VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Politika, aktualijos

09.14. Kampanija be intrigos

Česlovas Iškauskas

Lietuviai lyg apduję nuo grybų gausos. Šių eilučių autorius – ne išimtis. Tačiau stebina ir visas šiųmetis laukų, daržų ir sodų derlius. Antai, ūkininkai, iš pradžių skundęsi, kad kai kur javai buvo išguldyti, o kitus nualino sausra, tad vėl prakalbo apie kompensacijas, dabar trina rankomis, koks puikus grūdų derlius. Bet ir vėl bėda: elevatoriai nespėja sutalpinti, jų kaina krinta, valstybė turi padėti.

Šmaikštuoliai tikina, kad dėl tokios visa ko gausos kaltas…koronavirusas. Juk kadaise, kai 1986 m. balandį link mūsų nuslinko Černobylio AE radioaktyvus debesys, rimti specialistai tikino, jog nuo teršalų geriau ėmė derėti grybai, o vištos pradėjo dėti didesnius kiaušinius…

Bet grįžkime į praėjusios savaitės realijas. Likus 30 dienų iki Seimo rinkimų, visi 1755 registruoti kandidatai ir jų atstovaujamos partijos puolė į rinkiminę trąsą. Skaičiai iškalbingi. Gal COVID-19, gal daugiau laisvo laiko, o gal išaugęs politinis aktyvumas paskatino žmones dalyvauti valstybės valdyme. Antai, VRK pranešė, kad, lyginant su 2016 m., šiemet į Seimą kandidatuoja beveik trimis su puse šimto (339) daugiau asmenų. Deja ar ne deja, tik trečdalis jų – moterys, išskyrus vienintelę Lietuvos lenkų rinkimų akciją – krikščioniškų šeimų sąjungą, kurioje moterų kandidačių yra 63 proc.

Dar: šįkart į Seimą pretenduoja 22 milijonieriai, daugiausiai tokių – trys – konservatorių sąraše. Turtingiausias, žinoma, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kurio turto suma nurodyta virš 24 mln. eurų. Didžiausias skolininkas – Laisvės partijos kandidatas Ernestas Skobas. Žinoma, tikroji turtinė padėtis gali būti kitokia, negu deklaruojama.

Vidutinis statistinis kandidatas – aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, moterų dažniausias Daivos vardas. Beveik 64 proc. jų susituokę. Teistumą deklaravo ir buvo įregistruota 2 proc. kandidatų, bet buvo 12 asmenų, nuslėpusių šį faktą. Šiemet kandidatai beveik dvejais metais vyresni negu prieš ketverius metus, o vyriausias – 86 – rių metų žmogus iš Lietuvos liaudies partijos.

Rinkimų kampanijoje kol kas intrigos nėra. Liberalų sąjūdis pristatė rinkimų programą, kurioje išryškino pozityvią pandemijos sukeltos krizės aplinkybę – atsivėrė didesnės galimybės patiems kurti Prezidento siūlomą gerovės valstybę. Šeštadienį susirinkę konservatoriai įvardijo Ingridą Šimonytę būsima Premjere, bet ši turi kitą nuomonę: siūlymas formuoti Vyriausybę pirmiausia turėtų būti teikiamas didžiausio rinkėjų pasitikėjimo sulaukusiai partijai, o ne iš anksto pasiūlytam pretendentui. Taip ji oponavo Gitanui Nausėdai, kuris inicijavo išankstinį pasirinkimą. Tokios pat nuomonės ir Ramūnas Karbauskis, sakęs, kad būsimą premjerą parinks žmonės balsuodami, ir prezidentas turės gerbti jų valią. „Valstietis“ taip pat ginčijo Prezidento nusiteikimą surengti griežtą filtrą siūlomiems ministrams, kad jis neapsiribotų vien tik anglų kalbos mokėjimu, kaip buvo prieš keletą metų, šaliai vadovaujant Daliai Grybauskaitei.

O vienas portalo apžvalgininkas išmąstė, jog G. Nausėda bijo TS-LKD valdančiosios daugumos ir I. Šimonytės atėjimo į Premjerus. Esą, ši politikė yra tiesioginė profesinė Prezidento konkurentė, o konservatoriai, turintys kone monopolį užsienio politikoje, išstumtų šalies vadovą ir iš šios srities. Šie svarstymai nebent tiktų rubrikai „Kas būtų, jeigu būtų…“

Taigi, čia intrigos išties nedaug. Jos kur kas daugiau už šalies ribų. Štai sekmadienį Rusijoje nuskambėjo lemiamas regioninių rinkimų akordas. 41-ame Rusijos regione gyventojai rinko regionų gubernatorius ir parlamentus. Rašant šias eilutes, dar nebuvo žinoma jų rezultatų. Skaudų spyrį putiniškajai partijai „Vieningoji Rusija“ sudavė Aleksėjaus Navalno apnuodijimas, tačiau abejotina, ar Sibiro rinkėjai nulems visos posovietinės imperijos apsisprendimą.

Lietuvai dar svarbesnis – Aliaksandro Lukašenkos pirmadienio „darbo vizitas“ pas Kremliaus valdovą. Beveik neabejoju, kad mūsų lūkesčiai, jog diktatorius ant V. Putino stalo paklos atsistatydinimo pareiškimą, yra bergždi. Mes dažnai trokštame, kad „esama taptų norima“.

 

Atgal