Tautos mokykla
05 05. Tremtinio jausmai be cenzūros
Reikėjo ES,BERNIUKAI
Jonas Počepavičius, Lentvario politinių kalinių,tremtinių ir dviejų Lietuvos partizanų bendruomenės pirmininkas, 2005 11 02-2014 05 01
Lietuvių tautos praeitis žalota azijiniais būdais,vadinasi,vėliau labai tinka europiniam palyginimui,todėl-oi!-kaip-laukėme Europos sąjungos verdikto. Čia tiriančiu beveik dienoraštiniu žvilgsniu šiek tiek pavaizduoti Lentvario, o tas tinka ir visai Respublikai,1990-2005 ir t.t.metai,kai prisiveisusios vadinamos partijos,tuojau pat patapdavo vieno „stalino“ komercine arba kremline gauja,kurios viduje veikdavo „troikos“ ar kiek daugėliau murzinų žmogystų,“dainuojančios revoliucijos“ grabų,“ mokančių destruktizoidiškai triuškinti eilinių narių bloką,vadinasi, socialinę ir nacionalinę dialektiką. Į ES tadop įstojome tik popieriuje,o reikia sąmone,didvyriškai atplėšta nuo „troikų“ ir šiek tiekos daugėliau jos apolitizmo. Profesoriaus Vytauto Landsbergio nuolatinis įspėjimas dėl RF didžiavalstybinio šovinizmo, o ir 2013 metų Lietuvos politinio vidaus „partijų stuburo atnaujinimo“-visiškai pasiteisino.Taigop,ar įvyko nacionalinė revoliucija, nes kitopi lietuviams gresia genetinis bankrotas.Ar dar aiškiau rinkti tąjį tekstuką žila politinio tremtinio atmintimi,ką?
Nepastebėti ir atiduoti gatvės „sušaudymui!”
Miestas nelabai laukė referendumo dėl Lietuvos įstojimo į ES. Vyko atitinkamos pjautynės dėl sotesnių darbo vietų,kurioms vadovavo LiCS. Man tasai pavyzdėlis po žurnalisto ne vienų represijų laisvoje Lietuvoje-dar-juodas biografijos epizodas, nes tada, jau mokytoju, tyliai pasipriešinau čia įvardintos Lentvario mokyklos faktams,žalojantiems jaunumėlį sovietinio ir „tautiškos mokyklos“ skersvėjyje.O tokioje aplinkoje išdygsta ir žydi netinkama pedagogikos teorija ir praktika.
Taigi, 1997 03 02 14. 13 val. iš netradiciškai vedamos pamokos Lentvario M. Šimelionio vidurinėje mokykloje buvau nkvdistiškai iškviestas į vietos "troikos” (četviorkos“) teismelį.
Mane, kaktomuša susidūrusį su mokykloje dominuojančiu paauglystės maksimalizmu - ypač 9 b klasėje - ir mikliai taikiusį atvirą senelių ir tėvų auklėjimo logiką, duodantį apčiuopiamų rezultatų, vienbalsiai, be mokytojų tarybos leidimo, nurašė į sargus. Direktorei ir jos komandai, kuri panašėjo į eilinių kareivėlių rikiuotę, pavojų kėlė ir ryškiai tuo metu Vilniaus dienraštyje "Vakarinės naujienos" jaunųjų literatų puslapyje generuojanti Lentvario Motiejaus Šimelionio vidurinės mokyklos mano kuruojama literatų grupelė. Ją būtinai reikėjo likviduoti dėl kylančios kuratoriaus įtakos tarp mokinių ir kai kurių europietiškai galvojančių mokytojų.“Četviorka“ pasiūto.
Kodėl?
Skubiai prisiminiau vieną epizodą 9 b klasėje 1997 04 03 dieną. Klasėje rupi tyla. Mokiniai įsitempę vilkiukais. Gyvulingai urzgia. Mokytojo akivaizdoje Lentvario paauglystė maištauja kaip moka, todėl iš valdiškos pamokos juoksis.Ką daryti?
