaulio šalių. Čia susirinko visi akinių lęšių, rėmelių ir regėjimo technologijų gigantai, rinkos lyderiai. Per 3 dienas mugę aplankė 28 tūkst. lankytojų ir esu tikras, kad dauguma jų tikrai prisimins mus kaip moderniausią Rytų Europoje daugiafunkcinių lęšių  gamintoją, kokiu šiandien drąsiai gali save laikyti Bod Lenses komanda.

 Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Statistikos departamentas. Pranešama, kad pirmą kartą po 28 metų Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas 1991 metais.

„Sodra“ pradėjo mokėti padidintas senatvės, netekto darbingumo, našlių, našlaičių pensijas. Pensijos vidutiniškai didėja daugiau nei 9 proc. Tie, gyventojai, kurie gauna išankstines senatvės pensijas, šalpos išmokas, padidėjimą pajus vasarį, mat šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį. Taigi, pavyzdžiui, išankstinių pensijų gavėjai šį mėnesį sulauks dar nepasikeitusio dydžio pensijos, o indeksuotą ir didesnę išmoką už sausį gaus vasarį.

Kalba, pasakyta prieš 8 metus Valstybės gynėjų konferencijoje „Aukščiausioji taryba – paskutinioji barikada“, Seime, 2011 sausio 12 d. (Konferencijoje skaitytas sutrumpintas tekstas). Gerbiami vyrai, kolegos deputatai ir svečiai! Šiandien Gerb. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius savo kalboje pasufleravo mano naktinio darbo – šios kalbos – pavadinimą: „Lietuvai reikia meilės tiesoje“. Suprantame, kad 1991 metų sausio 13-oji – lūžio taškas, sutelkęs Lietuvos piliečius1991 m. vasario 9-ąją vieningai ir drąsiai balsuoti už tai, kad Lietuvos Respublika – Nepriklausoma demokratinė valstybė. Tai buvo lemiamas Lietuvai apsisprendimas. Prisiliesdamas prie šių įvykių, priminsiu keletą faktų.

Sausio 11 d. Vilniuje ypatinga bendrystės ir patriotiškumo dvasia suvienijo tradicinio tarptautinio pagarbos bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu" dalyvius, kurių šiemet susirinko rekordinis skaičius - 8 165 dalyviai iš 23 valstybių. Taip pat daugiau nei 800 žmonių dalyvavo analogiškuose bėgimuose 11 pasaulio šalių. Šiuo renginiu išreiškiama pagarba bei padėka Sausio 13-osios įvykių aukoms – žmonėms, žuvusiems 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusiems nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Pagarbą laisvės gynėjams Antakalnio kapinėse atidavė Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, ministerijos, kariuomenės ir sąjungininkų atstovai.

Artėjant 2020-ųjų liepos 1 dienai, kuomet baigsis pereinamasis laikotarpis, per kurį reikia išnaudoti iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo sukauptas atostogas, plačiai pasklido raginimas kuo greičiau išnaudoti visas daugiau kaip už trejus metus iki 2017 m. liepos sukauptas atostogas, mat vėliau jos tiesiog dings. Vis dėlto, anot darbo teisės ginčų arbitrės ir TGS Baltic asocijuotosios partnerės Dr. Ievos Povilaitienės, trūksta kompleksiško šios normos vertinimo.

Lietuvių kalba ir gastronomija gali atrodyti pakankamai tolimomis ir menkai susisiekiančiomis erdvėmis. Tačiau yra kitaip. Juk kultūriniai reiškiniai nepripažįsta valstybių sienų.

Prieš kelioliką metų Lietuvoje buvo pradėta eskaluoti Lietuvos žydų naikinimo – holokausto tema, pagrindiniais kaltininkais nurodant lietuvius. Su kiekvienais metais ji vis aštrėjo ir aštrėjo. Imta vis dažniau ir vis aštriau kalbėti apie lietuvių tautybės žmonių įvykdytus nusikaltimus prieš žydų tautybės asmenis.

Sausio 10–17 dienomis Seime ir kitose Lietuvos vietose 29-ąjį kartą prisiminsime istorines 1991-ųjų akimirkas, Lietuvos gyventojų vienybę ir parodytą pasiaukojamą ryžtą prieš agresorių, ir pagerbsime žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą. Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginių programa bus pradėta sausio 10 d., penktadienį, 15 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų interaktyviu edukaciniu renginiu „Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“

Penkias savaites trukusį festivalį „Kalėdos sostinėje“ antradienio vakarą užbaigė smagi stačiatikių Kalėdų šventė Katedros aikštėje prie eglės karalienės, praneša sostinės savivaldybė. Vilniuje daugybę amžių vieni šalia kitų gyveno ir savo tradicijas puoselėjo skirtingų tautybių ir tikėjimų žmonės. Po advento, šv. Kūčių Kalėdas švenčia ir katalikai, ir ortodoksai (stačiatikiai). Į stačiatikių Kalėdas vakare tradiciškai susirinko gausi sostinės stačiatikių bendruomenė. Visus pasveikino Šv. Konstantino ir Michailo cerkvės Tėvas Konstantinas Lazutkinas ir sostinės meras Remigijus Šimašius.

  Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sako, kad iki vasario pradžios gali būti priimtas sprendimas dėl „Akropolio” šalia Vingio parko statybų projekto, skelbia portalas „vz.lt.“ Kaip nurodo portalas, šiuo metu laukiama, kada „Akropolio“ plėtotojai paviešins savo projektinius siūlymus oficialiai per „Infostatybos“ sistemą. „Manau, kad sausio pabaigoje ar vasario pradžioje vienoks ar kitoks sprendimas bus, bet pirmiausia reikia paviešinti projektą. Jeigu statytojas nuspręs jo dar neviešinti per „Infostatybą“, viskas nusikels“, – sako M. Pakalnis.