VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė, aktualijos

01.17.Skautai pastatė naują kryžių bažnyčios riteriui kunigui J. Zdebskiui atminti

Ričardas Simonaitis

Skautininkas, LSS „Valdovų rūmai“ tunto vadas

“Karunka“ - pagrindinis rėmėjas

Paskelbus aukų rinkimą  kryžiaus atstatymui, tą pačią dieną patys pirmieji aukotojai tapo karunkiečiai. Akstiną tam davė vadovė Zita Karklelytė, įnešusi pirmąją auką. Su jos palaiminimu buvo  pradėtas vykdyti projektas, kuris įgavo net sakrališkumo apraišką.Visiems buvo  aišku, kad pusę amžiaus vykusi Lietuvos žmonių kova prieš okupantus dar nebaigta, o žmonėms padarytos dvasinės žaizdos, moralinės ir psichologinės traumos jaučiamos dar ir šiandien. Daug Lietuvos žmonių, tame tarpe ir karunkiečių šeimų nariai, yra nukentėję nuo sovietinės invazijos. Žaizdos gilios, jas jaus dar ne viena žmonių karta. Ypatinga žaizda – kunigo J.Zdebskio mirtis. Kovose aktyviai dalyvavęs su  visa kunigija ir nelygioje kovoje žuvęs, kunigas yra visos lietuvių tautos ypatinga žaizda. Šioje kovoje dalyvavo ir dalyvauja Maldos ir liaudiško giedojimo „Karunka“  grupės  nariai. Jie nuo įsikūrimo 1986 m. gegužės 20 d. ėjo į tautą, maldomis ir giesmėmis  žadindami tautos dvasią, giesmėmis skleidė Dievo meilės apraiškas tarp žmonių.

Karunkiečiai Adventinėje popietėje po susitikimo su Vilniaus Žemynos progimnazijos mokytojais

Karunkiečiai Faustinos namelyje  2019 m. gruodis     

„Karunkos“ narių veikla plačiai žinoma Vilniuje ir Kaune. Dalyvauti renginiuose juos kviečia miestų parapijiečiai ir iš Telšių, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio. Laukiami karunkiečiai ir miesteliuose. Dažni svečiai ir susitikimuose su mokytojais bei moksleiviais. „Karunkos“ kolektyvas tęsia tas sakralines tradicijas, kurias amžių bėgyje suformavo tauta. Maldos ir giesmės, sukurtos  ir skambėjusios Lietuvoje prieš 360 metų, randa platų atgarsį dabartinėje visuomenėje. „Karunka“ dažnai kviečiama ir į mirusiųjų draugų bei bičiulių gedulingas apeigas, kurių metu atliekamos giesmės, palydinčios mirusiojo kūną ir sielą Anapilin pas Viešpatį, ten, kur atsiveria riba tarp šio ir ano pasaulio, karunkiečių giesmės stato tiltą  per tą bedugnę, kad padėtų mirusiesiems, paguostų  gyvuosius. Už savo paslaugas karunkiečiai niekada neima jokių honorarų, taip  palengvindami artimuosiems išlydint mirusįjį  į amžinybę.    

Apie „Karunkos“  veiklą,  pasišventimą tarnauti Dievui ir  Šventąjai Dvasiai, labai gražiai pratarmėje įvertino vyskupas Juozas Tunaitis  Zitos Karklelytės sudarytame ir 2006 m. išleistame giesmyne Maldos ir liaudiško giedojimo grupė „Karunka“ - 20-ties metų jubiliejaus proga: „Nuoširdus Ačiū „Karunkos“ sujungtam giedotojų būreliui, kurio atliekamų giesmių melodijos lyg šaltinėlis iš religinių liaudies gelmių ištryškęs, žavi  ir ramina sielą, nuteikia maldai ir kelia į Dievą. Jų giesmės, tiek šaltiniais (dažniausiai giedamos katechetine prasme labai turtingos senovinės  „Kantičkų“ giesmės ), tiek atlikimo būdu, vyresniuosius maloniai nuteikia prisiminti ir savo kūdikystę, kada jie girdėdavo savo tėvelių ir senelių panašų giedojimą....“

Liaudies giesmės yra tiek veiksmingos žmogaus dvasiai, kad net 1858 metais vyskupas Antanas Baranauskas išreiškė didžiausią pagarbą giesmei ir jų atlikėjams: „Kas tu esi, giesme? Kame tavo paslaptis, kame glūdi tavo galia, kuri pagauna sielą, pavergia jausmus ir nežinoma jėga paliečia dvasią – o audros ir  debesys išsiskirsto skaisčioje vidudienio mėlynėje, jog net širdžiai ramu, gera, miela? Neatspėta, ne žemėje pradėta, tu iš dangaus ateini ir kaip dangus šventa. Tavimi alsuoja dvasios, šventi angelai, tavo valdžia gaivina tikinčiuosius žemėje, nutildo kančias, palengvina nedalią, išvaduoja iš žemės rūpesčių ir vilioja į dangų.“