„Šiandien esate niūrūs ir nevaldomi kaip Amazonės čiabuviai, tai kokią pamoką pasiūlysite, kad gerbtumėte darbo grožį ir paneles?“ – lėtai sakau, žvelgdamas į laikrodį.
„Mokytojai “šulėje”skystai politikuoja,“ - sako Tomas, - „tai ir jūs pabandykite, bet nemeluokite kaip jie, nes dėsime kudašių iš Jūsų blefo dūmo paplėšti.“
Dėstau: po 1990 03 11 dainuojančios Lietuvos revoliucijos iš sovietinio nelaisvės pogrindžio į laisvę išėjo dori piliečiai, kvėpuojantys iš atlyginimo, ir kombinatoriai, kurių benderinis charakteris nusakė jiems, kaip apiplėšti jaunutę ir bejėgią Respubliką, beje, ir mūsų karštai mylimą Lentvarį. Pirmoji suvaryta atgal į vargdienių gilų pogrindį, antroji - turtinga, be profsąjungos apynasrio, todėl katinėlio algos įstatymu tyčiojasi iš jūsų tėvelių, kurie mauna svetur duoneliauti.
"Aha,"- sako skausmingai Giedrius, - "mūsų alkio, kurį naikiname per pertrauką nikotinu, akivaizdoje mokyklos direktorė su savo pavaduotoja išdidžiai šliaužia valgyti atskiro skaniausio ėdalo ir, sako, “nachaliavu”su "voderos" prieduku.
"Mačiau kiną “Susitikimo vietos pakeisti negalima,” – gudriai “užkalba dantį,” bene, tada šėlstantį maksimalia nepasitenkinimo iltimi, Danila (2009 09 05 jis, doras vyras, man padėkojo už tėvišką pedagogiką, nes tapęs žmogumi, turinčiu mylimą žmoną ir vaikų.Suaugęs mano mokinys Danila mane palygino su kino vyr. leitenantu Šarapovu,nes juo manymu tąsyk jo klasė buvusi „brigada,“patikėjusi Jono mokytojo pamokomis.)
„Rusams nesisekė,“ - tvirtino Eugenijus, gimęs Lentvaryje iš rusės ir lietuvio teisėtos santuokos, - „nes jie nemylėjo Gorkio, Puškino, Bloko, Nikolajaus II, Visockio ir Šukšino, bet garbino Staliną ir Rasputiną…“
„Tai gali tokia boba būti mūsų "šulės"(mokyklos) direktore? Atsakyk, mokytojas, nes žinai bjaurų gyvenimėlį,” – klastingai drėbė Mindaugas.
„Ne“ - kertu šaką ant kurios slydžiai sėdžiu, nes klasėje ilgomis ausimis darbuojasi du agentukai.
Sutemų istorija
2005 11 01 pamoka jau su mėnulio žibintu prie Lentvario pradinės mokyklos sargo langelio.Pagėrę mokinukai inerciškai,nes jau kiti, kviečiasi buvusį mokytoją (kreipiasi tai pat - "mokytojas") į pamoką. Prašo tiesos (kad ir sudėtingos), nes esą po "kaifu," todėl suvoks viską. Jei neišeisiu,duš langai. Tokia jų jaunučių naktinukų karo potekstė.Maksimalizmas susikirtęs su suaugusių melu, jogei išgyventų.
Išslenku gudriu seniu. Pasitempiu. Mandagiai pasiprašau cigaretės ir degtukų. Degu nikotiną. Suriaumoja protelis, užsikabinęs už pirmo pasitaikiusio pavargusios atmintukės fakto.
"Norite papasakosiu apie sovietų sąjungos NKVD boso,maršalo Lavrentij Berijos 1953 05 08 slaptą laišką Nr. 52 – B – TSKP CK prezidiumui, informuojantį CK apie tuo metu kovojančią ginklu miškuose ir pogrindyje Lietuvėlę?" – sakau perdėtai mįslingai.
“Negirdėjome tokio, mokytojas, kas jis…kokios nors mafijos šefas?” – šaukia mėnulio mokinukai. Paaiškinu, saugodamas mokyklos langus. Vėju pėdina 1 valanda 59 minutė.
