Politika, aktualijos
09.05. Geopolitinės dramos Viduržemio jūroje
Linas Kojala
Politologas
Jei dar kažkam atrodo, kad pasaulyje mažai geopolitinių dramų, tai Viduržemio jūra turėtų sugriauti paskutines iliuzijas.
Ten dviejų NATO šalių laivai baksteli vieni kitiems jūroje; reaguodama į vienos NATO valstybės veiksmus, kita prabyla apie tai kaip casus belli - karo priežastį. Aplink netyla kalbos apie sankcijas.
Tai, kas vyksta, yra kompleksiška istorinių, geografinių, ekonominių, kultūrinių procesų tarp Turkijos ir Graikijos samplaika. Bėdos - senos, bet paaštrėjo todėl, kad Rytinėje Viduržemio jūros dalyje aptikta nemažai dujų išteklių. Tai masina aplinkines šalis bandyti palankiai sau interpretuoti bendrą situaciją ir tarptautinę teisę.
Bėda tai, kad kaimynės Turkija ir Graikija nėra susitarusios dėl vadinamųjų išskirtinių ekonominių zonų ribų.
Pavyzdžiui, Turkija vienintelė pripažįsta Šiaurės Kipro respubliką ir teigia, kad tai sudaro sąlygas jai tyrinėti teritorijas aplink Kipro salą bei ieškoti išteklių. Graikija tuo piktinasi ir sako, kad turi ginti Kipro Respublikos, tarptautinės bendruomenės sutarimu laikomos visos salos šeimininke su visomis iš to išplaukiančiomis teisės, interesus. Lyg to būtų negana, nestinga mažų Graikijos salų, kurios geografiškai arčiau Turkijos, nei pačios Graikijos; tarptautinė teisė lyg ir teigtų, kad salos taip pat sukuria teisę į aplink esančius resursus, bet Ankara tokiam požiūriui nepritaria. Yra ir daugybė kitų dedamųjų, kurios vertos dėmesio ir aptarimo - bet tam jau reikalingi regiono specialistai ir kiti formatai.
Todėl ir įvyksta laivų susidūrimai, todėl ir kalbama apie cassus belli, todėl artimiausiu metu ES (iš principo palaikanti Graikijos poziciją) žada svarstyti galimas sankcijas Turkijai. Tai pačiai Turkijai, kurios prisibijo, mat susitarimas su Ankara dėl migrantų srautų buvo viena iš kertinių priežasčių, kodėl šiandien į Senąjį žemyną plūstančių migrantų skaičiai daug mažesni, nei 2015 metais.
Atgal
