Tautos mokykla
04 14. Keletas žodžių apie kalbą ir leičius
Gintautas Iešmantas
Nesunkesnė už kitas
Dažnai galima girdėti ir skaityti, kad lietuvių kalba esanti sunki, nelengvai išmokstama, net pabrėžiama: tokia sunki ir nepopuliari. Taip kartą ją apibūdino viena žurnalistė, klausdama pašnekovę, kodėl nori jos mokytis užsieniečiai. Ši nuomonė tiesiog brukama, tapo lyg ir savaime suprantama. Net atsirado kalbininkų, panorėjusių keisti kai kuriuos rašybos dalykus, idant mokiniams būtų lengviau mokytis. Ko tada stebėtis, kad trūksta meilės gimtajam žodžiui, jį nuvertiname, nesidžiaugiame jo savitumu ir grožiu. O juk kiekviena kalba savaip sunki, be didesnių pastangų neišmokstama. Beje, svetimieji, ir ne tik mokslo žmonės, mūsų kalbą didžiai vertina, grožisi ja. Tuomet apie nepopuliarumą ir kalbėti nėra prasmės. Tai tiesiog nesusipratimas.
Priminimas kalbininkams ir politikams
Kalba negali būti politikos tarnaitė. Atvirkščiai, politika turi nusilenkti kalbai, jai tarnauti. Liūdna, kai bandoma elgtis priešingai.
Pirmiau – leičiai ar Lietuva?
Kai kas teigia: mūsų kraštui Lietuvos vardą davė leičiai. Bet jie, valdovo tarnybiniai žmonės, žinomi iš vėlesnių laikų, kai Lietuva augo ir stiprėjo. Tuo tarpu Lietuvos vardas jau buvo girdimas 1009-aisiais, patvirtintas raštiškai. Ir juo tuomet vadinosi tikriausiai nemaža teritorija. Kalbininkas Z. Zinkevičius, remdamasis kalbos mokslo duomenimis, tvirtina, jog tas vardas dar bent kokiais trimis ar keturiais šimtmečiais senesnis. Gal net daugiau. Tiesa, iš pradžių buvo Leita, vėliau Lieta, o iš čia Lietuva, t. y. daug lietuvių, anot minėto kalbininko. Taigi Lietuva ir tais seniausiais laikais jau egzistavo kaip tam tikras teritorinis vienetas. Ir tos genties žmonės, matyt, vadinosi lietuviai (iš pradžių turbūt leičiai). Jų apgyventas plotas didėjo, jie asimiliavo gretimų sričių giminingus gyventojus. Genties valdovo žmonės, vėlesnieji leičiai, Lietuvos vardą tiktai nešė toliau į artimiausias teritorijas. Taigi išeitų, kad jie savo vardą gavo iš Lietuvos, o ne atvirkščiai. Kitaip sakant, pavadinimas Lietuva yra pirminis, o leičiai – išvestinis, antrinis, kuris kaip socialinis reiškinys išliko ilgiau negu pavadinimas Leita. Be abejonės, jų vaidmuo kuriant valstybę galėjo būti reikšmingas.
Atgal
