VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
10.16. Atvira, reali, rimta politika. LIETUVOS politinės klasės politika – paliatyvinė
Jonas A.Patriubavičius, Martinas Kraftas
Mūsų politinė klasė, pasiskirsčiusi į įvairias partijas (kad būtų pliuralizmas), vykdo paliatyvią politiką. Tai reiškia, kad nevykdo savo misijos tarnauti žmonėms, o teikia tik priešmirtines paslaugas, t.y. nėra lyderiai, tik menedžeriai. Skeptiškai žvelgia į tautą, manydami kad pasmerkta.
Tai prorusiška politika, antai vienas iš šios didžios šalies lyderių sako, kad ir Stalinas nužudė tik kelis tūkstančius nekaltų žmonių, bet jis buvo geras menedžeris. Tai, žinoma, absurdas, bet yra žmonių, kurie nori tuo tikėti ir net sekti.
Politikai netarnauja žmonėms
Kaip Lietuva pirmauja ir kaip atsilieka
Apie tai per šią rinkimų kampaniją nebuvo kalbėta. Iš esmės tai politinė korupcija, nes rinkimų kampanija ir yra tam, kad būtų atskleidžiamos, kaip kortos, problemos, na, ir būdai kaip iš -+tos balos išbristi.. Tai elementaru, visur taip yra, diagnozuojamos problemos, bėdos. O pas mus tai - tabu. Svarbiausia, kad rinkėjams šitai neužkliūna, jie patenkinti, kad juos mausto. Kitur, pavyzdžiui JAV, JK ar Danijoje, partijos pasako, kaip jos įveiks problemas. Pavyzdžiui, dabar JAV kandidatai pasako, kiek darbo vietų sukurs, kada susidoros su virusu, kaip atitrauks iš tremties (angl. outsourcing) Kinijoje išgabentas technologijas ir įmones ir t.t.
Ne visi parlamentarai žino, kas yra politika
Mūsų valdžia - neprognozuojama
Taip, kaip buvo šiemet Lietuvoje, taip, vienas prie vieno, prieš rinkimus elgiamasi tik Rusijoje: prieš tai sukeliamas chaosas, t.y įvykdoma priedangos operacija, kad žmonės nereikalautų aiškumo, konkretumo, kokios nors programos, kokių nors skaičių. Taip elgiamasi ir pas mus: prieš rinkimus įsiūbuojamas neapykantos oponentams, tiesiog zoologinės, bangos, sukeliamas cunamis, o paskui apsiskelbiama gelbėtojais: laukite, mes, partija, ateinam. Tai banali juodoji apgaudinėjimo technologija, siekianti senovės Romos laikus (kai burdavo iš jaknų spalvos).
Lietuvoje triumfuoja prieš du šimtus metų pamišėlių Malthuso, Ricardo ir Adam Smitho Anglijoje sukurta vadinamoji ribinio naudingumo teorija išnaudojimui pateisinti: kad samdinio darbo kaina – kaip bulvės, o kapitalo turėtojo dykinėjimo kaina kaip aukso.
Ir štai koks gyvenimo vaizdelis. Šiais metais vasarą močiutė iš Kauno rajono Viršužiglio kaimo Janė K. du su puse mėnesio plovė, šlavė, dezinfekavo Kauno centro ponų laiptines. Rizikavo, kad užsikrės covid19. Per pamainą, 4 valandas, turėjo išplauti tris devynaukščio laiptines, plovė kelias valandas ilgiau, nes dirbo sąžiningai. Sau ji dirbo tik pusę savaitės dienos ir už mėnesio darbą puse etato gavo 200 eurų, o firma pasiėmė du tūkstančius. Tai mūsų skaičiavimai, galbūt kapitalistai pasiėmė daugiau. Tai kur čia yra logika, demokratija ir kam tada reikalingi rinkimai? Tai ar reikia stebėtis, kad tokios močiutės neina balsuoti, nors dar ir nesikaria?
Per šiuos rinkimus Lietuvoje jokios diskusijos nebuvo. Forumų vedėjai uždavinėjo banalius klausimus, buvo tikras cirkas. Bet kam to reikia? Tai nerimta, nesąžininga, negražu ir nepadoru.
Ar nauja valdžia padės daugiau?
Ar rimtas požiūris į rinkėją?
Ne tik banalybėmis Lietuva pirmauja. Lietuvoje žudosi daugiausia žmonių pasaulyje. Savižudybė tapo taip pat banalybe. Pas mus nėra psichiatrinės pagalbos sistemos, savižudybių prevencijos, mokslinių tyrimų, kodėl taip vyksta. Šiais metais Kauno rajone nuteistas vaikinas ir pasodintas, psichinis ligonis. Kaip dabar teismai išsisuks (nebuvo juridinės pagalbos) ir įdomu, ir kraupu.