Po Stalino likvidavimo, o tokia versija - pakankamai įtikinama, Lavrentij Berija dingsta iš CK horizonto. Bolševikų vadai tylomis šnipštelėjo:“Vot Lavrentij otravil otca narodov i pobežal brat vlast.”
Jam nepavyko, nes dvikojės hienos takutį pastojo 4 skyrių išsilavinimo didžiojo tėvynės karo liūtas, po Stalino mirties kandidatas į generalisimus, žiaurumu nepralenkiamas (4) kartus Tarybų Sąjungos didvyris Georgijus Žukovas, asmeniškai vagonais plėšęs nugalėtą ir bejėgią Vokietiją.
L. Berija gudriai ieškojo sąjungininkų užgrobtuose Respublikose.Bet tame laiške nepastebėta iliuzijų apie Lietuvos okupacijos nutraukimą, nes pasiūlyta tik Lietuvos valdžią įlietuvinti, kadangi specialiai nubaladoti į Lietuvą vidutinio mąstymo "vaduotojai" kolonizavo visus atsakingus postus, o lietuviškai nemokėjo ir žlugdė “darbo žmonių išvadavimo ideologiją.”
Pasak L. Berijos, Lietuvos TSR vykdoma kova su nacionalistiniu pogrindžiu yra nepakankama, nors jam talkininkavo kadrinė MGB (valstybės saugumo ministerija ) kariuomenė iš 18000 žmonių ir 10000 liaudies gynėjų. Veikė 224 garnizonai, neskaitant Pabaltijo karinių dalių, nors 1944 – 1952 metais Lietuvoje areštuota, nužudyta ir ištremta per 270000 žmonių, tarp jų Lietuvos lenkų, rusų ir karaimų, - maždaug kas 10 gyventojas.
Bet, anot L. Berijos, masinių operacijų metu yra represuotų piliečių su nereikšmingais kaltinimais, o nemažai - be jokio pagrindo. Tokia padėtis negalėjo nesukelti plačiųjų Respublikos gyventojų sluoksnių nepasitenkinimo.
Todėl atsirado Lietuvos partizanų veikiančios legendos Jonas Žemaitis (vyriausias Lietuvos partizanų vadas buvo Lietuvoje suimtas ir Berijos slapta buvo iškviestas pokalbiui dėl suteikimo jam valdžios Tarybų Lietuvoje!), Adolfas Ramanauskas - Vanagas, Juozas Lukša - Daumantas ir nemažai taktinių vadų, buvusių smetoninės Lietuvos kariuomenės kadrinių karininkų – iki kaulo smegenų krašto šventų patriotų, vedusių į partizaninį karą 2 nacionalines divizijas – beveik civilių karių, kurie krito ir iki šiolei kursto laisvės aukurą, ant kurio užsirioglinę kai kurie dvikojai vilkai gieda demokratijos giesmikes.
Klausiu Jūsų, ko nespėjau paklausti Lentvario M. Šimelionio vidurinėje mokykloje:
- Ar Lietuvos partizanai, jų ryšininkai ir disidentai atsirastų miškuose ir pogrindyje, jei Rusija, 1940 metais ginklu įveržusi į Lietuvą, nedeportuotų Lietuvos į Sibirą bei neskintų Respublikos žiedo PPŠ automatais?
Okupantas, kurio palikimą dūšioje dar kenčiate, buvęs be “daiktų gamybos dėsnio,” todėl jų užsienis nepirko, jie buvo grūdami į sandėlius, o rublį paspausdindavo, kad darbininkui, valstiečiui ir inteligentui mokėtų šuns arba kuino atlyginimą. Ar suprantate? Tas pats dabar vyksta Rusijoje.
“Suprantame, mokytojas (toks jų netaisyklingas kreipinys),” –aistringai meluoja vidurnakčio mokiniai.O kai kurie net pamiršta netuščių butelių „velikos oižyznos“ palikimą.Mokytojo faktai sunkūs.Lyg Kursko ugnies lanko T-34.
