Lietuviai lyg apduję nuo grybų gausos. Šių eilučių autorius – ne išimtis. Tačiau stebina ir visas šiųmetis laukų, daržų ir sodų derlius. Antai, ūkininkai, iš pradžių skundęsi, kad kai kur javai buvo išguldyti, o kitus nualino sausra, tad vėl prakalbo apie kompensacijas, dabar trina rankomis, koks puikus grūdų derlius. Bet ir vėl bėda: elevatoriai nespėja sutalpinti, jų kaina krinta, valstybė turi padėti.

Sakoma, kad savi marškiniai arčiau kūno. Žmonėms labiau rūpi ne kokios ten A. Navalno apnuodijimo peripetijos, A. Lukašenkos represijos ar D. Trumpo retorikos šuoliai, o savi reikalai: kaip rajone ar miestelyje sekasi gintis nuo koronaviruso, kada kelininkai pataisys rudens darganų apgadintą žvyrkelį, kokią ir kada gaus išmoką, na, dar – ką iš vietinių rinks į Seimą spalio 11 – ąją… Tai štai apie tuos „marškinius“ platesne prasme.

Jei dar kažkam atrodo, kad pasaulyje mažai geopolitinių dramų, tai Viduržemio jūra turėtų sugriauti paskutines iliuzijas. Ten dviejų NATO šalių laivai baksteli vieni kitiems jūroje; reaguodama į vienos NATO valstybės veiksmus, kita prabyla apie tai kaip casus belli - karo priežastį. Aplink netyla kalbos apie sankcijas. Tai, kas vyksta, yra kompleksiška istorinių, geografinių, ekonominių, kultūrinių procesų tarp Turkijos ir Graikijos samplaika. Bėdos - senos, bet paaštrėjo todėl, kad Rytinėje Viduržemio jūros dalyje aptikta nemažai dujų išteklių. Tai masina aplinkines šalis bandyti palankiai sau interpretuoti bendrą situaciją ir tarptautinę teisę.

Nuo rugsėjo Baltijos šalių oro policijos misijoje patruliuos Italijos ir Vokietijos karinės oro pajėgos su naikintuvais „Eurofighter“. Jie pakeitė misiją baigusius Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos kontingentus.  Naujajai rotacijai vadovaus Italija iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose, o misijai sustiprinimą teiksiantys vokiečiai  – iš Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Amaryje.  Italija ir Vokietija  NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaus net dvi keturių mėnesių rotacijas iš eilės.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio-liepos mėnesių centrinės valdžios deficitas buvo 1 831,1 mln. eurų. Centrinės valdžios balansas per sausį-liepą buvo 2 295,0 mln. eurų mažesnis nei 2019 metais per tą patį laikotarpį.   2020 metų centrinės valdžios pajamos sausį-liepą buvo 7 747,8 mln. eurų, išlaidos – 9 339,4 mln. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 239,5 mln. eurų. Mokesčiai sudarė 55,7 proc. sausio-liepos mėnesių centrinės valdžios pajamų, 35,0 proc. – socialinės įmokos. Per sausį-liepą didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 55,9 proc., dotacijos – 12,8 proc. bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 12,0 proc.

Antrus metus „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą apie pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema. Šiemet apklausos rezultatai parodė, kad reikšmingai augo Lietuvos advokatūros funkcijų suvokimas visuomenėje bei palankumas pačiai organizacijai, o advokatai, kaip pagrindiniai žmogaus teisių gynėjai, pozicijų neužleido. Prieš kasmetinį Visuotinį advokatų susirinkimą Lietuvos advokatūra pasitelkia nepriklausomą visuomenės apklausą.  Reprezentatyvią apklausą „Spinter“ sociologai atliko šią vasarą liepos 16-26 dienomis.