2021-ais metais „Karunka“ švęs jau trisdešmt penktąjį savo  veiklos gimtadienį ir puikiai prisimena sovietinius laikus, kuomet buvo   persekiojama bei draudžiama  giedoti viešose vietose. Buvo bandoma nutildyti karunkiečių veiklą. Tačiau žmonės nepasidavė. Neturėdami patalpų kur repetuoti,  žiemos metu rinkdavosi Katedros bokšte, kur ir per didžiausius šalčius sugebėdavo ištverti, todėl jokie draudimai  nebuvo vaisingi. Šia dvasine energija karunkiečiai gyvena ir dabar.  „Karunkos“ giedotoja sesė Rima Jankūnienė giedoti pakvietė ir mane. Deja, tada dar nelabai ką supratau. Tačiau po metų išdrįsau ateiti į pirmą repeticiją ir buvau labai nustebintas, išgirdęs atliekamų  giesmių neįprastą skambėjimą. Iš paprastų žmonių širdžių ėjo tokia sakrališka dvasia, kad anksčiau nieko panašaus nebuvau girdėjęs. Taigi, dėkojau Dievui ir sesei Rimai Jankūnienei, kuri atvedė mane ir parodė, koks gali būti kitas pasaulis. Pakankamai greit suvokiau, kad būtent čia yra kelias į dvasingumą. Džiaugiuosi, kad pavyko save surasti su sesės Rimos pagalba. Šiandien esu nuolatinis dalyvis beveik visuose „Karunkos“ renginiuose. Esu dėkingas  ir vadovei Z. Karklelytei už išreikštą džiaugsmą atėjus man į Karunką.

Nuolat repetuojant nė nepastebėjau, kaip praėjo dešimt metų.  Tąsyk susimąsčiau, pagalvojęs, kur slypi atliekamų giesmių GĖRIO ir GROŽIO paslaptis? Norom nenorom teko susipažinti su tam tikrais fizikos dėsniais, kurie teigia, kad Visatoje egzistuoja virpesiai, nuo kurių virpėjimo yra susiformavę visa, kas mus supa. Gyvoji ir negyvoji materija virpa ne tik kosmose, ji virpa Žemės viduje ir  jos paviršiuje, virpa ir už jos ribų.Visa, kas gyva ir negyva, amžių bėgyje susiformavo iš nepastebimų virpesių. Šių fizikos dėsnių egzistavimu bandžiau įsivaizduoti liaudyje sukurtų sakralinių giesmių dažnių virpesius su visame pasaulyje žinomais kūriniais. Pavyzdžiui -   liaudiška giesmė „Išgelbėk, o Dieve, mane nuodėmingą“,  arba  sakralinė giesmė „Didžioj savo sunkybėj“ ir daugelis kitų giesmių, kurios savo skambėjimu ir didybės monumentalumu prilygsta tokiems kūriniams, kaip pasaulyje žinomam Vergų choru iš  D. Verdi operos „Aida“ kompozicija.

Mintis, kad liaudiškas  giesmes ir liaudišką giedojimo būdą mūsų tauta buvo sukūrusi žymiai anksčiau, stebino jos unikalumas. Stebino ir tai, kad paprasti žmonės sugebėjo sukurti giesmes, kurios savo skambesiu ir trykštančia  energija nė kiek nenusileidžia  profesionalų kompozitorių sukurtiems  šedevrams. Šis unikalumas  yra tiek išskirtinis ir sudėtingas,  kad net A.Baranauskas klausia: „Kas tu esi, giesme?“

Klausantis „Karunkos“ liaudiškų giesmių atlikimo, norisi bandyti atsakyti į klausimą, kas ir kaip jaudina giedančius žmones  ir besiklausančius? Koks čia yra ryšys? Profesionalioj muzikoj autorius suformuoja melodiją, harmoniją, ritmą, kitus niuansus. Visai kitaip yra  liaudiškame atlikime. Čia egzistuoja tik melodija, antras balsas ir ritmas.  Harmonines spragas užpildo atlikėjas-giedotojas, improvizuodamas harmoninius elementus savo nuožiūra. Tai, suprantama, priklauso nuo jo gebėjimo girdėti kūrinio visumą. Kūrinys papildomas  keliais kitais harmonijos elementais tų pačių atlikėjų, tačiau įvairiais kitais dažniais, t.y. tembrais, plius  giesmės žodžiais. Kūrinys įgauna visai kitą spalvą ir prasmę. Malda ir giesmė susilieja su dvasia ir siela. Kunigo J.Zdebskio, Lietuvos kunigijos ir visų Lietuvos gyventojų maldos ir giėsmės  ilgainiui įgavo tokią galingą prasmę, kad ilgainiui tai padėjo tautai atsikratyti  okupantais. „Karunkos“ kolektyvas, savo ruožtu, meldžiasi kiekvieną trečiadienio vakarą, prašydamas Dievo palaimos padėti pasveikti ligoniams, suteikti kiekvienam dvasinės stiprybės, bet siunčia ir Dievo palaimą  visai rusų tautai, bandančiai išsivaduoti iš savo valdžios korumpuotos ir neperspektyvios politikos bei gobšumo. Rezultatai akivaizdūs. Rusija bunda. Karunkiečiai per maldą ir giesmes Dievo palaimos siuntė ir ukrainiečių tautai. Kaip matome, Ukraina, kad ir sunkiomis sąlygomis,  išsivadavo iš Rusijos globos, kitaip sakant, iš buvusios sovietinės vergijos. Kas gali paneigti, kad mažo kolektyvo maldos ir giesmės, virpesių pagalba, už tūkstančių kilometrų esančią Ukrainą, pasiekė jos gyventojus, kurie ryžosi kovai ir iškovojo Laisvę, kaip lietuviai, latviai ir estai. Ar tai ne stebuklas? Tautos vaduojasi. Galbūt  „Karunkai“ Dievas priskyrė šventą apaštalą, kuris per Karunkos  giedotojų atliekamas maldas ir giesmes padeda tautoms vaduotis iš priespaudos? Gal... 

 

Atgal