Nuo spalio 24 d. ryto Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) Lietuvos kariuomenė skyrė 33 karius padėti atlikti pirminės atvejų apklausos procedūras ir suvesti duomenis į jų sistemas. Šiandien NVSC patalpose kariuomenės paruoštas darbo vietas užpildė 33 iš 46 jau mokymus išklausiusių karių, kurie atliks pirminės COVID-19 infekcija užsikrėtusių asmenų apklausos procedūras ir suves duomenis į duomenų bazes. Kviečiant karius buvo atsižvelgta ir į jų gebėjimą kalbėti anglų ir rusų kalbomis.

Spalio 24 d. daugiau nei du šimtai Lietuvoje gyvenančių armėnų  ir juos palaikančiųjų dalyvavo eitynėse, nusidriekusiose nuo greta parlamento rūmų esančios Martyno Mažvydo bibliotekos per Vilniaus senamiestį iki Katedros aikštės. Eitynių rengėjai – Lietuvos Armėnų sąjunga ir Baltijos Armėnų Aljansas. Lietuvos armėnų bendruomenės atstovao Armeno Manukiano teigimu, šiandien vykstantis karas ir jungtinės Turkijos, Azerbaidžano pajėgos, kartu sutelkiant teroristines organizacijas iš Sirijos ir Libijos, tiesiog naikina armėnus Kalnų Karabache.

Net prabėgę 500 metų nenumarino Martyno Mažvydo šlovės ir jo palikimo gerbėjų. 2020 m. spalio 17 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje, įvyko konferencija "Mažvydo šviesa", skirta paminėti Martyno Mažvydo Vaitkūno 500-ąsias gimimo metines. Kaip stebuklas įvyko, kad Laimai Pangonytei, režisierei, Lietuvos žurnalistei prie Šv. Sosto, kilo ši idėja, o visą organizacinį darbą nuveikė Sigitas Šamborskis, VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas.

JAV politinė klasė ilgą laiką primetė Juodaodžiams socialinį rasizmą. Slėpdami savo kėslus, sakė, kad Juodaodžiai ne tokie kaip baltieji, jie prastesni, tai juos galima išnaudoti ir diskriminuoti. Brač, jie patys kalti. Taip socialinis rasizmas buvo pakeistas biologiniu. Štai kokia priedangos operacija

Po kiek opiumas liaudžiai? Šią smagią frazę daugelis mūsų pirmą kartą išgirdome skaitant Ilfo ir Petrovo satyrinį kūrinį „Dvylika kėdžių“ arba žiūrėdami šio kūrinio ekranizaciją.

Lankydamas lyderiaujančius Lietuvos mokslo centrus dar kartą įsitikinau Lietuvos mokslo potencialu, mūsų šalies mokslininkų pajėgumais ir pasaulinio lygmens jų pasiekimais. Kaip žinome, šiųmetinė Nobelio chemijos premija neatiteko mūsų šalies mokslininkui profesoriui Virginijui Šikšniui, kuris su komanda atrado genų redagavimo įrankį, vadinamąją DNR žirklių technologiją.

Finansų ministras Vilius Šapoka „Trijų jūrų iniciatyvos“ Talino viršūnių nuotoliniame susitikime pranešė, jog Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą prisijungti prie šio investicinio fondo veiklos. „Trijų jūrų iniciatyva“ siekiama moderniomis transporto, energetikos ir skaitmeninėmis jungtimis sujungti Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų regionus. Susitikimo metu V. Šapoka sakė, jog Lietuvai atsiranda naujos galimybės finansuoti infrastruktūros projektus ir kartu sukuria praktines galimybes sustiprinti Europos ekonominį ryšį.

Jau apribojusi palmių aliejaus naudojimą degalams, Prancūzija ruošiasi žengti kitą žingsnį gelbėjant atogrąžų miškus. Agentūros „Platts“ šaltinių duomenimis, iš biodegalams naudojamų žaliavų sąrašo Prancūzijos Vyriausybė nuo 2021 m. ketina išbraukti sojų aliejų. Dėl augančios sojos aliejaus paklausos Europoje ir Kinijoje, vis daugiau žemės plotų Brazilijoje auginamos sojos pupelės. Dėl žemės trūkumo dažnai kertami biologine įvairove išsiskiriantys Amazonės atogrąžų miškai, sausinamos pelkės ir durpynai.

2020-10-15 Kauno Dainavos progimnazijoje  vyko  šaulio Jono Arbačiausko susitikimas (pamoka "Istorija kitaip")  su moksleiviais tema: “ Ar aš esu Lietuvos patriotas? (prisiminimai apie partizanų vadą gen. Adolfą Ramanauską-Vanagą (1918-1957). Renginio moderatoriai šauliai Rita Kybartienė ir Raimundas Kaminskas. 