Pas mus nėra rimto požiūrio į tikrovę. Televizijos ir internetai apsuka žmonėms galvas alternatyvia tikrove, paskui sufleruoja, kaip elgtis.
Duodame kepurę pridėti, kad dauguma mūsų parlamentarų nežino, kas yra politika. Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė juos ir mokė anglų kalbos, bet iš to, kas čia darosi, kaip pagrobta valstybė aišku, kad mūsų valdantieji neskiria, kas yra politics ir kas yra policy (abu žodžiai verčiami, lietuviškai, politika).
Simetrinės situacijos pasaulyje
Pasaulio pabaiga Indijoje. BBC programoje „Assignment“ papasakojo, kaip indes prievartauja ginekologai. Ateina pas daktarą drovi indė, skundžiasi moteriška liga. Daktaras sako, pas tave vėžys, reikia daryti gimdos rezekciją. Operacija kainuoja 200 JAV dolerių. Masinė tokių nereikalingų operacijų banga kilo po to, kai Indijos vyriausybė vieno valsčiaus moterims davė debetinę kortelę, kad galėtų nueiti pas ginekologą. Daktarai susivienijo, kad pasiimtų tuos pinigus. Ir pasiėmė, darydami nereikalingas operacijas.
Globalizacija Lietuvos moterims taip pat nepašykštėjo bėdų. Globalizacija suteikė teisę pasirinkti: prostituciją, netradicinę šeimą, AIDS, narkotikus, tarp jų tabaką ir alkoholį, kitokio orgazmo egzotiką. Geras pasirinkimas, tikra laisvė, viskas apgalvota. Šeima ir motinystė stumiama į pašalį, nes iš jų maža pelno.
Ką daryti, kad pasaulio pabaiga užtruktų
Reikia lyderių. Čia pateikiame supratimą, kas yra lyderis, lyderystė.
Globalizacija turi ir teigiamų pusių. Išmintis, taip pat ir dorovinė, taip pat globali. Vadinasi, galima pasinaudoti, jeigu nebūsime drovūs ir pasinaudosime pasirinkimo teise.
Lietuvoje ribinio naudingumo teoriją, seniai visos Europos atmestą, diegia Laisvosios rinkos instituto bobelės. Ir štai kas gaunasi. Jonavos rajone gyvena ūkininkas Algis P. Jis turi 4 karves, dvi melžiamos. Viena duoda apie 3 tūkst. litrų pieno per metus. Parduoda sodininkams parduotuvės kainomis, gauna iš vienos karvės 3 tūkst. eurų. Gyvena gerai. Kas pieną parduoda supirkėjams, visokioms ten sūrių žvaigždėms, vargsta, nes jiems už litrą moka 10 centų, vadinasi, mažiau kaip už geriamą vandenį, iš karvės per metus toks ūkininkas gauna 300 eurų. Ir laisvosios rinkos institutas sako, kad tai normalu, teisinga ir konkurencinga. Bet juk laikyti karvę yra sunkus darbas. Dauguma karvių draugiškos, bet neprognozuojamos, nes turi cheminį ginklą (laiko po uodega) ir ragus ant galvos. Kai supyksta, gali sužeisti, o kai pakelia uodegą ir paleidžia savo cheminį ginklą, ne novičiokas, žinoma, bet neutralizavimo darbas nemalonus ir taršus. Tai kodėl Seimas leidžia taip engti melžėjus?
Anais metais gruodžio mėnesį, belaukiant pasaulio pabaigos, CNN kelis kartus transliavo interviu su Hafsat Abiola, Nigerijos moterų teisių gynimo veikėja. Tai buvusio Nigerijos prezidento Abiolos duktė. Abiola buvo prezidentu išrinktas, bet neinauguruotas, nes karinė chunta įvykdė perversmą, prezidentą kankino kalėjime, ten jis po kelerių metų mirė. Motina mirė dar anksčiau, visai netikėtai. Kai Hafsat tėvas buvo renkamas prezidentu, per rinkimų kampaniją Hafsat motina buvo pasyvi namų šeimininkė. Tačiau kai išrinktą prezidentą chunta uždarė į kalėjimą, jo žmona, t.y. Hafsat motina, pradėjo kampaniją jam išlaisvinti. Važiavo traukiniu į mitingą provincijoje. Čia ją, besižvalgančią į mylimos tėvynės peizažus, tiesiai į kaktą nušovė chuntos pasiųstas žudikas.