Rugpjūčio 24 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, susitikęs  su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu,  aptarė situaciją Baltarusijoje, aktualius dvišalius Lietuvos ir JAV santykius, NATO ir gynybos bendradarbiavimo klausimus. „JAV yra svarbiausia mūsų transatlantinė partnerė, todėl JAV karinis buvimas šalyje bei parama vystant pajėgumus mums yra kritiškai svarbu. Esame pasirengę užtikrinti visas reikalingas sąlygas nuolatiniam JAV kontingento buvimui Lietuvoje – tam vykdome reikalingos infrastruktūros atnaujinimą“, – susitikime sakė krašto apsaugos ministras R.  Karoblis. 

Galima ginčytis apie kiekvienos tautos apsisprendimo teisę ir apie demokratijos eksporto nekorektiškumą. Kas tolygu kišimuisi į kitų valstybių vidaus reikalus. Jeigu ne vienas BET! Apie tai „atsipūtę“ galime diskutuoti iki begalybės, kas prie kavos puodelio, o kas prie alaus bokalo. Tik ne tada kai diktatoriai su jų vasalais pradeda atvirą ne tik psichologinį, bet ir fizinį karą prieš savo tautiečius. Kai jie vykdo žiaurų terorą, žudo, muša, luošina žmones. Tada ne laikas bet kokiems išvedžiojimams. Tada tylėti negalima. Tylėti arba tai pateisinti gali tik patys amoraliais kriterijais besivadovaujantys asmenys, pamiršę, kad gėris ir dora yra aukščiau už bet kokią valdžią.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas, remdamasis gauta informacija apie vykdomas žiaurias represijas prieš Baltarusijos piliečius, kurie protestuoja prieš rinkimų rezultatų klastojimą, kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį. Parlamentaras prašo sudaryti Seimo narių grupę (iš Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komitetų) ir siųsti ją į Baltarusiją situacijos stebėjimui ir žmogaus teisių pažeidimų fiksavimui, taip sulaikant režimą nuo masinių represijų prieš baltarusius.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, jog Vyriausybė yra suinteresuota modernios ir demokratinės Baltarusijos valstybės, kurioje gerbiamos pamatinės žmogaus teisės ir laisvės, vystymusi.

Status quo: 1. Pokyčiai Baltarusijoje akivaizdūs. Pilietinė bendruomenė gimsta ir jos jau nebenuraminsi su pasakomis apie degtinę ir traktorius. Žmonės nori laisvės.  2. Lukašenka koks buvo diktatorius, toks ir liko. Visos kalbos apie suartėjimą su ES tėra krokodilo ašaros, nėra ir nebuvo prasmės jomis tikėti. 3. Putinui (ir Xi) vakarykščiai vaizdai iš Minsko yra kaip baisiausias košmaras. Maidanas jau prie jų sienų. Todėl jie dės visas pastangas, kad situacija jokiu būdu nesieskaluotų. 

Būdami Baltarusijos kaimynais, mes kviečiame Baltarusijos valdžią pilnai pripažinti ir laikytis pamatinių demokratijos standartų. Raginame susilaikyti nuo smurto ir kviečiame gerbti pagrindines laisves, žmogaus ir piliečio teises, įskaitant nacionalinių mažumų teises bei žodžio laisvę. Tikime, kad dialogas visada yra geriausias būdas siekti socialinės pažangos, diskutuoti apie reformas ir politikos kryptis. Gerbdami Baltarusijos suverenitetą ir jos nepriklausomybę, mes tikimės palankių sąlygų dar labiau gilinti partnerystę su Baltarusija ir jos  žmonėmis.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi R. M. Grossi aptarė situaciją dėl Baltarusijos branduolinės elektrinės (BE). Pokalbio metu ministras pažymėjo, kad už branduolinę saugą atsakinga TATENA turėtų atsakingai vertinti politiškai forsuojamą BE Astrave. Ministras atkreipė dėmesį, kad liepos 30 d. Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerija pakeitė branduolinių elektrinių licencijavimo procesą – vietoj bendros licencijos bus išduodami leidimai atskiriems etapams, šiandien jau išduota licencija, leidžianti krauti branduolinį kurą į pirmąjį reaktorių ir šis pradedamas krauti.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Pokalbyje aptartas politinės situacijos Baltarusijoje vertinimas, šaliai besirengiant Prezidento rinkimams rugpjūčio 9 dieną. „Atidžiai stebime Baltarusijos Prezidento rinkimų kampaniją ir raginame laikytis visuotinai pripažintų demokratijos principų. Baltarusijoje, Europos šalyje, netoleruotinos represijos prieš pilietinę visuomenę. Raginu Baltarusijos vadovybę užtikrinti saugius, laisvus, sąžiningus rinkimus ir fundamentalias žmogaus teises bei laisves. Smerkiu bet kokį Rusijos kišimąsi į Baltarusijos Prezidento rinkimų eigą ir baigtį“, – teigė Prezidentas.

