Autoriai nagrinėja Afrikos kaimiečių ir Lietuvos politinės klasės elgesio kultūras ir, keista, randa panašumų, nors, kaip žinoma, pas mus hienų, gana nesimpatiškų, naktimis besimaitinančių dvėseliena, žvėrelių, nėra.

“ Et inde libertatis captare aurm, unse servitutem timendo, in eum statumrempublicam adduxerunt“. “Laukdami laisvės prošvaisčių iš ten, kur vertėsi vergovės šaltiniai, drebėdami, iš baimės, prieš juos ir privedė valstybę prie tokios padėties“, Niccolo Machiavelli, Rassuždenija o pervoi dekade Tita Livija, rusų k. psl. 209)

Iš Švento Rašto (I citata) „Štai ką sako Viešpats: dalykis su alkanu duona, priglausk pastogės neturintį vargšą, aprenk pamatęs ką nuogą ir nenusigręžk nuo savo tautiečių. 

Ir į jį pakvietė „garsiausią Lietuvos rašytoją“ (taip BBC tituluoja) ponią Rūtą Vanagaitę Pradžios kodai Anais metaisper LRT buvo reklamuojamas ponios Vanagaitės veikalas apie Holokaustą Lietuvoje, šiemet jį ir autorę reklamavo BBC

Many a heart that are weary tonight Waiting for the war to cease. Many are the hearts looking for the right To see the dawn of peace. /Walter Kittredge/

Šį adresą žino kiekvienas lietuvis, gyvenantis  Karaliaučiuje. Ir ne lietuvis, kuris nori sužinoti, kuo ir kaip gyvena Lietuva, kuris norėtų apsilankyti gintariniame krašte.

Politiškai mes jau laisvi ir galime savarankiškai tvarkyti savo politinius ir ekonominius reikalus. Bet savo dvasinės ir kultūrinės laisvės mes dar nepaskelbėme. Savo dvasinio veido mes dar neparodėme. Savo tautinio genijaus vėliavos dar neiškėlėm. Savo tautinio pašaukimo nevykdom.

Praėjęs šių metų birželis Šakių krašto žmonėms ilgai išliks atmintyje ne tik neįprastai dideliais karščiais, dėl stichinės sausros birželio 18 d. pasibaigusių ekstremalios situacijos rajone paskelbimu. 

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pirmiausiai Lietuvos spaudoje pasirodė Viliaus Bražėno straipsnis, o tik vėliau ir jis pats. 1993 metais „Lietuvos rytas“ atspausdino pirmąjį Viliaus Bražėno straipsnį Lietuvoje „Veidu į Lietuvą – nugara į Nepriklausomybę“

Balandžio 6 d. Seimo Spaudos konferencijų salė priėmė romų atstovus, atvykusius į Tarptautinės romų dienos minėjimą. Renginio dalyvius pasveikino Seimo narys Kęstutis Masiulis, Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvikas.

 „Tas, kuris tikisi iš istorijos teisingumo, reikalauja daugiau, negu ji ketina duoti: dažnai ji suteikia paprastam, vidutiniam žmogui žygdarbio šlovę ir nemirtingumą, nublokšdama pačius geriausius, narsiausius ir išmintingiausius į nežinomybės tamsą Cveigas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 str. skelbia, kad ,,Lietuvos valstybę kuria Tauta“. Istorijoje į jos laisvę ir valstybingumą kėsinosi kaimynai užkariautojai, jų užsilikę įvairiais laikais gentainiai – vokiečiai, rusai, kėsinosi klastingi evangelizacijos priedanga polonizatoriai lenkai

Kultiniu parodos "Didžioji pramonė", kuri iki pat žiemos kalendorinės pabaigos veikia Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje, eksponatu galima laikyti prieš kelis dešimtmečius Vilijampolėje dar gyvavusiame "Kaspino" fabrike gamintą dirbtinę aortą. 

Ar žinote, kaip Kurtuvėnuose švenčiamos Užgavėnės, o gal šokote Kupiškėnų vestuvėse, ar, galbūt, matėte kaip žiemą ant ledo sukant „bobas“ gaudomos stintelės ir seliavos? Nuo šiol šios ir dar 7 tradicijos įtrauktos į nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Iš praktikos žinau, kad mokomojo dalyko pamokai skiriamos 45 min., na, kartais ji gali būti sudvigubinta, tik jau ne per kelis mėnesius ištempta. Vadinasi, žemiau aprašytoji pamoka išskirtinė. Tiesą pasakius, vadinti ją „pamoka“ galima sąlyginai, dėmesio centran iškeliant ne siekiamybę, bet rezultatą.

Kadaise, perskaitę gerą knygą, ir kitam pasakydavome: „Būtinai paskaityk, nes tai labai graži knyga“. Kam dabar pasakyti, kad Aldono Pupkio Lietuvių kalbos sąjūdis 1968 – 1988 m. (Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2016,  494 p.) - labai  graži knyga?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį lankysis Tauragėje, kur domėsis sugrįžusių emigrantų patirtimi ir savivaldybės iniciatyvomis, siekiant susigrąžinti savo žmones namo.

Kodėl mes dar gerai nepažįstame aplink mus esančios gamtos? Kiekvienas, apie tai pagalvojęs, surastų daug priežasčių. O mano pažintis su neapsakomai turtingu Dievo kūrinijos pasauliu, ypač kontaktai su mažąja gyvūnija, prasidėjo jau nuo penkerių metų.

Vis labiau populiarėjančios kalbinės technologijos, naudojamos vertimuose, išmaniuosiuose automobiliuose, virtualiuose asistentuose ir kitur būdas užtikrinti, kad kalba išvengs išnykimo grėsmės ir nepatirs skaitmeninės atskirties.