Europos Komisija paskelbė ES išmetamo metano kiekio mažinimo strategiją, kurioje išvardyta, kaip Europoje ir tarptautiniu mastu mažinti išmetamo metano kiekį, ir nurodyti veiksmai energetikos, žemės ūkio ir atliekų sektoriuose, kuriuose visame pasaulyje išmetama apie 95 % su žmogaus veikla siejamo metano.  Už Žaliąjį kursą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Norėdama tapti pirmuoju poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu, Europa turi mažinti visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Metanas pagal sukeliamo šiltnamio efekto stiprumą yra antroje vietoje, be to, jis labai teršia orą. Mūsų strategija užtikrins metano taršos mažinimą visuose sektoriuose, ypač žemės ūkio, energetikos ir atliekų. Ji taip pat atveria galimybių kaimo vietovėse gaminti biodujas iš atliekų. Europos Sąjungos palydovinė technologija padės mums atidžiau stebėti metano taršą ir aukščiau pakelti tarptautinių standartų kartelę“.

Mūsų politinė klasė, pasiskirsčiusi į  įvairias partijas (kad būtų pliuralizmas), vykdo paliatyvią politiką. 

Gera žinia, kurios laukia Širvintų lopšelio-darželio „Boružėlė“ bendruomenė – startuoja dar vienas projektas, skirtas pagerinti Širvintų rajono vaikų ugdymo sąlygas. 

Baltijos šalių aplinkosaugos, visuomenės, verslo, mokslo bei jaunimo organizacijos prieš Briuselyje vyksiantį Vadovų Tarybos susitikimą išplatino bendrą kvietimą Baltijos šalių lyderiams palaikyti ambicingus tikslus kovoje su klimato kaita. Šiam kvietimui palaikymą išreiškė ir 17 Lietuvos organizacijų, kurios kartu vienija tūkstančius narių – nevyriausybinius aplinkosaugos judėjimus, jaunimą, visuomenės ir vartotojų organizacijas, atsinaujinančiosios energetikos ir atsakingo verslo įmones.

Šiemet Švedijos centrinio banko ekonomikos premija Alfredui Nobeliui atminti skirta dviem JAV ekonomistams – Paul Milgrom ir Robert Wilson – už jų įdirbį vystant naujas aukcionų formas. Aukcionai daug kam asocijuojasi su meno dirbinių ar kitų retų daiktų pardavimais per daug pinigų turintiems. Tačiau jie dažnai naudojami siekiant maksimizuoti visuomenės ar valstybės gaunamą naudą, pavyzdžiui, parduodant tokius objektus, kaip radijo dažniai ar teisės išgauti žaliavas. 

Nuolatinę informacinės aplinkos stebėseną atliekantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) analitikai per praėjusį mėnesį fiksavo aktyvų neigiamos informacinės veiklos intensyvumą. Rugsėjo 1 – 30 d. identifikuota virš 260 svarbiausių neigiamos informacinės veiklos atvejų, kurių pagrindiniais taikiniais buvo Lietuvos užsienio politika, energetinė šalies nepriklausomybė ir ekonomika, narystė NATO, mūsų valstybės istorija, kultūra, švietimas bei konstitucinių pagrindų apsauga. Skleidžiant klaidinančio ir manipuliacinio pobūdžio informaciją buvo siekiama daryti poveikį visuomenei, skatinti piliečių nepasitikėjimą naryste NATO ir pačiu Aljansu, Lietuvos aukščiausiomis valdžios institucijomis bei mažinti gyventojų lojalumą valstybei.

 Šį trečiadienį prie Vyriausybės būstinės vyko protesto mitingas „Mano pasirinkimas – orus darbas, o ne moderni vergovė!“. Jį surengė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Lietuvos profesinė sąjunga "Solidarumas".

Tarp Armėnijos ir Azerbaidžano vyksta tikras karas. Norint atsakyti kodėl jau beveik 30 metų nesiliauja susirėmimai, reikia paminėti istorinių faktų, apie kuriuos nei tada, nei dabar niekas nenori kalbėti.

Seniai praėjo laikai, kai gimtoji kalba nieko nejaudino. Maždaug nuo XIX a. gimtoji kalba tampa reikšminga vienos tautos žmones jungianti grandis. Ja buvo reiškiami žmogaus pergyvenimai, išgyvenimai, neviltys ir džiaugsmai: gimtoji kalba tapo vienos tautos žmonių solidarumo jausmas, jo reiškėja. Bet koks kalbos puolimas yra nukreiptas prieš ta kalba kalbančius žmonėms.

Čia reikia pasakyti, gal nebus kitos progos, kad visose visuomenėse yra grupės, į kurias savo panieką projektuoja valdančios ir kitos aukštesnės klasės. Lietuvoje, kaip ir, pavyzdžiui, Kanadoje, šią kompensacinę funkciją atlieka, matyt, alkoholikai ir benamiai, kai voliojasi gatvėje ar žudosi.

Itin skurdžiai gyvenančių žmonių pasaulyje dėl COVID-19 pandemijos, sustiprinusios karinių konfliktų bei klimato kaitos padarinius, padaugės pirmąkart per daugiau nei du dešimtmečius, teigiama Pasaulio banko apžvalgoje. Pasaulio bankas itin skurstantiems priskiria tuos, kurių pajamos per dieną neviršija 1,9 JAV dolerio. Manoma, kad šiemet jie sudarys 9,1-9,4 proc. planetos gyventojų, ir šis rodiklis grįš į 2017 metų lygį, kai jis siekė 9,2 procento. Koronaviruso pandemijai nenutikus, „giliojo skurdo“ lygis šiais metais būtų sudaręs 7,9 procento.