VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
10.15. Virš 50 Baltijos šalių organizacijų kviečia Baltijos šalių vadovus kovoti su klimato kaita
Baltijos šalių aplinkosaugos, visuomenės, verslo, mokslo bei jaunimo organizacijos prieš Briuselyje vyksiantį Vadovų Tarybos susitikimą išplatino bendrą kvietimą Baltijos šalių lyderiams palaikyti ambicingus tikslus kovoje su klimato kaita.
Šiam kvietimui palaikymą išreiškė ir 17 Lietuvos organizacijų, kurios kartu vienija tūkstančius narių – nevyriausybinius aplinkosaugos judėjimus, jaunimą, visuomenės ir vartotojų organizacijas, atsinaujinančiosios energetikos ir atsakingo verslo įmones.
„Su klimatu susijusi padėtis, kurioje dabar esame, yra kritinė. Tačiau dabartinių įsipareigojimų ir veiksmų nepakanka, kad būtų užkirstas kelias dideliam klimato kaitos daromam neigiamam poveikiui. Jei nebus imtasi greitų ir lemiamų klimatui veiksmų, iki šimtmečio pabaigos temperatūra pakils 3.2°C. O tai reikš padažnėjusius gaisrus, sausras ir potvynius, kurie reikšmingai paveiks gyventojus ir verslus, o ypač – pačias pažeidžiamiausias bendruomenes“, – teigiama kvietime.
Remiantis moksliniais tyrimais, dabartinės ambicijos nėra pakankamos, kad būtų užkirstas kelias didžiausiam neigiamam poveikiui, kurį klimato kaita turės dabartinei ir ateities kartoms. Tyrimai atskleidė, kad iki 2030 m. sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą 65 %, Europos Sąjungai būtų padedama sumažinti nuostolius aplinkai ir klimatui daugiau nei 10 trln. eurų.
Pasak VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjo Domanto Tracevičiaus, didesnės ambicijos yra ne iššūkis, o galimybės. „Pereidami prie žiedinės ekonomikos, mes sumažintume neigiamą poveikį klimatui ir sukurtume naujas, tvarias darbo vietas bei ateities verslo modelius ir produktus, kuriuos po to galėtume eksportuoti į užsienį. Jeigu delsime, būsime tie, kurie tokius produktus ir paslaugas perka iš kitų“, – teigia Domantas, kuris taip pat yra atsakingas už klimato kaitos politiką organizacijoje „Aplinkosaugos koalicija“.
Šie metai yra lemiami klimato kaitai, nes yra paskutiniai, kuomet pagal Paryžiaus susitarimą visos jį pasirašiusios šalys peržiūri savo įsipareigojimus sumažinti ŠESD išmetimus iki 2030 m. Naujausias Europos Komisijos pasiūlymas padidinti ES tikslus, t. y. bent 55 % sumažinti išmetalų kiekį, yra žingsnis teisinga linkme, tačiau reikia ambicingesnių tikslų. Praeitą savaitę Europos Parlamentas priėmė poziciją padidinti šį tikslą iki 60 %. Tačiau, Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos „Emissions Gap“ ataskaitos duomenimis, siekiant užtikrinti, kad pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1.5°C, visos šalys 2020–2030 m. turi sumažinti savo kasmetinį išmetamą teršalų kiekį 7.6 %. Tai reikštų kad ES, tarp jų ir Lietuva, iki 2030 m. turi sumažinti savo išmetamą ŠESD kiekį bent 65 %, palyginti su 1990 m. lygiu.
Kvietimą pasirašė šios Lietuvos organizacijos: VšĮ „Žiedinė ekonomika“, Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, Aplinkosaugos koalicija, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, Darnaus vystymosi centras, VšĮ „Rūpi“, Žaliosios politikos institutas, Studentų gamtininkų mokslinė draugija, Gamtos paveldo fondas, Asociacija Klaipėdos žalieji, Laisvos visuomenės institutas, Lietuvos gamtos fondas, Fridays for Future Lietuva, Lietuvos atsakingo verslo asociacija ir Lietuvos ornitologų draugija.
Atgal
