Tautos mokykla
04 25. Ir suplazdėjo Trispalvė vėliava
Vytautas Baškys
Dar gerai prisimena 2003-ųjų metų šventiniai renginiai. Prisimena, nes Lietuva šiais 2014 metais vėl ruošiasi Dainų šventei, o kartu pačiai seniausiai šventei – karaliaus Mindaugo ir karalienės Martos vainikavimo iškilmių 1253-aisiais metais minėjimui liepos 6 dieną.
Šį atminimą pakursto pakilumas, kuriuo 2003-ųjų Naujųjų metų ryte sutikome jubiliejinius 750-uosius karūnavimo metus. Karaliaus Mindaugo kolegija surengė eiseną prie Vilniaus Aukštutinės (Vorutos) pilies. Minėjime dalyvavo grupė vilniečių, svečiai iš Kauno, Kėdainių, Krašto apsaugos kariai. Auštant, pakilus į piliakalnį, prakilnų žodį Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimo 750-ųjų metų jubiliejui perskaitė Juozas Sabolius, karių žodį tarė puskarininkis Tautvydas Guja, kėdainiškis Vytautas Jauniškis priminė poeto Bernardo Brazdžionio žodžius: „Atėjo žmonės, ir vėliavų miškai prieš amžiną valdovą svyra…“
Pamūšio gyventojai ant Saulės pergalės pilkalnio su Lietuvos trispalve vėliava
Tai buvo ypatingas Naujųjų metų rytas. Apie šį renginį 2003 m. sausio 5 d, rašė „Vakarinių naujienų“ laikraštis, buvo fotografo Jono Juknevičiaus nuotrauka, deja išlikusi tik laikraščio egzemplioriuje. Naujųjų metų ryto aura su jubiliejinių karūnavimo metų atgarsiu giliai įsmigo į atmintį, juolab priminė ir Trispalvės vėliavos iškėlimą 1919 m. sausio 1 d. Vilniaus pilies bokšte. Nuo kitų metų Naujuosius metus Lietuvos patriotai ėmėsi minėti kaip Vėliavos dieną. Vieni vėliavos pagerbimo tradiciją sieja su 1918 m. pabaigoje Vilniaus miesto karo komendantu paskirto Liudo Giros nurodymu sausio 1-ąją iškelti vėliavą; kiti – su ją iškėlusių sostinės savanorių būriu. Tačiau istorinių verčių atodangoje Lietuvos Trispalvė, kaip amžių įsūpuotas laisvos Lietuvos ženklas, žymi mūsų vėliavos gimimą. Atkuriant nepriklausomybę 1918 m. balandžio 25 d. Lietuvos Taryba patvirtino trispalvę geltonos, žalios, raudonos spalvos valstybės vėliavą. Tautos dvasią ir jausmus atitikusi vėliava akimirksniu suplazdėjoLietuvos miestuose ir kaimuose, pasirodė ir už mūsų krašto ribų. Skambus atgarsis iš Vitebsko, kur tų pačių 1918 metų pavasarį suplazdėjo tik ką įkurto atskiro pirmojo lietuvių karių bataliono (apie 1500 karių) rikiuotėje. Lietuvos kariuomenės kūrėjo Antano Juozapavičiaus vadovaujamų ir ruošiamų Tėvynės gynybai karių pasirodymas Vitebsko gatvėse su trispalvėmis ant rankovių ir plevėsuojančia Trispalve vėliava su užrašu: „Lai gyvuoja laisva Lietuva!” – sukeldavo neįsivaizduojamą Vitebsko lietuvių džiaugsmą.
Taip Lietuvos nepriklausomos valstybėsatkūrimo kelias 1918 m. prasidėjo su sutviskusia gražiausia pasaulyje Trispalve vėliava. Tapusios žmonių pasididžiavimu ir garbe vėliavos spalvos turi garbingus jų pateikėjų vardus: raudona– J. Basanavičiaus; žalia – A. Žmuidzinavičiaus ir geltona – T. Daugirdo. Šių spalvų derinys turi įvairių atgarsių, kurie kiekvieno širdyje atsiveria prasmės įvaizdžiais.Geltona reiškia saulę, šviesą ir gerovę, žalia – gamtos grožį, laisvę ir viltį, o raudona – žemę, drąsą, už Tėvynę pralietą kraują.
Vėliava plazda su Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ Lietuvos himno kilniomis nuorodomis, kurios iki šiandien lydi mūsų žingsnius. Ji, kaip tautos savitumo ir būdo atodangą, kurią Vydūnas regėjo kaip svarbiausią tikslą – „pačią aukštą šviesą“, kurią tautai reikia regėti. Tuo regėjimu Trispalvė vėliava, uždegusi tautiečių širdyse kilnių jausmų žiburį, nušvito kaip trys aukso saulės, kurias poetas B. Brazdžionis eilėraštyje „Lietuvos vardas“ susiejo su Tėvynės pajauta: „Lietuva. Ir einu tais tiltais į tave, Lietuva – trys aukso saulės! Ir skaitau: – Tėvyne, be tavęs Tuščias ir beprasmis šis pasaulis“.
Gerbdami ir aukštindami savo vėliavą vis atsigręžiame į jos įkūrimo gimtadienį – 1918 m. balandžio 25 d. Lietuvos Tarybos paskelbimą Trispalvę Lietuvos valstybės vėliava. Istoriškai tai yra Vėliavos diena, ką Lietuvos Respublikos Seimas turi atitinkamai įtvirtinti, paliekant sausio 1 d. Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija Vilniuje pilies bokšte. Atmintina ir mūsų kariuomenės kūrėjo Antano Juozapavičiausidėja – trispalvė ant rankovių gali atgimti ir tapti patriotinių renginių tradicija.
Lietuvos trispalvė vėliava – laisvos šalies oficialus valstybės simbolis reprezentuoja Lietuvą pasaulyje, plevėsuoja valstybinių švenčių metu, žymi valstybės valdžios institucijas, o svarbiausia – ją brangina žmonės, ji kartu su mumis didžių ir mažų renginių metu.
Atgal