Pokario skerdžiamas žmogus tai iš karto suprato. Jam Stalino saulutės spinduliai trenkė ekonominiu lavonu, o tai reiškė skubų niveliavimąsi bendrame sovietų katile be darbo džiaugsmo ir tautiško jausmo. Jūsų senelių valstietiškas intelektas kolchozose sėkmingai nuo maždaug 1961 metų atkūrė sveiką gamybos motorą – artojas - plūgas – žemė – duona – mainai, - ir Europoje pagal mėsos ir pieno gamybą vienam gyventojui, jau ir patys neblogai pasirėdę ir pavalgę, drūtai išbėgo į prizinę vietelę. O tuo metu ir dabar gaila Rusijos, kuri iki šiolei vis girta svirduliuoja šeriama duona, mirkyta nafta, dujomis ir vodka, kurią jos pavyzdžiu dabar ir maukiate,vargu,ar natūralų alkoholį?,nes nėra patikros kaip ir vaistų pramonėje.Mūsų sveikatos rizika sukasi milijardai sykiu su šilumos tiekimu ir degalų pardavinėju.Antai Venesueloje 95 markės benzino litras kaštuoja tik 65 centus.
Kas to nežino. Visi žino. Labiausiai žino bundanti ir besikelianti iš didelio Stalino kraujo klano narsi Rusijos Piterio inteligentija, numačiusi pasaulį įveikti taikos rubliu. Neblogai, nes esame visi krikščionys, veidu ir ginklu atsigręžę į mums paskelbtą musulmonų vadų kruviniausią karą – civilių žudymą, nes tų darbo pelyčių gyvybėlė, pasirodo, yra šiokai tokia vertybėlė.
Kita vertus, rublis nėra čekistas, ir jį bus galima iškeisti į stiprų Europos Sąjungos eurą, kuriame išliks kiekvienos Respublikos - narės tautinė- istorinė atributika.
O rytų slavas vienąsyk staigiame politikos vingyje pakeis savo smegenis ir jausmus, atvažiuos “v pribaltiku” šnekėti su žagrės poetais ragaišio kalba. Ir čia jau 150 gramų lietuviškos degtinės, pavarytos iš gryniausių Lietuvos žemėje užaugintų rugelių, tikrai nepamaišys, nes reikės nurašyti sovietinę niekšybę ir klastybę vardan Lietuvos ramybės. Niekur nesidėsite. Maždaug po antro šimtgramio lietuvaitis, užkandę nepakartojamo nacionalinio skilandžio, sakys: mes nieko prieš rusų turtingą tautą, bet esame prieš jos ideologiją, kuri niekaip netinka Europoje.
Pokario Lietuvoje 675 bažnyčiose veikė 754 kunigai. Čekistams buvo žinoma, kad katalikų aukštoji dvasininkija įkvėpdavo Lietuvos jaunimą antirusiškoms nuotaikoms. Lietuvos TSR valstybės saugumo organams sunkiai sekėsi infiltruotis į katalikų dvasininkiją, nes dėmesys buvo sutelktas į jos represijas: areštuoti 1 arkivyskupas, 3 vyskupai ir 3 vyskupijos valdytojai, likviduojami kunigai greitai Lietuvoje ir lėtai Sibire, žodžiu, religiją nemokšiškai pavertė, atsiprašant, buržuaziniu patriotizmu.
Va, Tarybų Lietuvos saugumo ministras draugas Kondakov visiškai nepažinojo vietos sąlygų ir nemokėjo lietuviškai. Tame valstybinių banditų aparate iš 496 operatyvinių darbuotojų - 86 lietuviai, o iš 17 skyrių viršininkų – vienas. Iš 80 viršininkų pavaduotojų ir poskyrių viršininkų - 6 lietuvaičiai.
Lietuvos KP CK bolševikiniame organizme iš 15 skyrių vedėjų 7 lietuviai, partijos Kauno apskrities komitete iš 11 skyrių ir sektorių vedėjų – 2, partijos Kauno miesto komitete – iš 8 skyrių vedėjų – 1, Vilniaus miesto komitete iš 16 skyrių ir sektorių vedėjų – 3, Šiaulių komitete iš 8 skyrių vedėjų 2. Respublikos partiniuose organuose antrieji sekretoriai - rusai. Iš 92 tarybinių ūkių direktorių 27 lietuviai, raštvedyba respublikiniuose ir rajoniniuose partiniuose organuose vedama rusų kalba, kurios Lietuva dar nesuprato.
