Lietuvos Karalius Mindaugas, istoriniu atžvilgiu, pirmasis Lietuvos valdovas, įtvirtinęs valstybingumą. Karaliui Mindaugui valdant, Vakarų Europos vadovų, Lietuva tapo pripažinta valstybe, o pats Karalius - pavadintas Šviesiuoju Karaliumi.

Valstybės dieną, liepos 6-ąją, Biržuose bus atidengtas Salaspilio mūšį įamžinantis paminklas. Iškilmingą paminklo atidarymą lydės teatralizuota istorinė improvizacija ir senovinės patrankos šūviai.

Kad labai naudinga mums perskaityti kelių dešimtmečių senumo leidinius, atkreipti dėmesį į mažai aptariamus praeities įvykius, įsitikinau atsivertęs 1990 m. vasaros „Santarą“. Tai kultūros žurnalas Lietuvai ir išeivijai. Nuo pirmojo puslapio pradedamas Dr. V.Daugirdaitės-Sruogienės straipsnis, pavadintas „Daugiau dėmesio ir pagarbos Lietuvos istorijai“. Dalykiškai mokslininkė primena, ir šiandien, kai daugelis teigia, jog sutvirtėjome, išliekantį abejingą daugelio inteligentų požiūrį į mūsų valstybės lemtingus įvykius.

Mokslininkų manymu, istorija besidominčiam, o ypač istoriškai susipratusiam žmogui, praeitis nėra pasibaigusi ir niekada negali pasibaigti. Žmogaus istorinė sąmonė nurodo jo mąstymo specifinį santykio su praeitimi būdą, kuris laiko tėkmėje kinta, bet nesibaigia – kitimas nesibaigia, todėl reikia nuolat prie praeities grįžti, ja remiantis suprasti dabartį ir žvelgti į ateitį.

Šimtus tūkstančių dalyvių ir žiūrovų įtrauksianti ir šalies sostinę Vilnių dainomis užliesianti jubiliejinė Dainų šventė prasidės jau rytoj, liepos 2 dieną. Ketverius metus rengtai šventės programai startą duos iškilmingas atidarymo koncertas Katedros aikštėje, įsuksiantis į lietuviškos dainos sūkurį, o liepos 3 dieną 13 val. įvyks Dainų šventės vėliavos pakėlimo ceremonija S.Daukanto aikštėje. Be to, liepos 2-6 dienomisVilniaus miestas svečius pasitiks išskirtinai pasipuošęs. Tautiniai raštai papuoš pagrindinius sostinės simbolius – Mindaugo tiltą, Katedros varpinę, o grojantis Bernardinų sodo fontanas džiugins pamėgtomis lietuviškomis dainomis.

Plunksnos broliai ir šiaip kalbos vartotojai kartais į viešąją erdvę sugrąžina vieną ar kitą jau lyg ir užmirštą aviacijos terminą. Pirmiausia tai pasakytina apie sovietų laikais vartotą žodį „dispečeris“, kurį, lygiuodamiesi į Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) terminiją, aviatoriai jau prieš daugelį metų pakeitė terminu skrydžių vadovas.

Rytoj, liepos 1-ąją, Lietuvos nacionaliniame muziejuje Naujajame arsenale atidaroma paroda "Tautinis kostiumas - graži ir nesenstanti mada".

Liepos 6-ąją, Valstybės, Mindaugo karūnavimo, dieną jau tradiciškai visi lietuviai švęs kartu giedodami šalies himną – „Tautišką giesmę“.

Jau trečiadienį Kaune, kuriame prieš 90 metų įvyko pirmoji Lietuvos dainų šventė, tuomet vadinta Dainų diena, prasidės jubiliejiniai renginiai.

Lietuvių etninės kultūros draugija (LEKD) pagal Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos konfederacijos bendradarbiavimo programą įgyvendina projektą, kuriuo siekiama stiprinti Draugiją  ir jos partnerines, panašios pakraipos NVO, plėtojant jų institucinius gebėjimus vadybinės pakraipos ir finansavimo pritraukimo mokymų pagalba, automatizuojant dalį administravimo funkcijų, bei efektyviau populiarinant ir viešinant Draugijos ir susijusių NVO veiklą ir savanoriavimo galimybes. Kviečiame visus etninės kultūros puoselėtojus dalyvauti baigiamajame LEKD mokymų renginyje birželio 27–28 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilnius).

Projekto "Misija Sibiras'14" komandos formavimas baigtas. Liepos 17-ąją, Pasaulio lietuvių vienybės dieną, jie išvyks į lietuvių tremties ir kalinimo vietas.  

Mokytas žemaitis Dionizas Poška prieš porą šimtų metų rašė: „Garbink tėvišką kalbą ir anos kalbrėdą, nes prigimto liežuvio nemokėti gėda.“ Kaip šiais laikais šį paliepimą vykdom?

Lietuvių tautos praeitis žalota azijiniais būdais,vadinasi,vėliau labai tinka europiniam palyginimui,todėl-oi!-kaip-laukėme Europos Sąjungos verdikto.

2013 m. sausio 31-ąją, minint „Ryto“ 100-mečio jubiliejų, dėl įvairiausių kliūčių nepavyko atidaryti paminklinės lentos prie Visų Šventųjų bažnyčios parapijos salės, kur vyko pirmasis „Ryto“ draugijos susirinkimas.

Dar gerai prisimena 2003-ųjų metų šventiniai renginiai. Prisimena, nes Lietuva šiais 2014 metais vėl ruošiasi Dainų šventei, o kartu pačiai seniausiai šventei – karaliaus Mindaugo ir karalienės Martos vainikavimo iškilmių 1253-aisiais metais minėjimui liepos 6 dieną.

Dažnai galima girdėti ir skaityti, kad lietuvių kalba esanti sunki, nelengvai išmokstama, net pabrėžiama: tokia sunki ir nepopuliari. Taip kartą ją apibūdino viena žurnalistė, klausdama pašnekovę, kodėl nori jos mokytis užsieniečiai. Ši nuomonė tiesiog brukama, tapo lyg ir savaime suprantama.

"Mes esam dulkės, dulkės dulkėtos..." Norime gyventi, džiaugtis tuo žemės kampeliu, kuriame prieš tūkstančius metų apsistojo mūsų bočiai. Norime tvarkytis savo namuose be pašalinių  "rūpesčių".

Šių metų balandžio 3d., ketvirtadienį, 12 val. prie Lietuvos Respublikos Seimo įvyko pilietinis piketas, kurio metu buvo pasirašomas žemiau skelbiamas Viešas laiškas LR Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei. Deja, tą pačią dieną žiniasklaidoje buvo pagarsintas pranešimas apie tai, kad  du LR Seimo nariai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas įregistravo įstatymo projektą, kuriame siūlo įteisinti vardų ir pavardžių rašymą nelietuvių kalba. Taip lietuviškoje abėcėlėje atsirastų svetimos raidės, kurių dabar nėra.

Kiekvienas kultūrinis, istorinis reiškinys palieka pėdsaką ir suvaidina svarbų vaidmenį tolesnei įvykių raidai. Yra daug kilnių poelgių, reiškinių, kurių neužkloja jokios užmaršties dulkės. Taip įvyko ir šį kartą. Atrodo, kad jau praeityje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos renginiai, akimirkos, bet prasmingi darbai ir toliau tęsiami.

Ketvirtadienį prie Seimo organizuojama akcija, kurios metu bus raginama įtraukti lietuvių kalbą į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.