Liberalai meluodami šypsosi arklio šypsena, tai jų firminis ženklas, brendas po brendžio, taip sakant. Vis galvoju tamsoj žiūrėdamas į lubas, kai žmona galų gale užmiega – ir iš kur jie tas šypsenas traukia? Tokie geri, šviesūs veidai, oligofrenų šypsenos, ypač kai apsipila ledukais ar dalyvauja bėgimuose už išprotėjusių bepročių sugalvotas beprotybes. Konservatoriai meluoja rimtai, kalba ilgai ir šypsosi kreivai. Juoktis nemoka, užtat pašaipiai krizena ir ironiškai demonstruoja šiuolaikinio pasiturinčio gyvenimo simbolį – gerai sutaisytus dantis. Meluoja piktai, kaltinančiai ir iš aukšto, nes tiesiog viską žino geriau. Turi visam pasauliui ir mūsų gyvenimui paaiškinti keturis sakinius. To ir jiems, ir daugumai tikrinių lietuvių pakanka.

Mano rusakalbis kaimynas rugpjūčio 1-ąją, kai atsinaujino kaukių dėvėjimas, pasipiktinęs šaukė: kokia čia valstybė, jei taip prievartauja savo piliečius! Suprantama, jam atsikertu: kuo čia dėta valstybė, kai reikia kiekvienam apsisaugoti nuo mirtino užkrato? Bet šįkart apie kitokį užkratą, kuris judina kaimyninės diktatūros pamatus. Ne apie tą, kuriuo tarsi giriasi paskutinis Europos diktatorius, prasitaręs, kad neva prasirgęs koronavirusu.

Turkija – ir egzotiška, rytietiška šalis, ir kartu pasaulietiška, su vakarietiška specifika valstybė. Ne veltui jis išsidėsčiusi ant dviejų žemynų – Azijos ir Europos. Gal tas dvilypumas lemia jos globalinę politiką, kurią mums nelengva suprasti, ir tas suvokimas kartais vienpusis. Dažnai į tą politiką Ankara įberia aštrių turkiškų prieskonių.

Užsienio reikalų ir energetikos ministrai Linas Linkevičius ir Žygimantas Vaičiūnas bendru laišku kreipėsi į Baltarusijos užsienio reikalų, energetikos ir nepaprastųjų situacijų ministrus Vladimirą Makėjų, Victorą Karankevichių bei Vladimirą Vashchenko, ragindami nepradėti atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje eksploatacijos, nepašalinus šio objekto trūkumų.

Nuo pat „Sąjudžio“ susikūrimo buvo kalbama ir žadama būti moraliais, atsisakyti privilegijų, elgtis kukliai ir svarbiausia politiką padaryti skaidrią ir atvirą. Deja po 30 atkurtos Nepriklausomybės metų negalime pasigirti nei vienu nei kitu.

Nieko asmeniško… Buvo 90-ųjų pradžia. Aš, TVR (dabartinio “ėlertė”) žurnalistas, rengiau laidą apie nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos finansinę padėtį. Jau tada girdėjau, kad tarp VU mokslininkų yra gabus aspirantas, kuris galėtų duoti neblogą TV interviu. Dėl jo iš pradžių reikėjo susitarti. Gitanas Nausėda tuomet gyveno daugiausiai jauniems mokslininkams skirtame Tauro bendrabutyje, kuriame, beje, anksčiau ir aš, žurnalistikos studentas, esu gyvenęs…