Skubiai išsiblaiviusi,Maskvos partinė valdžia po tokios žinelės ir kitko dar skubiau apkaltino maršalą L. Beriją šnipinėjimu svetimoms valstybėms ir dar spėriau jį likvidavo. Prašantį šliaužiojant ant kelių pasigailėjimo, asmeniniu naganu NKVD vyriausiąjį vadą L. Beriją kontroliniu šūviu į kaktą nupylė kitas Stalino maršalas. Bet yra ir kita egzekucijos versija. Tarkime, aukštas kariškis atsikratė pavojingiausios jo klanui informacijos, aišku, ir apie save. Didžiausia visų laikų Rusijos čekistų gyva paslaptis, kuri galėjo bet kuriuo momentu spekuliatyviai, o tai reiškia L. Berijos naudai, fiziniu likvidavimu įveikti laikinai užsičiaupusį stalinizmo monstrą, kad gimtų dar žiauresnis, buvo sunaikinta visiems laikams. Taip buvo išsaugotas persirikiuojantis stalinizmas ir Lietuvos ateičiai. Kai Jūs, mokiniai, panmongoliškai keikiatės, kad net lūpos rūksta, tai mes, Jūsų tėvai ir mokytojai, niūriai klausomės Jūsų stalinizmo garsinės iliustracijos kaip savo suluošintos jaunystės aido.
Taigi,mokiniai,susitikimo vietos ir prokurorų pakeisti negalima. Į tarptautinių valstybės gangsterių dvynių - fašizmo ir bolševizmo - teismą posėdžių – na – Vilniaus - Rygos – Talino – Kijevo - Tbilisio gigantiškoje mažų tautų nac-teisybės klasėje ateina lėtas žmonių veislės prokuroras žilabarzdis laikas, vardu Džonas, Ivanas, Jonas, Janis, Hansas ir visi.
Pokario laikrodžiai skausmingai sustos. Prabils Europos bažnyčių,cerkvių ir net mečečių sunkieji varpai. Praeitis dvės fiziškai, bet kad tik atmintį, duok Dieve, nepakeistume.
Jūs nemausite iš Rytų Lietuvėlės - konkrečiai - Lentvario,Trakų, Elektrėnų, Semeliškių, Aukštadvario, Rūdiškių, kur kapinaitėse neramiai miega Jūsų protėvių kaulai. Esate sykiu su visa Lietuva, o ji su brolių Latvija, sese Estija, tolima ir gerbiama Gruzija bei Vakarų kovojančia Ukraina, pasiruošę bet kada sukilti, kad gerbtumėte laisvę. Ir to joks mokslininkas neįspės. Ir nereikia.
Todėl mūsų nakties pamokėlės prie mėnulio pilnaties pabaigoje - intriga pagal Beriją: mūsų atminties klasėje staiga atverkite dar vieną langą ar duris plačiausiai. Ant pabalusių skuostų pajusite skersvėjį, kuris atneš visos Sovietų Sąjungos tremtinių, politinių kalinių ir partizanų aukų kvapą, todėl priešintis naujoms “troikoms” garbės laukimu ir tyla - kvailio blusinėjimasis.
"Ar, mokytojas, per pamokas mūsų šulėje tai sakėte?” – klausė mokiniai, - "išsiblaivėme kaip seksą, alų ir „žolę“ mylime," - pridėjo savo teisybę, - "bet mums reikalinga pamoka apie negerą meilę.."
"Eikite namo. Šiandien 2005 11 02. Vėlinės. Po Lentvarį vis dar klaidžioja Stalino ir Berijos "troikų" aukos,"-tariau naktinio sargo ir mokytojo balsu.
Pasislėpė išdykėlis mėnuo. Debesys gyvena ir danguje. Pedagoginiame ryte blykstelėjo gedulo nuotaika, pamiršusi madonos kryžių.
Atgal