CNN papasakojo šią istoriją ir pasikalbėjo su tokiu būdu našlaite likusia mergaite. Dabar Hafsat didelė, ištekėjusi, vyras dirba atstovu Europos Sąjungoje. Ji dirba savo tėvynės Nigerijos moterims. Ir maždaug taip kalbėjo CNN: „Mes visi mirsime. Aš taip pat. Žinoma, tada neturėsiu kūno. Bet mano dvasia keliaus pas protėvius. Mano tėvai, kurie atidavė savo gyvybes už Nigerijos laisvę ir demokratiją, manęs lauks ir iš tolo mane atpažins. Sakys: „Štai ateina mūsų dukra Hafsat, mes ją atpažinome, nes ji eina tuo pačiu keliu, kuriuo mes patys ėjome, kurį savo darbais nutiesėme“.
Moralo nereikia. Viskas aišku. Belieka tik rinktis ne narkotinę laisvę, kuri naikina Šv. Kalėdų dvasią. Ir, žinoma, mums turi padėti Dievas, šiuo metu nusisukęs nuo Lietuvos: niekaip neatsiunčia tokio lyderio, kuriam rūpėtų žmogus ir žmoniškumas ir kuris padarytų bent vieną gerą darbą jam įtvirtinti, na, pavyzdžiui, įvesdamas nekilnojamojo turto mokesčius, padidintų BVP perskirstymo į biudžetą procentą bent iki mūsų sesės Estijos, kuriai Dievas davė padoresnius vadovus, lygio.
.jpg)
Ką daryti, kad pasaulio pabaiga užtruktų?
Mūsų Seimas neprognozuojamas, per šiuos trisdešimt metų nepastatė jokios užtvaros kapitalo, kai kurių kruvinas, turėtojų savivalei. O štai Šveicarijos valdžia šį mėnesį per referendumą išleido įstatymą, kad už fizinę darbo valandą privalu mokėti 25 dolerius. Australija seniai atmetė ribinio naudingumo teoriją kaip pamišėlių užmačią ir samdomiems darbininkams moka 23 JAV dolerius, JAV Niujorke už tai mokama 15 dolerių (visoje JAV, kai kur du kartus mažiau). Ten mokytojas per metus gauna 60 tūkst. dolerių. Mokytoja ten turi teises, nors būna atvejų kad bijo mokinių smurto. Lietuva ta linkme neina, net nesirengia eiti, nes tokia politinės klasės valia. Lietuvoje mokytoja gauna daugiausiai 12 tūkst. dolerių per metus, maždaug du eurus už valandą. LRT, kai mokytojai streikavo, iš jų tyčiojosi ir už patyčias LRT savo vedėjams pranešėjams moka 10 kartų daugiau, nors jų darbas 100 kartų lengvesnis, tiesiog malonumas maudytis prožektorių ir garbės, savo valdžios ir galių suvokimo spinduliuose. Štai kokia Lietuvoje atskirtis: mokytojai niekaip negali susitarti, kad jų etatas būtų 20 pamokų, 20 mokinių klasėje ir 20 eurų už pamoką. Magiškas žodis dvidešimt, bet stebuklas nevyksta, nes jiems taikomi ribinio naudingumo standartai, sukurti išnaudojimui pateisinti.
Savireklama
Deja, matyt, to dar ilgai nebus, nes korupcija pas mus -ekonominė kategorija, ekonomikos dalis. Jeigu būtų visuotinis pajamų deklaravimas, nekilnojamojo turto mokesčiai, neteisėtai pralobusiųjų iš spekuliacijos, sakysim, žeme, turto konfiskacija, vagys ir bankų sukčiai, žulikai negalėtų investuoti prisivogtų pinigų į ekonomiką. Bet vieną kartą, paskelbus amnestiją, galima jiems leisti tai padaryti. Paskui, mokėdami mokesčius, jie atpirktų savo kaltes.
Kad tai būtų, reikia lyderių.
Lietuvos aidas, kaip istorinis laikraštis, šiemet paprašė Vyriausybės paramos. Nes nesuveda galo su galu. Prašė kad ir ne tokios didelės sumos, kuriomis Vyriausybė remia geltonąją pokomunistinę spaudą, bet gavo neigiamą atsakymą. Bet Lietuvos aidas ne toks, kad iš neapykantos apsiputotų ir pradėtų keikti šį režimą. Mes ir toliau manome ir sakome, kad ši, valstiečių, valdžia žmonėms padėjo daugiau negu iki šiol buvusios. Žinoma, ir prie šio režimo, turtingieji darėsi turtingesni, kardinalaus trajektorijos pakeitimo nėra.
Ką dar parodė dabartinė rinkimų kampanija
Tai buvo labai banali rinkimų kampanija, nes visas vadžias į savo rankas pasiėmė LRT ir veikė kaip superpartija. Kaip sakė vienos partijos vadas, pralaimėjęs, įvedė cenzūrą. Šventa tiesa, kad mūsų televiziją reikia grąžinti žmonėms.
Mums ir anksčiau kilo klausimas, kodėl LRT žmonės tokie arogantiški, taip dominuoja, lyg jie būtų kandidatai į prezidentus ir ministrus. Per vieną diskusiją paiškėjo, kad vedėjos ir pranešėjos gauna 120 tūkst. eurų per metus. Jeigu tai tiesa, tai būtų dešimt kartų daugiau už mokytoją. Bet juk mokytojo darbas kaip angliakasio, dešimt kartų sunkesnis negu pranešėjo. Štai kodėl LRT vis skelbia, kad mokytojai blogi ir nieko neišmoko.
Suomijoje niekas neturi teisės kištis į mokyklos gyvenimą, mokyklos autonomija kaip Bažnyčios, beveik šventa vieta. Ir jokios miliūtės, gažuolės ar prasčiokės, dabar ir buvusios, neturi kontroliuoti mokyklos. O pas mus LRT lenda į mokyklas su mikrofonu ir kamera, kad sufleruotų žmonėms savo niekingą trigrašį, jog mokytojai yra antrarūšiai ir jiems galima ir reikia mažai mokėti.
Dar viena idėja, kurią skleidžia LRT, kad mokesčių progresyvumo nereikia, reikia gautus pinigus gerai ir racionaliai išleisti. Mažas mokyklas uždaryti. Tai demagogija. Piliečiai turi teisę mokyti savo vaikus nemokamai ir prie namų, taip parašyta Konstitucijoje. LRT eina prieš Konstituciją.
Ir dar per šią kampaniją paaiškėjo, kad buvusios vyriausybės padidino elektroninės spinduliuotės, kurią skleidžia mobiliojo ryšio antenoss (dėl to mūsų būstai tampa kaip mikrobanginės krosnelės), higieninę normą kelis kartus. Tai reiškia, kad mums sudaromos sąlygos mirti nuo higieninės normos. Ir niekas iš valdžios institucijų nesusirūpino, Seimas (ne šios kadencijos, anos, kai valdė socialdemokratas Butkevičius) tą įstatymą patyliukais priėmė. Nacionalinis sveikatos centras tam pritarė. Argi čia ne korupcija? Lietuva tapo neaiškių, nesveikų elektroninių techologijų diegimo ir išbandymo ant mūsų galvų poligonu.
Bet svarbiausias šios rinkimų kampanijos siurprizas yra Nacionalinio susivienijimo partijos atsiradimas. Pagaliau prabilo ir profesoriai, iki šiol stovėję nuošalėje, po medžiu. Šios partijos programoje daug punktų, kuriuos reikia įgyvendinti, jeigu Lietuva nori išlikti kaip valstybė ir kaip politinė tauta. Smulkiau apie tai kitą kartą, jau pro antrojo rinkimų rato.
Visi į rinikmus. Kas nebalsuoja, vadinasi, pritaria iki šiol buvusioms valdžioms, kurių politika ir privedė Lietuvą prie išlikimo ribos. Reikia pasakyti, kad valstiečių valdžia prie to mažiausiai prisidėjo, tai ankstesnių valdžių ir kadencijų palikimas. Mums, Karoliniškių gyventojams, keista, kad S.Skvernelis neišrinktas. Ir visai esame pritrenkti vakarykštės LRT laidos, kurioje LRT diegė Ministrui pirmininkui idėją, kad jam su Veryga reikia nusišauti. Taip, tiesa, ir ši valdžia vykdė turtingiesiems reikšmingą politiką (kad jie būtų dar turtingesni). Bet paliatyviąją politiką vedė daug geresnę, negu ankstesniosios valdžios ir šiek tiek sumažino socialinę atskirtį. Jeigu turėtų noro, galbūt ir padarytų vieną kitą strateginę reformą, sakysim, pradėtų rimtai kovoti su korupcija. Pradžioje turėtų būti įvestas pajamų, turto ir skolų deklaravimas. Jeigu nebus šios koordinatės, jokios kalbos apie kovą su korupcija nėra ir nebūna.
Bet apie tai smulkiau po rinkimų.
Atgal
